Ar jūsų balsas gali išduoti tai, ko nepasakote žodžiais? KTU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas geba atpažinti depresiją vien iš balso – net tada, kai žmogus stengiasi ją nuslėpti. Dar įspūdingiau, kad šie akustiniai požymiai pasirodė esantys universalūs ir nepriklausomi nuo kalbos, todėl tai gali tapti proveržiu kuriant naujas, lengvai prieinamas psichikos sveikatos stebėjimo priemones. Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. „Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų…
Paskelbtas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo konkursas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) skelbia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo konkursą. Paraiškos priimamos iki 2026 m. balandžio 24 d. (imtinai). „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – tai atrama visuomenės sveikatos priežiūrai: nuo referentinės laboratorijos funkcijų ir tarptautinių įsipareigojimų iki pažangių tyrimų, leidžiančių įvertinti rizikas žmonių sveikatai. Svarbiausia mūsų siekiamybė – kad laboratorija vystytųsi, kaip patikimumo, kompetencijos ir inovacijų centras. Ieškome vadovo, gebančio kurti pasitikėjimu ir rezultato siekimu grįstą darbo kultūrą, kuris vienytų komandą dėl svarbiausio tikslo – sveikesnės ir saugesnės visuomenės“, – sako NVSC vadovas Vaidotas Gruodys. Laboratorija yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. Jos veiklą koordinuoja NVSC.…
Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje
Miestas kviečia kauniečių šeimas, turinčias itin gabius mokyklinio amžiaus vaikus, registruoti juos į unikalią programą. Ji skirta papildomai lavinti įgūdžius ir žinias matematikos, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų, menų bei sporto srityse. Paraiškos į Tarpdisciplininę itin gabių mokinių ugdymo programą priimamos iki gegužės 31 d. iš 3–11 klasių moksleivių ir jų tėvelių. Išskirtinio potencialo ugdymas Tarpdisciplininė itin gabių mokinių ugdymo programa kiekvienais metais sulaukia didelio šeimų, auginančių smalsius, talentingus ir išskirtinių gebėjimų turinčius vaikus, susidomėjimo. Ji padeda kryptingai stiprinti jų žinias bei pakelti jas į dar aukštesnį lygį. Taip pat sudaro galimybę klasės pirmūnams pasivaržyti su bendraminčiais. Programos dalyviai, 3–11 klasių moksleiviai, patekę į šią programą kartą per savaitę lanko…
MO muziejaus paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: ketvirtadienis, 2026 balandžio 16 Renginio pradžia: 11:00 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 balandžio 16 Renginio vieta: MO muziejus (Pylimo g. 17, Vilnius) Balandžio 16 d. 11 val. įvyks naujos didžiosios MO muziejaus parodos „Gen Z. Viskas vienu metu“ spaudos konferencija. Paroda suburia dvidešimt menininkų, gimusių 1993–2001 metais, gyvenančių ir kuriančių vienuolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių – regione, kurį formuoja paveldėti pertrūkiai, atidėtos ateitys ir nuolatinė kaita. Užuot pasiūliusi vientisą pasakojimą, paroda jauniausios kartos perspektyvą atveria per pasikartojančius skirtingų menininkų kūrybos motyvus. Tai – galimybė patirti takią Z kartą suformavusią aplinką ir įsitraukti į dialogą, mažinantį augančius kartų skirtumus. Spaudos konferencijoje dalyvaus parodos kuratorius Michal Novotný,…
„Kokia prasmė laimėti, jei tribūnos tuščios?“: kaip FK „Žalgiris“ bando susigrąžinti sirgalius
Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ šiandien išgyvena pokyčių etapą – po sportinių nuosmukių, įtampos su sirgaliais ir bendro pasitikėjimo svyravimų klubas ieško būdų, kaip iš naujo apibrėžti savo vietą tiek sporto, tiek miesto gyvenime. Pasak klubo prezidento Andriaus Tapino, šiandien svarbiausias klausimas nėra vien pergalės aikštėje. Prieš savaitę buvo pasiektas lankomumo rekordas, Vilniaus Žalgirio stadione sugužėjo daugiau nei 4000 sirgalių. „Mes iš vadovybės pusės visų pirma žiūrime į ilgalaikius dalykus – žiūrovų pritraukimą į rungtynes ir ryšio su miestu stiprinimą. Nes be šitų dalykų sportiniai rezultatai tarsi neturi prasmės“, – sako jis. Šis požiūris iš esmės keičia prioritetus – vietoje trumpalaikio rezultato siekimo atsiranda platesnis tikslas: sugrąžinti žmones į stadioną ir…
Ilgaamžiškumo pažadai: papasakojo, kas iš tikrųjų veikia, ir atskleidė, kaip gyvenama Mėlynosiose zonose
Gyventi 90 ar 100 metų jau nebėra retenybė – daugumai žmonių šiandien rūpi ir tai, kaip tuos metus nugyvensime. Kol vieni ryte skaičiuoja baltymus ir geria papildus, kiti – gyvena paprasčiau, bet vis tiek ilgiau. Tad kuo tikėti: naujausiais tyrimais, mitybos madomis, o gal sekti ilgaamžiškiausių šalių pavyzdžiu? Specialistės papasakojo, kas nulemia ilgą gyvenimo trukmę, kokie įpročiai padeda gyventi ilgiau ir sveikiau, ir atskleidė, kas būdinga Mėlynosioms pasaulio zonoms, kur gyvenama ilgiausiai. Kas laimi: genai ar gyvenimo būdas? „Ilgaamžiškumo sąvoka aprėpia ne tik ilgą, bet ir sveiką gyvenimą, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. – Gyvenimo būdas ir kasdieniai mūsų pasirinkimai nulemia net 80–85 proc. gyvenimo trukmės, kai genetikai tuo…
Gailestingumo sekmadienis Vilniuje suburs tūkstančius piligrimų
Gailestingumo sekmadienis, švenčiamas antrąjį Velykų sekmadienį, kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones iš naujo atrasti Gailestingumo žinią kaip esminę krikščioniškojo gyvenimo šerdį. Vilniuje ši šventė išgyvenama ypatingai – Dievo Gailestingumo šventovė tampa tūkstančių piligrimų traukos centru.Būtent čia saugomas originalus Gailestingojo Jėzaus paveikslas ir būtent Vilniuje glūdi šios šventės ištakos. Arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžia ypatingą Vilniaus vietą Gailestingumo žinios istorijoje: „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos pritraukia milijonus piligrimų iš viso pasaulio. Mes čia, Vilniuje, turėjome paties Jėzaus apsireiškimą. Tai itin retas dalykas.“ „Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė,“ (Dienoraštis, 299) – šiuos Jėzaus žodžius kartu su prašymu nutapyti Jo paveikslą šventoji Faustina Kovalska išgirdo 1931 m., dar…
Jau rytoj prie legendinio „Kiaušinio“ – pavasario šventė su „Baltuoju kiru“ ir veiklomis visai šeimai
Jau rytoj, balandžio 11 d., skvere prie „Kiaušinio“ (Pylimo g. 43) vyks pavasario šventė, kviesianti vilniečius ir miesto svečius susiburti vienoje geriausiai atpažįstamų Senamiesčio vietų. Nuo 10 val. lankytojų lauks nemokamos veiklos visai šeimai, o 12 val. – grupės „Baltasis kiras“ koncertas. „Per daugiau nei du dešimtmečius ši skulptūra tapo ne tik miesto simboliu, bet ir vieta, kur natūraliai mezgasi bendrystė. Šventės čia primena, kad tvarus miestas kuriamas ne tik per aplinkosaugą, bet ir per žmonių ryšius, atvirumą ir gyvą miesto kultūrą“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Nuo 10 iki 14 val. lankytojų lauks nemokamos veiklos: nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ supažindins su augalinės mitybos nauda ir paskatins ją dažniau…
Mados komunikaciją tyrusi mokslininkė: ji atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo
Mados komunikacija vis dažniau atsiduria diskusijų centre, tačiau Lietuvoje ši sritis laikoma palyginti nauja. Tarp visuomenės narių mada dažnai suvokiama kaip gana paviršutiniškas reiškinys, siejamas su vartotojiškumu ir trumpalaikėmis tendencijomis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo ką kita – mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį: formuoja ne tik kultūrinius simbolius ar vartotojų elgseną, bet ir socialinius identitetus. Interviu su VILNIUS TECH Kūrybos komunikacijos katedros lektore dr. Sigita Kamašauske, pirmąja universitete apsigynusia komunikacijos ir informacijos krypties daktaro laipsnį, atskleidžia, kad patirtį, sukauptą mados industrijos sektoriuje, galima sėkmingai transformuoti į tyrimų lauką. Mados komunikacija Lietuvoje vis dar laikoma gana nauja ir mažai nagrinėjama sritimi. Kokia šios srities raida ir jos potencialas akademiniame kontekste?…
VDU vyko ekspertinė diskusija apie LRT ateitį: neturime medijų raštingumo ir nemokame kalbėtis
Balandžio 10 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko ekspertinė diskusija „LRT ateitis: kaip apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo politinės įtakos?“. Anot ekspertų, šalyje trūksta ne tik elementaraus medijų raštingumo, bet ir gebėjimo vesti konstruktyvų dialogą, o universitetas šioje sumaištyje lieka viena paskutiniųjų erdvių nešališkam balansui ieškoti. Neįgarsintas visuomenės balsas Diskusija tęsė Vilniuje vykusią spaudos konferenciją, kurios metu visuomenei buvo pristatyta LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepcija, parengta tarpuniversitetinės akademinės ekspertų grupės. Diskusijoje dalyvavo VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro vadovė prof. dr. Auksė Balčytienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentė, tyrėja asist. dr. Džina Donauskaitė, VDU Filosofijos katedros profesorius, Socialinės…
