Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė dr. Giedrė Baltrušaitytė Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais. Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES. Kuomet žmogus negali pasiekti viso savo sveikatos potencialo, tai turi įtakos ne tik jo gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir gebėjimui aktyviai ir produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prasta sveikata…
Biomedicininės inžinerijos laimėjimai Lietuvoje: nuo pagalbos NASA astronautams iki ligų prevencijos
Mokslo svarba sprendžiant šiuolaikinės visuomenės problemas greičiausiai niekas neabejoja. Visuomenės senėjimas kelia ypatingai didelius iššūkius sveikatos apsaugos sistemai, su kuriais padeda tvarkytis biomedicininės inžinerijos atradimai. Jais gali pasigirti ir Lietuvos mokslininkai. Kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai. Visa tai – pastarojo laikmečio laimėjimai. Ar įmanoma sukurti dar ką nors naudingesnio, praktiškesnio, išmanesnio? Biomedicininės inžinerijos darbo vietų skaičiaus augimas (JAV Darbo departamentas prognozuoja biomedicininės inžinerijos darbo vietų skaičiaus augimą artimiausią dešimtmetį net 23 %) ir biomedicininės inžinerijos studijų populiarumas visame pasaulyje rodo, kad šios srities laimėjimai nenustos stebinti. Lietuvoje biomedicininę inžineriją galima studijuoti tik keliose studijų programose: Kauno technologijos universitete (KTU) vykdomas priėmimas į…
Lietuvą garsins dar viena profesionalių menininkų laida
Ketvirtadienis, liepos 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientams įteikė brandos atestatus. Šiemet mokyklą baigė 69 dailės, muzikos ir baleto skyrių dvyliktokai ir 6 profesinės baleto artisto programos moksleiviai. Pasak šalies vadovės, mokykla, suburianti menui gabiausius vaikus iš visos šalies, yra išskirtinė, o jos indėlis į Lietuvos kultūrą – neįkainojamas. Mokyklos auklėtiniai sudaro apie pusę profesionalių šalies muzikos kolektyvų atlikėjų, didžioji dalis mokyklos auklėtinių dirba nacionalinio baleto trupėje. M. K. Čiurlionio mokykla yra unikali ir tarp Europos menų mokyklų – vienintelė apima visų trijų meno sričių studijas. Labai anksti pasirinkę savo ateitį, itin gabūs menui vaikai dar mokyklos suole ima garsinti Lietuvos vardą nacionaliniuose bei tarptautiniuose…
Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
Renginio tipas: Kursai / mokymai Renginio data: Penktadienis, 2017 m. liepos 14 d. Renginio pradžia: 12:00 Renginio vieta: Klaipėdos universiteto Aula (6 korpusas), Herkaus Manto g. 84, Klaipėda Klaipėdos universitete (KU) liepos 14 d. prasidės tradicinė Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams. Jau septynioliktą kartą vyksiančią vasaros mokyklą organizuoja KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su universiteto lituanistais. Vasaros mokykloje užsieniečiai ir Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai visą mėnesį, iki rugpjūčio 12 d., kasdien intensyviai mokysis lietuvių kalbos. Po pamokų vyks kultūrinė programa: pažintinės paskaitos, vakaronės, ekskursijos. Vasaros mokyklos dalyviai gaus daug kultūrinės informacijos, netrūks ir pramogų. Visa tai bus glaudžiai siejama su kalbos praktika,…
Prestižiniame chemijos žurnale – VU fiziko pavardė
Prestižiniame chemijos žurnale „Journal of the American Chemical Society (JACS)“ išspausdintas mokslinis straipsnis apie įvairių metalų, įterptų į silicio oksido paviršių, struktūrinius tyrimus, pasitelkiant skirtingas spektroskopijos metodikas. Vienas iš šio straipsnio autorių – Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Kalendra. Staipsnyje „Local Structures and Heterogeneity of Silica-Supported M(III) Sites Evidenced by EPR, IR, NMR, and Luminescence Spectroscopies“ aptariami trivalenčių metalo jonų, įterptų į silicio oksido paviršių, struktūros tyrimai, taip pat skirtumai, susiję su skirtingų molekulinių prekursorių, tokių kaip siloksidas ir aminas, panaudojimu. Trivalenčiai chromo, itrio, iterbio ir europio metalų jonai buvo įterpti į silicio oksido paviršių, atlikti ir išanalizuoti šių bandinių spektroskopiniai matavimai. Elektronų paramagnetinio rezonanso…
Emigracijoje uždirbtus pinigus jaunieji ūkininkai investuoja į savo verslus
Auganti žemės ūkio produkcijos paklausa agroverslams pranašauja renesansą. Natūralių produktų vartojimo banga ir ekologiškų ūkių skaičiaus augimas liudija, kad Lietuvos žemės ūkis užprogramuotas klestėjimui. O kaip įvaldyti naujas ūkininkavimo technologijas, kokiomis tendencijomis sekti, savo įžvalgomis dalinasi Agroverslų technologijų ir Dekoratyviosios želdininkystės profesionalus rengiančio Klaipėdos valstybinės kolegijos Rietavo studijų centro vadovas Narūnas Martinkus. Lietuva garsėja savo agrarinėmis tradicijomis, tačiau dar neseniai jaunoji karta buvo linkusi nusigręžti nuo žemės ūkio teikiamų galimybių. O pastaraisiais metais, atrodo, kad jaunimas vėl atranda žemės ūkį. Gamta ir žmonių darbštumas nulėmė, kad garsėjame žemės ūkio tradicijomis. Šalies žemės ūkio sektoriuje dirba beveik dešimtadalis dirbančiųjų, o agrosektorius sukuria apie 8 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Penktadalį Lietuvos…
Tyrimas atskleidė: daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti
Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais. „Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Šis faktas atskleidžia visuomenės žinių apie asmeninius finansus ir jų valdymo trūkumą. Finansinis raštingumas lemia žmonių taupymo tendencijas, atsakingą ateities ar pensinio laikotarpio planavimą, asmeninių finansų valdymą. Finansinis raštingumas reikšmingas ne tik kiekvieno žmogaus gerovei, bet ir šalies klestėjimui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto…
Docentė Jūratė Imbrasaitė: Ar socialinė politika svarbiau už ekonomiką?
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinės politikos bakalauro studijų programos vadovė doc. dr. Jūratė Imbrasaitė Nelygybės mažinimas ir socialinio teisingumo užtikrinimas tampa rimtu iššūkiu šiuolaikinėms visuomenės ir tarptautinėms organizacijoms. Ekonomikos augimas yra svarbus, tačiau auganti nelygybė ir takoskyros tarp skirtingų socialinių grupių kelia grėsmę pačiai ekonomikai. Pastaruoju metu įvairių šalių vyriausybės ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio bankas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kt. yra susirūpinusios mažėjančiu ekonomikos augimu bei didėjančia ekonomine nelygybe ir ieško naujų politikos priemonių šioms problemoms spręsti. „Brexit“ – kai permainų siekis didina socialinę nelygybę Tarptautinė labdaros organizacijų konfederacija (OXFAM) apie nelygybės pasekmes įspėjo Jungtinės Karalystės Ministrę pirmininkę Theresą May. OXFAM ataskaitoje rašoma:…
Muzikos verslo pokyčiai: nebeliks superžvaigždžių ir autorinių teisių?
Muzikos industrijai iki šiol teko patirti ne vieną esminę permainą, tačiau labiausiai ją sudrebino interneto ir skaitmeninių technologijų įsigalėjimas. Iki tol muzikos įrašų kompanijos savo rankose laikė ne tik muzikos įrašymo, viešinimo ir platinimo vaidmenis, bet ir galią įteigti klausytojui, kokią muziką jis turėtų klausytis. Prognozuojama, kad po kelių metų išnyks muzikos superžvaigždės, toks pat likimas gali grėsti ir autorinėms teisėms. „Šiandien kūriniui įrašyti ir skleisti užtenka turėti kompiuterį, kelias programines įrangas bei prieigą prie interneto ryšio. Dėl to tradicinės įrašų kompanijos susidūrė su naujais iššūkiais, pakeitusiais ne tik jų, bet ir visos industrijos veikimo principus – nyksta superžvaigždės, krenta įrašų pardavimai, grįžta gyvų koncertų populiarumas, kyla grėsmės autorinėms teisėms“,…
Švietimo įstaigų vadovams – kadencijos ir didesnė atsakomybė
Trečiadienis, liepos 12 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma skaidresnė vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei, didinamas mokyklų savarankiškumas. Prezidentė šių metų pradžioje inicijavo Švietimo įstatymo pataisas dėl vis labiau ryškėjančio ugdymo kokybės netolygumo, mokyklų segregacijos, švietimo įstaigų valdymo problemų. Teikti pataisas paskatino ne pirmus metus išsakomos ekspertų pastabos, kad Lietuva turi susirūpinti dėl mokymo kokybės, nes pagal mokinių pasiekimus tarp 28 Europos Sąjungos valstybių užima tik 21 vietą, o vadovų vaidmuo, gerinant kokybę, yra labai svarbus. Įstatymo pataisomis nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas, laimėjęs viešą konkursą, galės eiti šias pareigas penkerių metų kadenciją. Jai…