Po neseniai Seime patvirtinto aukštojo mokslo tinklo pertvarkos plano Šiauliai atsikvėpė lengviau – mieste ir regione lieka autonomiškas universitetas. Ir nors kol kas nėra aišku, kaip ateityje bus apibrėžtas bei veiks Šiauliuose numatytas universitetinis mokslo centras, universiteto bendruomenė džiūgauja: Šiauliuose ir visame Šiaurės Lietuvos regione vienintelė aukštojo universitetinio mokslo įstaiga lieka autonomiška, o studentai – studijuojantys ar šiemet kaip tik į universitetą stojantys – gali būti ramūs dėl savo ateities. Tikimasi, jog numatomi steigti universitetiniai mokslo centrai iš esmės bus savarankiškų universitetų atitikmenys. Kaip turėtų veikti būsimieji universitetiniai mokslo centrai, siūlys ir patys universitetai. Pasisako už regioninio universiteto autonomiją Pagal 2017 m. birželio 29 d. Seimo narių priimtą nutarimą, įgyvendinus…

„Vertimo paslaugos – greitai auganti rinka, nuolat ieškanti naujų, sparčiai tobulėjančių, gabių specialistų, tačiau pasakyti, kad šis augimas apima tik vis didėjančią globalizaciją, o kartu su ja ir vertėjų poreikį, būtų netikslu“, – sako Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė Ramunė Kasperavičienė. Pats vertimas, pasak jos, taip pat evoliucionuoja ir žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis bei besikeičiančiais žmonių poreikiais. Apie vertimo studijų galimybes bei jų ryšį su tobulėjančiomis technologijomis papasakojo Dainius Sabaliauskas, kurio vertimo ir lokalizacijos įmonė „Eurotradus“ gali pasigirti tokiais garsiais klientais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Samsung“. Vertėjai – visapusiški specialistai Sabaliausko įmonė bendradarbiauja su laisvai samdomais vertėjais ir pripažįsta, kad geri…

VDA Nidos meno kolonija, bendradarbiaudama su rezidencijų programa AiR Krems, kviečia lietuvių kūrėjus teikti paraiškas dalyvauti rezidencijų programoje Kremse (Austrija). Iš trijų VDA Nidos meno kolonijos atrinktų lietuvių menininkų Kremso rezidencijos meno taryba pasirinks vieną. 80 kilometrų nuo Vienos esančiame Kremse tarptautinis rezidencijų centras įkurtas 2000-aisiais. Buvusiame kilimų fabrike įrengtose penkiose (nuo 45 iki 120 kv. m) studijose be vizualiųjų menų kūrėjų reziduoja muzikai, rašytojai ir architektai. Rezidencijai numatytas laikas ‒ du mėnesiai, 2018-ųjų rugpjūčio 2 ‒ rugsėjo 28 d. Dviejų mėnesių rezidencijai skiriama 2600 EUR vienkartinė stipendija pragyvenimo ir kelionės išlaidoms padengti. Rezidentui nemokamai suteikiamos patalpos kūrybai ir gyvenimui, o taip pat administracinė bei kuratorinė pagalba. Menininkas turėtų pasirūpinti…

Birželio 27 d. KU mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Ekspedicijos tikslas buvo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir mažesnius tarpukario Lietuvos prekybos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. Liepos 2 d. už 5 mylių nuo Estijos krantų jūros dugne, 85 m gylyje, atpažintas laivas „Prezidentas Smetona“. Rasti ir laivai „Panevėžys“, „Kretinga“ bei „Utena“. „Prezidentas Smetona“ buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė pirko iš Vokietijos. Jo dingimo aplinkybes iki šiol gaubė paslaptis. Laivas Suomių įlankoje nuskendo 1945 m. sausio 11-ąją. Vienų šaltinių duomenimis, jis nuskendo užplaukęs ant seklumos, kitų – į jį pataikė mina.…

Aukščiausioji audito institucija yra atlikusi švietimo srities auditų, kurių metu vertino mokslo slėnių valdymą, koordinavimą ir jų programų rezultatyvumą, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, studijų ir mokslo plėtros programas ir kt. Pažymėtina, jog šio audito tikslas buvo įvertinti valstybinių universitetų turto valdymą ir disponavimą juo ir ar tas turtas naudojamas kryptingai – mokslinei veiklai ir studijoms. Audito metu nustatyta, jog universitetai pernai valdė 1 768 vnt. nekilnojamojo turto, kurio vertė – 503,4 mln. Eur. Jo išlaikymo išlaidos kasmet didėja. Be to, 2013–2015 m. laikotarpiu universitetų ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos padidėjo 77 proc., o įsigijimo ir išlaikymo išlaidos Eurostato duomenimis 2014 m. sudarė apie 27 proc. visų universitetų išlaidų ir buvo vienos didžiausių…

Dr. Egidijus Zaikauskas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Technikos kalbos vertimo studijų programų kviestinis lektorius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius Pasaulis mažėja – globalizacija, internetas, lengvatinės prekybos susitarimai, racionalesnis transportas įveikia valstybių sienas, tačiau negali visiškai išgriauti etninių sienų tarp žmonių. Vertėjai yra tie, kurie gali jose prakirsti plačias duris – padėti skirtingai kalbantiems žmonėms kokybiškai bendrauti, drauge plėtoti tarptautinį verslą, užtikrinti sklandų bendros politikos veikimą. Daugelis sutaria, kad vertėjas pirmiausia turi puikiai mokėti kalbą, į kurią verčia, dažniausiai gimtąją. Tai dar kartą patvirtino ir Europos kalbų pramonės rinkos tyrimas, neseniai atliktas Europos Komisijos (2017 Language Industry Survey – Expectations and Concerns of the…

Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė. Jei prieš 10 metų tik nedidelė jų dalis turėjo galimybę išvykti, šiandien fizinis atstumas tampa vis mažesne kliūtimi. Dideli atstumai susitraukia, nebėra sienų, o dažnai ir kalbos barjerų. Migraciją iš kaimų ir miestelių į didesnius miestus keičia migracija Europos ar pasaulio mastu, todėl greta studijų Lietuvoje lygiagrečiai vertinamos ir galimybės studijuoti užsienyje. Jaunimas nori praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų šalių kultūra. Universitetai – tarptautiški Tačiau pasiekti panašaus rezultato galima ir studijuojant savo…

Greitesnis specialistų parengimas rinkai, su Europos universitetais suderinamos studijos, investicijos į studijų kokybę – su visomis šiomis sąvokomis yra susiję žmonės, kuriuos vienaip ar kitaip paliestų studijų modelio pertvarka iš 4+2 į 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro). 3+2 studijų modelis, apibrėžtas Bolonijos deklaracijoje, yra taikomas kone visuose Europos universitetuose. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra adaptuota pagal amerikietiškąjį modelį, kurį sudaro 4 bakalauro metai ir 2 – magistro. Tiesa, JAV universitetuose pirmuosius dvejus bakalauro studijų metus studentai studijuoja bendruosius dalykus ir turi galimybę rinktis specializaciją. Toks, laisvesnis studijų modelis, nėra visiškai pritaikomas Lietuvoje, kur egzistuoja kitokia, griežtesnė studijų reglamentavimo sistema. Perėjimas prie europietiškojo modelio reikštų kokybinę studijų pertvarką,…

2017 metų liepos 5 dieną Švietimo ir mokslo komitete vyko posėdis, kuriame dalyvavo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė ir pristatė pagrindinius principus ruošiant brandos egzaminus. NEC direktorė įvardino, kad egzaminai ir pasiekimų patikrinimai, kaip priemonė, padeda įgyvendinti daug tikslų: vidurinio išsilavinimo patvirtinimas, stojimas į aukštąsias mokyklas, įrankis mokinių pasiekimų lygiui nustatyti šalies mastu. Taip pat posėdyje dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, kurios pabrėžė, kad pagrindinė problema su kuria susiduria lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra abejotina vertintojų kompetencija bei NEC parengtos vertinimo instrukcijos. Komitetas patvirtino, kad problema yra aktuali ir nusprendė jai daugiau dėmesio skirti rudens sesijoje.   Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo…

2017 metų liepos 5 dieną Švietimo ir mokslo komitete vyko posėdis, kuriame pristatytos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento išvados Seimo nutarimo projektui „Dėl bendrojo ugdymo mokyklos gairių patvirtinimo“. Abu minėti departamentai pastabų neturėjo. Seimo narys Gintaras Steponavičius taip pat buvo pateikęs pasiūlymą: pakeisti ir papildyti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą ir studijas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Komitetas pritarė Seimo nario pasiūlymui. Komiteto posėdyje nutarta padaryti pertrauką ir klausimo svarstymą atidėti iki šios dienos 16 valandos, nes yra laukiama Vyriausybės išvados.…