Artėjant šventiniam savaitgaliui daugelis jau planuoja, kokie patiekalai atsidurs ant bendro stalo ir kuo vaišins artimuosius. Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia pasiruošti šventei paprasčiau – pasinaudoti gausiais pasiūlymais, apimančiais platų asortimentą – nuo šviežių vaisių ir daržovių iki kokybiškos mėsos, žuvies bei saldumynų, ir Velykų meniu reikalingus produktus įsigyti už ypač žemas kainas. „Šiomis dienomis matome, kad pirkėjai jau aktyviai ruošiasi šventėms – parduotuvėse gausiau renkasi šviežią mėsą, žuvį, vaisius ir daržoves, taip pat ieško įkvėpimo šventiniam stalui ir naujų skonių. Todėl tokioms progoms asortimente siūlome ir įvairesnius pasirinkimus, pavyzdžiui, norintys išbandyti gurmaniškus skonius pirkėjai gali įsigyti ėrienos iš Kroatijos pakrančių, Pekino antį, triušienos, pataršką ar elnienos kepsnių. Siekiame,…
Kultūros infrastruktūros centras: 2025 metais tvarkyti 93 kultūros paveldo objektai
2025-ieji Kultūros infrastruktūros centrui (KIC) buvo intensyvūs – per metus KIC užsakymu tvarkyti 93 kultūros paveldo objektai visoje Lietuvoje. Projektavimo arba tvarkybos darbai užbaigti 48-iuose, kituose jie dar bus tęsiami. Nuo sakralinių pastatų ir dvarų iki inžinerinių statinių – įgyvendinti projektai ne tik prisideda prie paveldo išsaugojimo, bet ir atveria šias erdves visuomenei, suteikdami joms naujas funkcijas. Tarp baigtų projektų galima paminėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, Panemunės pilį, Trakų Vokės dvaro rūmus, Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Jokšų tiltą, Liubavo dvaro sodybos kluoną bei ledainę ir kitus. Kaip matyti, pagalbos sulaukė labai skirtingos paskirties statiniai visoje Lietuvoje. Darbai finansuoti Kultūros ministerijos…
Atskleidė, kurią dieną Lietuvoje užfiksuotas duomenų naudojimo rekordas
Rytoj, balandžio 3-iąją, 5G ryšio technologija, švenčia 7 metų gimtadienį. 2019 metais pirmoji plačiai prieinamą 5G ryšį įjungė Pietų Korėja, o šis netrukus paplito visame pasaulyje. Per šį laiką naujos kartos ryšys iš esmės pakeitė mobiliųjų duomenų naudojimą – tai atsispindi ir Lietuvoje. Per pirmąjį ketvirtį vieno ryšio tiekėjo tinkle persiųsta net 202 mln. gigabaitų duomenų – tai prilygsta net 67 mln. HD kokybės filmų, kuriems peržiūrėti prireiktų daugiau kaip 15 tūkst. metų, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Mobiliųjų duomenų naudojimas pirmąjį šių metų ketvirtį skirtingose Lietuvos vietovėse augo nuo 20 iki beveik 60 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tarp rekordiškai augusių vietovių – Akmenės (58,7 proc. duomenų…
Ekspertai pastebi: kontrolė per technologijas tampa nauja smurto santykiuose forma
Ekspertai teigia, kad kibernetinis smurtas santykiuose tampa vis aktualesne problema, tačiau dažnai lieka nepastebėtas ar neatpažintas. Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei vienas iš trijų žmonių Lietuvoje yra patyrę kibernetinį smurtą santykiuose. Ekspertai paaiškina, kaip atpažinti šią smurto formą ir ką daryti ją patyrus. Kibernetinis smurtas apima visas situacijas, kai technologijos naudojamos siekiant pažeminti, įbauginti ar kontroliuoti kitą žmogų. Jis gali vykti socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse, el. paštu ar net pasitelkiant šnipinėjimo programas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau tokiam smurtui naudojamas ir dirbtinis intelektas – pavyzdžiui, kuriant suklastotus, neretai pornografinio pobūdžio vaizdus, kuriais siekiama pažeminti, kontroliuoti ar net šantažuoti žmogų. „Atsirandant naujoms technologijoms ir didėjant skaitmeniniam raštingumui, jos vis…
Vilniaus „Banginio“ ambicija – virsti gyvu, žaliu ir bendruomenišku kvartalu
Augantis Vilnius vis dažniau susiduria su paradoksu – miestas plečiasi, tačiau gyvenimo kokybė ne visada gerėja. Taigi kyla klausimų, koks miestas iš tiesų patogus gyventi ir kaip šiuolaikinėje urbanistikoje sprendžiami infrastruktūros, socialinės aplinkos ir žaliųjų erdvių iššūkiai. Šie klausimai skatina architektus vis iš naujo permąstyti miesto planavimo principus, ypač kalbant apie mieste įsiterpusias buvusias pramonines teritorijas ar užmiesčio tipo prekybos zonas. Vienas iš tokių bandymų – prekybos parko „Banginis“ konversija Vilniaus Šiaurės miestelyje. Architektų teigimu, ši teritorija turėtų virsti gyvu, žaliu ir bendruomenišku kvartalu, orientuotu į jaunas šeimas su vaikais. Apie šią viziją ir planuojamus pokyčius kalbamės su projekto architektais. Iš „karščio salos“ – į erdvę vaikams augti Pasak projekto…
Seimo Antikorupcijos komisija: Vyriausybė patvirtino teikimą Seimui dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko G. Valinčiaus atleidimo iš pareigų
2026 m. balandžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Šiandien Seimo Antikorupcijos komisija posėdyje buvo tęsiama Lietuvos mokslo tarybos (LMT) veiklos parlamentinę kontrolę. Komisija nusprendė, jog ankstesniame posėdyje priimtas sprendimas Seimo statuto 209 straipsnio nustatyta tvarka kviesti LMT pirmininką Gintarą Valinčių atsakyti į klausimus Seimo plenariniame posėdyje netenka aktualumo, nes svarstant Vyriausybės teikimą dėl jo atleidimo iš pareigų, bus sudaryta galimybė užduoti aktualius klausimus. LMT Valdyba, kovo 19 d. posėdyje įvertinusi LMT 2025 m. metinę veiklos ataskaitą, vienbalsiai nusprendė jos nepatvirtinti, nes nustatyti veiklos, strateginio valdymo, organizacinės vadybos ir atskaitomybės trūkumai yra sisteminio pobūdžio ir turi tiesioginę įtaką LMT veiklos rezultatams bei…
„Mes prisimename, kad atvykome, bet ne kaip ten patekome“: kaip GPS keičia mūsų santykį su miestu
Ar galėtumėt šiandien be telefono rasti kelią į vietą, kurioje niekada nebuvote? Klausimas paprastas, bet atsakymas vis dažniau gąsdina. Navigacijos programėlės mus išlaisvino nuo klaidžiojimo, tačiau kartu, panašu, atėmė kai ką svarbaus – gebėjimą patiems suprasti erdvę. Apie tai Vilniuje vykusioje paskaitoje kalbėjo brazilų architektas doc. dr. Gustavo Curcio, apsilankęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete. Jis kviečia susimąstyti: technologijos ne tik padeda mums judėti – jos keičia tai, kaip mes matome pasaulį. „Mes prisimename, kad vykome iš taško A į tašką B, bet nebežinome, kaip ten patekome“, – sako jis. Pasak architekto, šiandien vis dažniau einame, važiuojame žvelgdami ne į aplinką, o į ekraną – sekame liniją…
Iškilmingame VU senato posėdyje garbės daktaro vardas suteiktas prof. P. Repšiui ir prof. M. Ferrariui
Balandžio 1 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko iškilmingas Vilniaus universiteto (VU) senato posėdis, kuriame garbės daktaro vardas buvo suteiktas dailininkui prof. Petrui Repšiui ir filosofui prof. Maurizio Ferrariui. Prof. Petras Repšys – vienas istoriškiausių dabartinių Lietuvos dailininkų. Profesorius derina kelias meninės raiškos formas, kurios leidžia jam pasiekti įvairią auditoriją. Tai – medaliai, skirti istorinėms ir istorija virstančioms asmenybėms, ryškią istorinę dimensiją turintys religinės dailės kūriniai – Varnių katedros altoriaus antepedijus, skirtas Žemaičių krikštui, reljefas „Lietuvos krikšto tūkstantmečiui“ su Lietuvos krikštytojais ir šventaisiais, paminklas dailininko bičiuliui, poetui Sigitui Gedai Užupyje. VU Lituanistikos centro antrajame aukšte esanti prof. P. Repšio sukurta freska „Metų laikai“ – vienas įstabiausių XX a. lietuvių dailės kūrinių.…
Vyriausybė pritarė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui: tai leis sumažinti klimato kaitos sukeliamus nuostolius
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui, reglamentuosiančiam prisitaikymo prie klimato kaitos nacionalinius ir vietos lygmens veiksmus. „Šiuo įstatymu bus reglamentuojamas aiškus institucijų vaidmuo ir nuoseklus planavimas: jame numatyta, su kokiomis rizikomis Lietuva susidurs dėl besikeičiančio klimato, nusistatomi tikslai ir uždaviniai, suplanuotos priemonės joms valdyti“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, reglamentuojančio su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių teisinių ir visuomeninių santykių. Kai kuriuose teisės aktuose galima rasti nuostatų, kurios iš dalies susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos ar hidrologine ar meteorologine veikla, tačiau jos neužtikrina visapusiško teisinio jos reguliavimo. Norint tikslingai planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, reikalingas aiškus…
Nuo liepos – tikslesnė sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka
Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apmokėjimo pakeitimus, nuo šių metų liepos 1 d. bus taikoma finansavimo tvarka, išlaikanti galiojančius principus, tačiau suderinta su atnaujintais teisės aktais. Ji tiksliau nustato, kaip ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos gali būti naudojamos skirtingoms paslaugoms apmokėti. Pakeitimai parengti įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir įvertinus realius fondo biudžeto pajėgumus. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Lietuvoje kasmet auga sparčiau nei jų apmokėjimo galimybės – 2025 metais už virš sutarties suteiktas paslaugas nebuvo apmokėta 26,8 mln. eurų. „Tai rodo, kad būtina tiksliau apibrėžti viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir labiau nuspėjamą sveikatos sistemos veikimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius…
