Įsibėgėjus pasirengimo šventėms karštinei, Aplinkos ministerija kviečia įvertinti impulsyvaus pirkimo pasekmes, domėtis šiuolaikiška atliekų prevencija ir kasdienėje buityje diegti naujus įpročius. Daugiau nei 30 proc. lietuvių dovanų pirkimą pradeda likus 1-2 mėnesiams iki Kalėdų, dar 25 proc. – likus 2-4 savaitėms. Impulsyvaus pirkimo rodikliai, ypač aktyvėjantys per kalėdinių nuolaidų akcijas, yra signalas, kad gyventojai vis dar įsigyja pernelyg daug prekių, kurių vėliau nenaudoja arba beprasmių dovanų, kurių bendra suma gali siekti milijonus eurų. Vartotojų apklausos ir įvairių šalių atliekų rūšiavimo statistika leidžia pažinti „nepageidaujamų“ kalėdinių dovanų kategoriją, kuri dėl kokybės ar menko funkcionalumo dažnai neatitinka gavėjo poreikių. Tai – kalėdiniai suvenyrai, statulėlės, momentiniai, specifinio dizaino daiktai, nederantys prie namų interjero.…
Švenčių nematoma pusė: kodėl gruodį pavargstame greičiau?
Šis laikotarpis neretai žmonėms kelia stresą ne tik dėl dovanų ar šventinių planų. Intensyvesni terminai darbe, didėjantis planų kiekis, nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų triukšmas ir emocinis spaudimas suspėti viską iki metų pabaigos sukuria pojūtį, kad metų pabaigoje triukšmo – tiek garsinio, tiek informacinio – yra daugiau nei įprastai. Specialistai pastebi, kad tokioje aplinkoje lengviau pasireiškia sensorinė perkrova – ryškesnės šventinės šviesos, garsiau grojanti muzika, dažnesni susibūrimai ar perpildytos erdvės dar labiau apsunkina dėmesio išlaikymą. Dėl to ramybės akimirkos tampa ne prabanga, o būtinu būdu išlaikyti aiškesnes mintis ir stabilų dienos ritmą. Garso poveikis emocinei savijautai Šventiniu laikotarpiu aplinkos garsai tampa intensyvesni – miestuose daugėja renginių, parduotuvės dirba ilgiau, žmonių srautai…
Paukščių žieduotojo atlygis – toli nuo Lietuvos nukeliavusių sparnuočių istorijos
Keturi dešimtmečiai su paukščiais – tiek laiko VMU Tauragės regioninio padalinio gamybos organizavimo vyriausiasis specialistas, o taip pat ornitologas ir paukščių žieduotojas Artūras Katkus tiria ir fiksuoja sparnuočių keliones. Iš jo rankų mažą metalinį žiedelį gavę paukščiai išskrenda toli už Lietuvos ribų, o kaip dovana už jo darbą žieduotoją kartais pasiekia neįtikėtos žinios apie šiuos sparnuočius. Gervės – vieni iš sunkiausiai sužieduojamų paukščių Lietuvoje Štai visai neseniai viena įdomi istorija tauragiškį pasiekė iš Vokietijos: ten aptikta prieš trylika metų A. Katkaus paženklinta pilkoji gervė. Šis radinys – ne tik retas ir reikšmingas įvykis, bet ir priminimas, kokia sudėtinga bei atsakinga yra paukščių žieduotojų veikla. „Sužieduoti gervę yra nelengva užduotis, kadangi…
Dietistė atskleidė, kaip dažnai turime valgyti silkę: siūlo išbandyti du pigius valgius, kurie tiks ir Kūčių, ir kasdieniam stalui
Šventiniu laikotarpiu tautiečių širdyse ir lėkštėse silkė užima garbingą vietą. Ji patiekiama su „patalais“, svogūnais, morkomis, grybais ar net razinomis – tikra klasika, be kurios sunku įsivaizduoti Kūčių stalą. Tačiau ši nedidelė, nebrangi ir ištisus metus prieinama žuvis – kur kas daugiau nei mūsų virtuvės pažiba. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad silkė yra itin mėgstama ir kitų tautų virtuvėse, o jos maistinė vertė neretai lenkia net kur kas brangesnes žuvis. „Silkė – viena populiariausių žuvų prieššventiniu laikotarpiu, mūsų pirkėjams ypač aktuali likus vos kelioms savaitėms iki Kalėdų. Pastebime, kad „Maximos“ klientai ieško ir tradicinių, ir naujų skonių, o silkę renkasi dėl maistinės vertės, universalumo. Beje, daugelį ši žuvis džiugina…
Festivalis „Aš neabejingas, o tu?“ kvietė iš naujo pažvelgti į negalią
Gruodžio 3–4 dienomis Klaipėdos universitetas kartu su Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centru surengė tradicinį festivalį „Aš neabejingas, o tu?“, skirtą Tarptautinei žmonių su negalia dienai paminėti. Jau keturioliktą kartą organizuojamas renginys priminė, kad universiteto misija nesibaigia specialistų rengimu, moksliniais tyrimais ar inovacijomis – aukštoji mokykla turi ir atsakomybę visuomenei, jos nuostatoms ir požiūriui. Šių metų festivalis suvienijo skirtingų sričių profesionalus, praktikų bendruomenę ir žmones su negalia. Dvi renginio dienos buvo skirtos tam, kad dalyviai geriau suprastų gyvenimą šalia negalios ar negalioje ir kartu būtų skatinamas platesnis dialogas visuomenėje apie žmonių su negalia integraciją, pagarbą ir empatiją. Gruodžio 3-iąją Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų korpuse vyko patyriminiai užsiėmimai priešmokyklinio ugdymo…
Ryškėja naujoji sporto realybė: ekspertas atskleidžia, kodėl bendrystė svarbiau nei konkurencija
Sportas Lietuvoje vis dažniau matomas ne tik kaip būdas siekti pergalių, bet ir kaip priemonė burti bendruomenes, mažinti atskirtį bei ugdyti empatiją ir bendradarbiavimą. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio švietimo direktorius ir „Samsung Solve for Tomorrow“ partneris Kasparas Šileikis sako, kad toks požiūris į sportą yra ne tik šių dienų tendencija, bet ir svarbus veiksnys, padedantis jaunimui tapti sąmoningais ir aktyviais piliečiais. Pasak K. Šileikio, po pandemijos ryškėja aiški tendencija: žmonės sportą renkasi ne dėl rezultatų ar noro varžytis, bet dėl geresnės savijautos, emocinės sveikatos ir bendrystės. „Matome, kad lietuviai vis dažniau buriasi į bėgimo ar kitas aktyvias bendruomenes. Tai rodo, kad sportas tampa vis svarbesnis visuomenę vienijantis faktorius“,…
Baigiamasis „Migruojančio muziejaus“ pasakojimas Pamario galerijoje: Vytauto Viržbicko instaliacija apie žmogaus vidines ribas
Gruodžio 13 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerijoje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa) pristatoma Vytauto Viržbicko instaliacija „Viduje“. Tai baigiamasis trejus metus vykusio projekto „Migruojantis muziejus“ etapas, kurio metu miesto svečiams ir poilsiautojams pristatomas kūrinys, atskleidžiantis, kaip uždaros kurorto erdvės tampa žmogaus vidinių ribų metafora. Instaliacija apie kurorto uždarumo ir žmogaus vidinių ribų paraleles Parodą įkvėpė uždaromų kurorto erdvių vaizdiniai. Vasarą jos pulsuoja gyvybe ir atvirumu, o žiemą tarsi persikelia į namus žiemos poilsio. Ši transformacija paskatino autorių giliau svarstyti, kokias vidines ribas žmogus susikuria ir laiko savyje. Išorinis kurorto erdvių pasikeitimas čia tampa žmogaus vidinių virsmų metafora – užsidarymo, ribų kūrimo ir vidinio pasaulio saugojimo. Pasak…
Naktis, kai tėvai suprato, kas yra siaubas ir tikroji laimė: dukrą išgelbėjo Santaros klinikų gydytojai neurochirurgai
Tai istorija apie šeimos gyvenimą pakeitusią naktį ir apie Santaros klinikų neurochirurgų profesionalumą, susitelkimą bei žaibišką reakciją, išgelbėjusią keturiolikmetės Karinos gyvybę. Iki tol buvusi visiškai sveika Karina vieną naktį atsidūrė ant gyvybės ir mirties ribos. Tai istorija apie gydytojų profesionalų darbą, virtusį stebuklu: pacientė šiandien jau vaikšto, kalba, skaito ir net bando šokti. Mamos akimis: naktis, kuri viską pakeitė Iki tos lemtingos nakties Karina buvo visiškai sveika mergaitė – niekada nesiskundė, gyveno įprastą paauglės gyvenimą. Tačiau vieną naktį viskas apsivertė. Staiga mergaitei labai suskaudo galvą, ji nuėjo į virtuvę ieškoti vaistų – ir ten sukniubo. Buvo gili naktis, apie ketvirta valanda ryto. Tėvai išgirdo bildesį ir, nuskubėję į virtuvę, pamatė…
Kalėdinių tradicijų gidas: idėjos, kurias verta atgaivinti šiais metais
Kalėdos – tai metas, kai sulėtėja tempas ir daugiau dėmesio skiriama tikriems, žmogiškiems ryšiams. Šventiniai ritualai čia atlieka itin svarbų vaidmenį: jie suburia šeimą, sustiprina bendrumo jausmą ir sukuria tradicijas, kurias norisi kartoti metai iš metų. Net paprasčiausi įpročiai – pavyzdžiui, kartu puošti eglutę ar gaminti šventinę vakarienę – turi neįkainojamą emocinę vertę. Šiemet vis daugiau žmonių grįžta prie lėtų, jaukių veiklų, kurios leidžia pabėgti nuo kasdienio chaoso ir pajusti tikrą švenčių dvasią. Kalėdiniai filmai – tradicija, suvienijanti kartas Vienas iš lengviausiai atgaivinamų ir visada malonių ritualų – šventinių filmų maratonas. Tai gali būti klasikiniai animaciniai filmai, romantinės komedijos, o gal net visas Hario Poterio dalių žiūrėjimo ciklas per kelias…
Ploni, labai ryškūs ir net suvyniojami: OLED technologijomis paremti ekranai sparčiai veržiasi į rinkos lyderius
Kiekvieną kartą įsijungdami savo išmanų telefoną, televizorių ar žiūrėdami į kitus modernius monitorius, kurių šiandien apstu kiekviename žingsnyje, žvelgiame į organiniais šviesos diodais (OLED) paremtus ekranus. Itin ploni, ypač sodrių spalvų OLED ekranai šiandien gali būti ne tik skaidrūs, bet ir sulankstomi ar suvyniojami, o dėl nuolat tobulėjančių technologijų atsiveria labai plačios jų panaudojimo galimybės. Rinkos tyrimai rodo, kad OLED paklausa nuo 2020 m. išaugo daugiau nei tris kartus, o iki šio dešimtmečio pabaigos OLED ekranai sudarys didžiąją dalį visų aukštos klasės elektronikos ekranų. „Šiandien OLED technologija yra vyraujanti įvairaus dydžio ir įvairios paskirties ekranų gamyboje. Skaidrūs OLED ekranai naudojami įvairiose srityse, kur svarbu, kad vaizdas būtų rodomas, bet kartu…
