Šiandien, liepos 5 d., Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatyti pagrindiniai pasirengimo žingsniai įgyvendinant Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Prie įgyvendinimo prisideda Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojančioje naujoje Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakcijoje išplėsti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principai, pavyzdžiui, įtraukiamas orumo principas. Taip pat stiprinamos ir plečiamos minimalios vaiko priežiūros priemonės, kad vidutinė priežiūros priemonė – socializacijos centras – taptų paskutine priemone, taikoma keičiant vaiko elgesį. Įstatymo pakeitimais įteisinamas koordinuotai teikiamos pagalbos ir paslaugų teikimas šeimai ir vaikui, kai vaikui skirta minimalios priežiūros priemonė. Nustatomos kitos lygiagrečios pagalbos priemonės šeimai. Komiteto posėdyje…

  Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai – uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele. Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas? Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar…

Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-711(2), kuriomis nusprendė dar metams, iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., palikti galioti dabartinę pedagogų atlyginimo mokėjimo tvarką. Už šį sprendimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 28 parlamentarai. „Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas numato, kad iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams įstatymas visa apimtimi netaikomas. Pedagoginiams darbuotojams iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. taikomi išimtinai tik įstatymo 8 straipsnis ir 5 priedas. Netikslinga nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. leisti minėtų pareigybių atžvilgiu įsigalioti įstatymui visa apimtimi ir netikslinga keisti dabartinę pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo…

Birželio 27 d. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis KU burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Liepos 4 d. rytą Lietuvą pasiekė žinia, jog Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį pirmąjį Lietuvos karo laivą. „Tai tarsi dovana Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, nes liepos 4 dieną yra minimos Lietuvos karinių jūrų pajėgų 25-osios atkūrimo metinės“, – teigia Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus. „Darbas dar nebaigtas – mes lyginame duomenis, sonarines nuotraukas, kurias padarė Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, su turimais istoriniais laivo brėžiniais. Negalime vos užmetę akį pasakyti, kad tai yra tas laivas, tačiau kol kas visi duomenys sutampa“, – teigia prof. V.…

Vieninteliam universitetui Šiaurės Lietuvoje skaičiuojant pirmakursius, priėmimo komisija pastebi, jog ilgametes sportininkų rengimo tradicijas puoselėjančioje aukštojoje mokykloje studijos vis labiau patrauklios ir laurus skinantiems šalies sporto atstovams. Štai, pavyzdžiui, šių metų stojančiųjų į Šiaulių universitetą gretose – pasaulio jaunimo klasikinės jėgos trikovės čempionas Egidijus Valčiukas ir mažųjų dviračių (BMX) sportininkas Gabrielius Pabijanskas. Iš šio krašto kilę jaunuoliai tikina, jog studijas Šiaulių universitete paskatino rinktis palankios sąlygos ne tik siekti aukštojo išsilavinimo, bet ir maksimalių sporto rezultatų. Sportinius pasiekimus perkelia į mokslinę erdvę Pasak Šiaulių universiteto rektoriaus dr. Donato Jurgaičio, bene dažniausia priežastis, kodėl aukštosios mokyklos duris praveria šalies ir pasaulio mastu reikšmingais laimėjimais garsėjantys sportininkai – noras sportinius pasiekimus perkelti…

Kodėl užsieniečiai atvyksta mokytis lietuvių kalbos? Kodėl svetimšaliai ryžtasi likti gyventi Lietuvoje? Į šiuos klausimus gali atsakyti turkas Muhammedas Fethullahas Guleras  (Fatihas), kuris mūsų šalyje gyvena jau dvejus metus. „Į Lietuvą atvykau dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Likau sužavėtas jūsų šalies gamta, oru, žmonėmis, o ir mokytis naujos kalbos nebuvo labai sunku“, – teigia vaikinas. Fatihas puikiai kalba lietuviškai, aplinkiniams sunku patikėti, jog per tokį trumpą laiką galima išmokti naujos užsienio kalbos. „Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros  vasaros kursams, likau dar pusmetį mokytis Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Vėliau nuėjau į senelių namus, kur nusprendžiau padėti senoliams ir taip pagerinti savo lietuvių kalbos žinias. Juk jie nemoka anglų kalbos,…

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ pasirodė straipsnis, kuriame, atliekant spektrinę augalų lapų fosilijų analizę, išsiaiškinti giminingumo ryšiai tarp skirtingų, galimai jau išnykusių augalų rūšių, kurios gyvavo dar dinozaurų laikų miškuose. Viena iš šio straipsnio bendraautorių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto lektorė dr. Milda Pučetaitė. Publikacijoje „Molecular signatures of fossil leaves provide unexpected new evidence for extinct plant relationships’“ atskleista, kad augalų lapų fosilijose yra išlikę organiniai cheminiai junginiai, kurie, analizuojant juos infraraudonosios šviesos sugerties spektrometrijos metodu, suteikia vertingos informacijos apie prieš milijonus metų gyvavusių augalų giminingumo ryšius. Įprastai tokiems ryšiams tarp augalų nustatyti mokslininkai naudoja genetinius tyrimus, tačiau su fosilijomis to padaryti neįmanoma, kadangi jų DNR greitai suyra. „Siekiant išsiaiškinti, ar…

Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti užsibrėžtą tikslą pereiti prie kokybe pagrįstų intensyvesnių studijų, kurių modelis taikomas daugelyje Vakarų Europos šalių – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) startuoja pirmoji Lietuvoje 3 metų trukmės bakalauro studijų programa, rengsianti komunikacijos specialistus. Primename, jog šių metų pradžioje naujasis mokslo ir studijų įstatymas bei bendrieji studijų vykdymo reikalavimai įteisino 3 metų studijas Lietuvoje. „Tai seniai lauktas ir labai vėluojantis sprendimas. Didžiojoje dalyje Vakarų Europos šalių bakalauro studijos jau yra 3 metų“, – teigia programos rengimo grupės vadovė Jurgita Vizgirdaitė. Taigi, bendradarbiaujant su Tventės universitetu (Nyderlandai), KTU startuoja inovatyvi, komunikacijos ir technologinius mokslus apimanti 3 metų bakalauro studijų programa „Komunikacijos ir informacijos valdymo…

Ši vasara abiturientams kelia ypač daug streso. Prie kaskart kamuojančių abejonių, su kokia studijų sritimi sieti ateitį, šiemet dėl aukštojo mokslo reformos pakurstytos sumaišties kyla ir daug kitų klausimų: kas bus, jei pasirinkto universiteto ar studijų programos iš viso neliks? į kokį universitetą įstojęs, kokį diplomą gausiu? gal iš viso studijuoti ne Lietuvoje? „Jei būčiau abiturientas, man būtų tikrai sunku apsispręsti. Nors už uždarų valdžios kabineto durų didžiuojamasi Lietuvos aukštuoju mokslu ir jo pasiekimais, viešojoje erdvėje sklandantys aštrūs komentarai aukštojo mokslo tema nuteikia mūsų jaunuolius bėgti iš Lietuvos ir studijuoti svetur. Juos klaidina vieši pasisakymai, formuojantys nuomonę, kad tik įgyvendinus reformą pradėsime kelti aukštojo mokslo kokybę. Lyderiaujantys Lietuvos universitetai kokybę…

Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su žmogumi, iš kurios galima nustatyti jo tapatybę tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pagal fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymius. Asmens duomenimis laikoma, pvz., vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, veido atvaizdas, asmens kodas, pirštų atspaudai, telefono numeris, el. pašto adresas, interneto protokolo (IP) adresas, automobilio numeris ir t. t. „Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“ – tai skelbia 2007 m. Lisabonos sutartis, galiojanti visose ES valstybėse narėse, tarp kurių ir Lietuva. Asmens duomenų apsauga – tai teisinių, techninių ir organizacinių priemonių visuma, skirta apsaugoti asmens duomenims nuo neteisėto ar atsitiktinio asmens duomenų tvarkymo. O ar Jūs žinote, kokias…