Velykos Lietuvoje neatsiejamos nuo gausaus stalo, margučių ir šeimos susibūrimo. Vis tik šventinį meniu vis dažniau papildo lengvi ir gaivūs desertai, kuriems nereikia nei sudėtingo paruošimo, nei gausybės cukraus. Maisto tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė Renata Šniolienė teigia, kad Velykų vaišėms itin tinka daug vaisių ar uogų turintys desertai. „Velykų desertų tradicijos Lietuvoje nėra tokios ryškios kaip kitų patiekalų – pavyzdžiui, margučių. Žinoma, ant stalo dažnas dedame tradicinę Velykų mielinę bobą, vaikus lepiname šokoladiniais kiaušiniais, tačiau likę desertai yra kiekvienos šeimininkės fantazijos reikalas“, – sako R. Šniolienė. Pasak jos, desertų pasirinkimą vis labiau formuoja ne tradicijos, o sveikesnės mitybos tendencijos – Lietuvos gyventojai vis dažniau atsisako perteklinio cukraus ir ieško natūralesnių…
Ugnis pievose – pavojus miškams: kodėl svarbi kiekvieno atsakomybė?
Atėjus pavasariui ir šylant orams, kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje. Įprotis, sukeliantis dideles pasekmes Deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Ugnis naikina natūralias buveines ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą. Ypač pavojinga tai, kad sausomis ir šiltomis savaitėmis net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti – iš pievų ji lengvai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus. Tokie gaisrai…
Neužtenka vien įjungti dirbtinį intelektą: naujausia ataskaita atskleidė, kas iš tiesų laimi DI lenktynėse darbo rinkoje
Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas Dar visai neseniai aptarėme didžiulius technologinius šuolius, pristatant galingiausius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tokius kaip „Google Gemini 3“. Tačiau kol technologijų milžinai varžosi, kieno algoritmas protingesnis, kyla kur kas praktiškesnis klausimas: kaip mes, žmonės, išmokstame šiuos įrankius naudoti kasdieniame darbe? 2026 m. kovo pabaigoje „Anthropic“ (kompanija, kurianti populiarųjį „Claude“ modelį) paskelbė naujausią DI ekonomikos indekso ataskaitą. Šis tyrimas, paremtas milijono pokalbių su DI analize, atskleidžia intriguojantį faktą: DI nėra stebuklinga lazdelė, kuri akimirksniu paverčia tave „superdarbuotoju“. Bendravimas su DI yra atskiras įgūdis, o tie, kurie jį tobulina, darbo rinkoje…
Nauja kryptis Palangos oro uoste: „Norwegian“ pradėjo skrydžius į Bergeną
Oro bendrovė „Norwegian“ kovo 31 d. pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Palangos ir Bergeno Norvegijoje. Skrydžiai bus vykdomi aviacijos vasaros sezono metu, iki pat spalio mėnesio pabaigos, du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais. „Palangos oro uostas sparčiai auga – plečiasi pasiūla, sugrįžta paklausios kryptys, o regiono gyventojams atsiveria vis daugiau galimybių keliauti iš savo oro uosto. Džiugu matyti atnaujinamą skrydį tarp Palangos ir Bergeno – tai svarbi žinia pajūrio ir kitų Vakarų Lietuvos miestų, tokių kaip Plungė, Telšiai, Šilutė ar Mažeikiai, gyventojams, kurie vėl turės tiesioginį susisiekimą su Norvegijos vakarine pakrante“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. „Džiaugiamės galėdami pristatyti naują maršrutą tarp Palangos ir Bergeno! Matome didelį…
Kaip gimsta gera kava: ekspertas atskleidžia svarbiausius žingsnius
Kava išsinešimui daugeliui tapo kasdieniu ritualu – trumpa pauze tarp darbų, energijos šaltiniu kelyje ar tiesiog mažu malonumu pradedant dieną. Vis dėlto net ir dažnai kavą geriantys žmonės ne visada žino, nuo ko iš tiesų priklauso jos skonis. Nors daugelis pirmiausia galvoja apie pupeles, kavos ekspertai atkreipia dėmesį, kad gardaus gėrimo paruošimui itin svarbios net kelios jo sudedamosios dalys, o klaidos dažnai slypi ten, kur jų mažiausiai tikimasi. Lietuvoje kavą išsinešimui 1–2 kartus per savaitę geria 40 proc. gyventojų.[1] Populiariausi pasirinkimai – latte (32 proc.), juoda kava (26 proc.) ir cappuccino (20 proc.). Aukštos kokybės kavą lietuviai dažniausiai sieja su maloniu aromatu (62 proc.), sodriu skoniu (56 proc.), šviežumu (53…
Virškinimo fermentai ant Velykų stalo – pasenusi mada ar vis dar aktuali realybė? Patarė, kaip išvengti šventinio persivalgymo
Neretai Velykoms ruošiamasi ne tik planuojant meniu, bet ir „užbėgant už akių“ šventiniam persivalgymui – įsigyjant virškinimo fermentų ar kitų preparatų, skirtų persivalgymo pasekmėms palengvinti. Specialistės paaiškino, kada organizmui iš tiesų reikalinga papildoma pagalba virškinant, paaiškino, kuo virškinimo fermentai skiriasi nuo probiotikų, ir patarė, kaip išvengti šventinio apsunkimo. Mažiau persivalgymo, daugiau sąmoningumo „Nors įvairių, virškinimo veiklai padedančių preparatų pirkimas prieš šventes šiek tiek išauga, tačiau tikrai ne ženkliai, ne taip, kaip būdavo prieš keliolika metų. Pastebime, kad žmonės sąmoningėja, labiau domisi sveika gyvensena ir mityba, mažiau persivalgo. Sakyčiau, vadinamasis „persivalgymo vaistas“ šiandien yra mažiau paklausus nei paprastos žolelių arbatos“, – pastebi BENU vaistininkė Inga Norkienė. Neturint nusiskundimų dėl virškinimo, pasak…
„Telia“ per kovą sustabdė 1 mln. sukčių skambučių: spąstai darbo valandomis
Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…
Modeliuoti ateitį: kur baigiasi prognozė ir prasideda sprendimas?
Lietuvos mokslo tarybai (LMT) finansuojant ir užtikrinant nacionalinį dalyvavimą tarptautinėse programose, Lietuvos tyrėjai vis dažniau tampa ne tik partneriais, bet ir lyderiais tarptautiniuose konsorciumuose. Vienas tokių pavyzdžių – šių metų kovą startavęs projektas RE-FOREST („Atsparūs miškai – sveiki vandenys“), koordinuojamas Klaipėdos universiteto. Projektas įgyvendinamas pagal „NordForsk“ programą ir jungia mokslininkus iš Lietuvos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos, siekiančius sukurti pažangius sprendimus tvariam miškų ir vandens išteklių valdymui. LMT šiame procese atlieka esminį vaidmenį – užtikrina nacionalinį finansavimą, atstovauja Lietuvos interesams tarptautiniuose sprendimuose ir prižiūri projekto įgyvendinimo kokybę. Šis projektas išsiskiria ne tik savo moksliniu tikslu, bet ir tuo, kad Lietuva pirmą kartą koordinuoja tokio lygio „NordForsk“ iniciatyvą. Tai ženklas, kad šalies…
Populiacinio biobanko mėginių skaičius perkopė 30 tūkstančių: bus pradedami pirmieji tyrimai
Vienerių metų sukaktį minintis Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas, renkantis unikalią mūsų tautos biologinių mėginių kolekciją medicinos mokslo tyrimams, dalinasi pirmaisiais veiklos rezultatais. Per pirmuosius metus savo kraują biobankui davė daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų, iš kurių kraujo suformuota daugiau nei 30 tūkstančių mėginių. Dar daugiau nei tūkstantis yra užsiregistravę duoti kraują artimiausiu metu. Kovo 31 d. pirmojo biobanko gimtadienio proga savo kraujo mėginius davė ir vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ bei „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centro Vilniuje vadovai bei darbuotojai. Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanke kaupiami gyventojų kraujo mėginiai ir kita sveikatos informacija bus naudojama ligų gydymui, prevencijai ir personalizuotos medicinos plėtojimui. Vienintelis šalyje populiacinis biobankas,…
Vilniaus Žvėryne atidarytas unikalus verslo centras: nuomininkai renkasi dėl išskirtinės lokacijos ir inžinerinių sprendimų
Vilniuje kovo mėnesį duris atvėrė naujas verslo centras „L34“. Unikalios architektūros, 3 aukštų, 2300 kv. metrų ploto pastatas įsikūręs vaizdingoje Žvėryno vietoje, greta Lenktosios ir Kęstučio gatvių sankryžos. Verslo centras išsiskiria mažaaukšte, su aplinkiniu rajonu susiliejančia statyba, o pats pastatas atitinka A++ energetinio naudingumo klasę. Jame jau yra išnuomota 70 proc. siūlomo ploto. Kaip teigia verslo centrą vysčiusios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Kenova“ direktorius Norbertas Faktorovičius, projektas nuomininkų dėmesio sulaukia ne tik dėl pasirinktos vietos – Žvėryno mikrorajone, netoli Vingio parko, tinkamo ploto biurams nėra daug, bet ir dėl pasitelktų architektūrinių bei inžinerinių sprendimų. „Šis butikinio stiliaus verslo centras pasižymi aukščiausios kokybės, tvarią veiklą užtikrinančiais sprendimais: nuosava saulės elektrine, aukštu…









