Uždarius dalį geležinkelio ir autobusų stočių kasų, šalyje išaugo gyventojų poreikis išmokti naudotis viešojo transporto paslaugomis internetu. Kai 2024 m. birželį „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo diegti bilietų pardavimo automatus, keturiose didžiausiose geležinkelio stotyse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – veikusios kasos buvo transformuotos į informacijos centrus. Dar 10-tyje miestų bilietų kasos buvo uždarytos. Šiuo metu 23-jose šalies geležinkelio stotyse veikia 33 bilietomatai. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ skatina keleivius rinktis elektronines paslaugas ir bilietus įsigyti internetu. Šis pokytis lemia augantį gyventojų poreikį išmokti naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, susijusiomis su transportu – internete susirasti tvarkaraščius, susiplanuoti kelionių maršrutus, įsigyti bilietus ir kt. Suteikia šiandien itin aktualių skaitmeninių įgūdžių „Lietuvos geležinkeliai“ kasas uždarė…
KTU parodoje – studento sugrįžimas į tėvo gimtinę Kroatijos saloje
Šiais metais KTU Foto studija mini garbingą 50 metų jubiliejų – reikšmingą etapą, žymintį ne tik ilgametę istoriją, bet ir nuolatinį kūrybinį virsmą. Šia proga organizuojamų renginių ir parodų cikle svarbią vietą užima KTU Informatikos fakulteto (IF) ketvirtakursio ir Foto studijos nario Povilo Ščepanovič paroda „Savas svečias“, kviečianti pažvelgti į fotografiją kaip į asmeninę patirtį, gyvenant Bračo saloje, Kroatijoje. Šioje parodoje P. Ščepanovič pasakoja apie vietą, į kurią jis kas vasarą sugrįžta aplankyti savo tėvo – kroato, gimusio ir augusio Bračo saloje. Povilo tėvas kalba vietine tarme, dirba tuos pačius darbus kaip ir jo protėviai – augina avis, gamina tradicinį vyną, gyvena ritmu, kuris mažai pakito per kartas. Ši kasdienybė per…
Oftalmologė apie kataraktą: kodėl jos atveju nepadeda akiniai?
Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja. Kas iš tiesų vyksta akyje? Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda…
Po persileidimo ne visi simptomai yra normalūs: kokie ženklai rodo, kad delsti nebegalima?
Persileidimas įvyksta staiga, todėl kartu su juo dažnai ateina ne tik emocinis sukrėtimas, bet ir daug klausimų apie savijautą. Kraujavimas, skausmas ar nuovargis po jo gali būti organizmo atsistatymo dalis, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ir komplikacijas. Vaistininkė paaiškina, į kokius kūno signalus po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad po persileidimo svarbiausia neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir nedelsti, jei savijauta kelia abejonių. „Vienas ryškiausių pokyčių po persileidimo susijęs su hormonais. Staiga sumažėjus nėštumo hormonų lygiui, moteris gali jausti nuovargį, emocinius svyravimus, dirglumą ar kitus simptomus, panašius į priešmenstruacinį sindromą. Po tokios patirties svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir nespausti savęs dėl jaučiamo…
Embolizacija gydant gimdos miomas: ką svarbu žinoti pacientėms?
Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Ligoninės „Meliva“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…
„Vilniaus vandenų“ tyrimas atskleidė, kaip ir kodėl gyventojai namuose taupo vandenį
Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai yra linkę buityje taupyti vandenį ir žino įvairių būdų, kaip tai daryti – nuo sąmoningų kasdienių įpročių ugdymo iki taupios buitinės technikos naudojimo. Apie vandens taupymą namuose negalvojančių gyventojų dalis – vos 1 procentas. Naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurią „Vilniaus vandenų“ užsakymu vasarį atliko „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad populiariausias būdas taupyti vandenį yra vandens srovės stabdymas valantis dantis: čiaupą tuo metu užsuka 51 proc. gyventojų. Kitas populiarus vandens taupymo sprendimas yra trumpas prausimasis duše vietoje maudymosi vonioje – šį būdą taupyti renkasi keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustųjų. Tiek pat gyventojų teigia besistengiantys kuo operatyviau susiremontuoti sugedusius…
Seimas sutarė plėsti gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose
2026 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta plėsti gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose. Pagal priimtas pataisas, švietimo, mokslo ir sporto ministrui kartu su krašto apsaugos ministru pavesta patvirtinti privalomo gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą. Ministrai iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. turės priimti šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Už šiuos Švietimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-331(2) vieningai balsavo 95 Seimo nariai. Seimo priimtos naujos nuostatos įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d. Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
Ir vakarienei, ir kitai dienai į darbą: kaip iš kepto kiaulienos kumpio paruošti dar du patiekalus
Vis daugiau žmonių atranda paprastą, bet labai praktišką maisto ruošimo būdą – vieną kartą pasigaminti taip, kad užtektų ir vakarienei, ir pietums į darbą. Tokia strategija leidžia ne tik sutaupyti laiko, bet ir sumažinti išlaidas, o svarbiausia – valgyti namuose gamintą, šiltą maistą be jokio papildomo streso. Prekybos tinklas „Rimi“ dalijasi, kaip pasigaminti vieną universaliausių šiam tikslui skirtų patiekalų. Orkaitėje keptas kiaulienos kumpis su bulvėmis yra būtent tas patiekalas, kuris bus sotus, paprastas, nereikalaus daug priežiūros ir puikiai tiks pakartotiniam šildymui. Kaip pastebi Luka Lesauskaitė-Remeikė, „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė, tokie sprendimai atspindi dabartines vartotojų tendencijas. „Matome, kad žmonės vis dažniau renkasi patiekalus, kuriuos galima suvartoti per keletą kartų. Tai padeda…
Lietuvius itin domina galimybė artimųjų kapus rasti internetu: proga vėl prisiliesti prie savo šeimos istorijos
Dešimtys tūkstančių žmonių kiekvieną mėnesį naršo Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje „Cemety“, kur galima rasti artimųjų, kaimynų ir pažįstamų kapus. Kasdien elektroninėje sistemoje kapų ieško Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir net JAV gyvenantys žmonės. Nenuostabu, kad suskaitmenintų kapinių tema sulaukia ir išskirtinio dalyvių susidomėjimo nacionaliniame skaitmeninio raštingumo projekte „Prisijungusi Lietuva“ – gyventojams itin svarbu neprarasti ryšio su mirusiais artimaisiais ir surasti jų kapus. Noriai išbando sistemą, suradę kapavietę – vyksta aplankyti „Žmonės sensta, atmintis silpnėja, o ir kapinės plečiasi, keičiasi. Tad normalu, kad jie nebegali rasti artimojo kapo. Todėl suskaitmenintų kapinių tema mokymuose tikrai sulaukia didžiulio susidomėjimo. Kai kurie dalyviai sako, kad jausmas – tarsi iš tiesų…
Seime kelią skinasi skaitmeninės pilnametystės projektas
Seimas po pateikimo pritarė Seimo narės Daivos Ulbinaitės inicijuotam įstatymų pataisų paketui, kuriuo siūloma Lietuvoje nustatyti 16 metų amžiaus ribą naudojimuisi socialiniais tinklais ir įpareigoti platformas taikyti realiai veikiančias vartotojų amžiaus patikros priemones. „Tai labai svarbus pirmasis žingsnis, aiškiai parodantis, kad vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje tampa valstybės prioritetu – tai įrodė Seimo narių palaikymas. Tikiuosi, kad tolesniame svarstymo etape vyks plati ir konstruktyvi diskusija, kaip pasiekti, kad atsakomybė už nepilnamečių apsaugą būtų perkelta ten, kur ji ir turi būti – socialinių tinklų platformoms. Dėkoju kolegoms Seimo nariams, kurie po pateikimo palaikė šį siūlymą ir aiškiai pasakė, jog Lietuvai rūpi jos vaikų saugumas“, – sako D. Ulbinaitė. Siūlomomis pataisomis siekiama įtvirtinti…
