Seimo Migracijos komisija parengė ir Pasaulio lietuvių bendruomenei pateikė apibendrintą informaciją apie galimybes reemigrantų vaikams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, integruotis į bendrojo ugdymo įstaigas Lietuvoje. Komisija nusprendė parengti minėtą informaciją ir ją pateikti Pasaulio lietuvių bendruomenei, atkreipusi dėmesį į tai, kad viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, dėl kurių užsienyje gyvenantys lietuviai nesiryžta grįžti gyventi į Lietuvą, yra informacijos stoka apie reemigrantų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybes. Komisija atkreipia dėmesį, kad užsienyje gimę ar augę vaikai, grįžę gyventi į Lietuvą, dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Pagal Švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką, kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą,…

Jaunas pedagogas – gaivus gūsis mokymosi įstaigoje. Visuomet norisi sužinoti: kas tie jauni, veiklūs, perspektyvūs ateities švietimo lyderiai, kurie pasirenka mokytojo kelią? Didžioji dalis jaunų pedagogų – ne tik sėkmingai baigę bakalauro ar magistro studijas, bet turintys pasiekimų mokslo, literatūros, kultūros, sporto, tarptautinių projektų srityse. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia socialinę akciją „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia?“, kuri įamžina jaunus, perspektyvius pedagogus.                                                              Ne tik mokytojas esi   Tatjana Stepanova mokytojos kelią nusprendė išmėginti tik baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas.…

  Lieka vis mažiau laiko, kai šiųmečiai abiturientai turi galutinai nuspręsti, kur teikti prašymą tolesnėms studijoms ir kokią profesiją rinktis, kad ši profesija būtų perspektyvi bei paklausi darbo rinkoje ne tik trumpuoju periodu, bet ir po 10 – 20 metų. Ir kol valstybė tebekuria visuotinę profesinio orientavimo sistemą, jauniems žmonėms belieka pasikliauti savo gabumais bei tėvų patarimais. Deja, neretai kliaujamasi ir madomis, nors statistika jau keleri metai kelia aliarmą dėl madingų profesijų šalyje perprodukcijos. Tad apie tai, į kokias išties aktualias „dedamąsias“ renkantis karjeros kelią tikslinga atkreipti dėmesį, pataria Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro vadovas doc. Vidmantas Tūtlys.   – Šiuo metu pasaulis keičiasi itin sparčiai. Ar apskritai…

Nanojutikliai ir nanodaiktų internetas, naujos kartos elementai, 2D medžiagos, lustiniai bioorganai, perovskitiniai saulės elementai – tik kelios iš viso sąrašo technologijų, kurios artimiausiais metais turės milžinišką poveikį. Proveržis šių technologijų srityje padeda susidoroti su šių dienų iššūkiais: nuo elementų, galinčių užtikrinti elektrą visam kaimui, iki mikroschemų, kurios gali pakeisti žmogaus organus. Šis sąrašas kasmet pildosi vis naujomis inovacijomis, kurios  gerina gyvenimo kokybę, keičia pramonę, saugo mūsų planetą. Ką pasauliui atneša ši slenkanti technologijų revoliucija? Nanodaiktų internetas: plečia suvokimo ribas Viena iš technologijų, sparčiu žingsniu šuoliuojanti tolyn – daiktų internetas. Apie naujus daiktų interneto įrenginius pranešama kasdien, o 2020-aisiais jų bus daugiau nei 30 bilijonų, prognozuoja Pasaulio ekonomikos forumas (PEF). „Įsivaizduokite…

Liepos 11 d. Klaipėdos universitete buvo sutikti mokslinės ekspedicijos „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ mokslininkai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri įteikė projekto iniciatoriui ir vadovui akademikui prof. habil. dr. V. Žulkui Švietimo ir mokslo ministerijos atminimo medalį už Lietuvos istorijai reikšmingą atradimą. Taip pat padėkos raštais apdovanojo kitus ekspedicijos dalyvius.  „Šis atradimas turi tapti svarbiu įrašu ne tik Klaipėdos universiteto gyvenime, bet ir Lietuvos istorijoje, tai valstybės pažinimo ženklas. Tai, kad jūs atradote istoriją, yra dar vienas žingsnis kuriant naują istoriją. Klaipėdos universitetas parodė aiškią lyderystę jūrų mokslų, jūrų archeologijos srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos jūros regione.“, – sveikindama profesorių V. Žulkų…

Seimas priėmė Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-742(2) dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo. Už nutarimą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 24 parlamentarai. Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Pagal priimtą dokumentą bendrojo ugdymo pokyčių bus siekiama šiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo, bendrojo ugdymo finansavimo. Seimo nutarimu patvirtintose gairėse ugdymo turinio kaitos strateginiai uždaviniai – parengti į kompetencijų plėtotę orientuotas bendrojo ugdymo programas, užtikrinti tinkamus materialiuosius mokymo(si) išteklius, tobulinti asmeninių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą. Dėmesys bus skiriamas pedagogų rengimo kaitos ir karjeros užtikrinimui. Bus siekiama parengti šiuolaikinio pedagogo…

Transporto inžinerijos sektoriaus pokyčius Lietuvoje pirmiausiai pajaučia Vakarų Lietuva, kur susikerta visi – sausumos, oro ir jūrų transporto keliai. Transportas – kertinis Europos integracijos proceso akmuo, tampriai susijęs su vidaus rinkos plėtojimu, ekonomikos augimu ir darbų vietų kūrimu. Kūrybingų, novatoriškų ir strategiškai mąstančių darbuotojų pageidauja transporto sektoriaus darbdaviai, komandos narių ieškodami Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pasak Transporto inžinerijos katedros Jūratės Liebuvienės čia rengiami ne tik  transporto logistikos, o ir automobilių transporto inžinerijos profesionalai.   Lietuva – tranzitinė šalis, tad transporto specialistų poreikis jos darbo rinkai, matyt, nepasotinamas? Lietuvoje dirbančiųjų transporto ir krovinių saugojimo sektoriuje skaičius jau gerokai perkopęs 100 tūkst. Per metus buvo sukurta daugiau nei 7 tūkst. naujų darbo vietų.…

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – keisti švietimo sistemą taip, kad ji leistų augti ateities profesijų atstovams. Kiek tokiems pokyčiams pasirengusi Lietuva, ar mūsų mokiniai ir studentai pasiruošę priimti ateities darbo rinkos iššūkius?Ekspertai tvirtina, kad esame ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje – ji esmingai pakeis tiek darbo rinką, tiek mūsų gyvenimus. Ar jauni žmonės, kuriems teks pagrindiniai besikeičiančio pasaulio iššūkiai, pasirengę rytdienos pasauliui, kokias žinias ir gebėjimus jiems turi perduoti mūsų švietimo sistema – šie klausimai bus svarstomi moderniųjų technologijų bei verslumo renginyje #SWITCH! Kalbiname vieną iš renginio dalyvių, švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę.–…

Ne taip seniai per socialines medijas kaip virusas plito filmas apie mokytoją, kuris, pasitikdamas savo mokinius prie durų, kiekvieną sveikina savitai. Nors medijų garsenybe mokytojas Barry‘is White‘as jaunesnysis tapo tik išpopuliarėjęs per socialinius tinklus, savo moksleivių jis buvo laikomas žvaigžde nuo pat pirmos susipažinimo akimirkos. Kodėl? Nes myli savo darbą, įtraukia moksleivius į veiklą ir kelia pasitikėjimą. Kalbant apie šiuolaikinės rinkos poreikius, apie „minkštųjų“ gebėjimų ir kompetencijų svarbą karjerai, tampa akivaizdu, kad visuose švietimo sistemos lygmenyse asmenybės ugdymui tenka toks pat svarbus (jei ne svarbesnis) vaidmuo nei ir žinių perteikimui. O geru santykiu ir empatija paremtas mokymas – svarbus siekiant abiejų tikslų. „Šiuolaikinio dėstytojo santykis su studentais paremtas pasitikėjimu, gebėjimu…

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto Ląstelių molekulinės biologijos skyriaus mokslininkams bendradarbiaujant su VU ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro darbuotojais vykdomas projektas „Hematologinės sistemos molekuliniai veiksniai ir jų vaidmuo žmogaus ląstelių senėjimo, diferenciacijos ir regeneracijos sankirtoje“. Projekto tikslas – ištirti molekulinius veiksnius ir jų vaidmenį žmogaus hematopoetinės sistemos ir leukeminių ląstelių diferenciacijos, regeneracijos ir senėjimo procesuose. Senėjimas yra būdingas visiems biologiniams organizmams. Jis pasireiškia daugelio ląstelių ir organų funkcijų laipsniniu mažėjimu (degeneracija). Viso organizmo gyvenimo metu kamieninės ląstelės dėl savo unikalaus gebėjimo atsinaujinti ir tapti įvairiais audiniais panaikina žuvusių ar pažeidžiamų ląstelių trūkumą, palaikydamos normalų jų balansą. Silpstant hematopoetinėms kamieninėms ląstelėms, palaikančioms kraujotakos ląstelių…