Nepaisant „Brexit“ sukeltų permainų, anglų kalba Europoje ir visame pasaulyje išlieka būtinu įgūdžiu tarptautinėje rinkoje. Tačiau vien jos nebepakanka – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informuoja, jog anglų kalbą šiandien moka beveik visi jauni profesionalai, todėl tikrą pranašumą ieškant darbo suteikia tik bent dar vienos kalbos žinios, ypač – skandinavų, vokiečių, prancūzų arba rusų, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė, docentė dr. Vilma Bijeikienė. „Šiuo metu Lietuvoje populiarios skandinavų kalbos – iš Šiaurės šalių ateina daug investicijų, todėl švediškai arba norvegiškai kalbantys specialistai yra labai paklausūs. Studentams darbą siūlančios įmonės taip pat dažnai ieško tų, kurie moka vokiečių, švedų, norvegų, rusų. Tačiau, žinoma, poreikis gali keistis…
Nobelio premijos laureato Robert Huber paskaita
Renginio tipas: Paskaita Renginio data: Trečiadienis, 2017 m. liepos 5 d. Renginio pradžia: 15:30 Renginio vieta: 401/402 auditorija, Gyvybės mokslų centras, Saulėtekio al. 7, Vilnius Liepos 5 dieną Gyvybės mokslų centre Nobelio premijos laureatas, VU Garbės daktaras profesorius Robert Huber (Max Planck Institute of Biochemistry) skaitys paskaitą “New Ways of Vision: Protein Structures in Translational Medicine and Business Development – my experience”. Pranešimą paskelbė: Aurelija Andriekutė, Vilniaus universitetas
Kraštovaizdžio architektas: Lietuvai reikalingas, valdžios pamirštas?
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) teritorijoje vykstančias žemės ūkio parodas kasmet suplaukia minios lankytojų. Ir šių parodų metu akį traukia ne tik ekspozicijų mastai, bet ir pats unikalus universiteto ansamblis –pastatai bei juos supantis parkas prieš penkis dešimtmečius suprojektuoti taip profesionaliai, kad puikiai atitinka ir šiandienos poreikius tiek organizuojant masinius renginius, tiek ir nutilus jų šurmuliui gyvenant įprastą gyvenimą. Tačiau ASU lektorius Mantas Pilkauskas, kurio tėvas kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas ir buvo vienas ASU miestelio projekto autorių, teigia, jog tai nestebina žinant, kad anuomet projektuojant teritorijas ranka rankon dirbo dviejų savarankiškų profesijų specialistai – architektai ir kraštovaizdžio architektai. Šiuo metu šito, deja, neretai nėra, nors šalyje seniai priimtas Želdynų įstatymas ir…
Apklausa: magistrą studijuoja tikėdamiesi daugiau uždirbti
Siekti magistro laipsnio absolventus dažniausiai paskatina noras pagilinti tam tikrų dalykų žinias, užimti aukštesnes pareigas darbe bei dirbti su studijomis susijusioje srityje. Tuo metu sprendimą, kuriame universitete siekti magistro diplomo, dažniausiai nulemia lankstus paskaitų tvarkaraštis bei galimybė derinti darbą ir mokslus. Tai parodė Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VM) atlikta magistrantų apklausa. Tarp kitų magistrantūros studijų pasirinkimą paskatinusių priežasčių – noras pradėti savo verslą (12 proc.) ir tikėjimasis gavus diplomą uždirbti daugiau (12 proc.). Įdomu tai, kad mažėja manančių, jog po bakalauro studijų būtina baigti magistrantūrą – taip atsakė tik 8 proc. apklaustųjų. „Magistrantai prieš rinkdamiesi studijas paprastai jau turi pakankamai aiškią savo karjeros viziją ir žino, kokių žinių trūksta jai…
KTU profesorė: Griaunančios inovacijos finansų sektoriuje – pokyčių neišvengsime
Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Gerdos Žigienės, įžengėme į finansinių paslaugų didelių pokyčių erą. Jei radikalūs pokyčiai aštuntajame dešimtmetyje atnešė mums indeksais grįstus fondus ir bankomatus, tai šio laikotarpio pokyčiai sietini su FinTech poveikiu, griaunančiu tradicines finansinių atsiskaitymų ar skolinimo sistemas. – Šiandien vis dažniau minimas FinTech griaunantis, ardantis poveikis. Kodėl naujos finansinės technologijos siejamos su radikaliais pokyčiais?, – paklausėme KTU profesorės. – Terminais „Disruptive FinTech“ arba „FinTech Disruption“ (liet. griaunančios finansinės technologijos) apibūdinamas reiškinys, kuomet kuriamos naujos finansinės technologijos pradeda griauti finansų sektoriuje ir su juo susijusiose srityse nusistovėjusius procesus. Laukiamas FinTech poveikis nebūtinai neigiamas – kartu atsiveria naujos galimybės ir iššūkiai įmonėms bei naudos vartotojams. Finansų…
Šiaulių ir Klaipėdos universitetai: išlieka galimybė likti autonomiškais
Ketvirtadienį Seimui patvirtinus naująjį aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą, regioniniai universitetai gali atsikvėpti lengviau. Pagal priimtą nutarimą, Lietuvoje liks du plačios aprėpties, klasikiniai universitetai Vilniuje ir Kaune, o Klaipėdoje ir Šiauliuose bus išlaikyti regionų poreikius atitinkantys ir savo išskirtinumu pasižymintys universitetiniai mokslo centrai. Toks darinys teisiniu lygmeniu dar nėra įtvirtintas, tačiau tiek Šiaulių, tiek Klaipėdos universitetams paliekama galimybė veikti taip pat, kaip ir kitiems autonomiškiems šalies universitetams. Ir nors antra siūlymo dalimi (citata iš patvirtinto pertvarkos plano: „Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai“) sakoma, kad Šiauliai ir Klaipėda gali būti ir kitų universitetų padaliniais, imperatyvo šioje…
Architektūros studentų idėjų konkuras SIKON grįžta į miestą
Šiemet po klajonių įvairiuose Lietuvos miestuose, XXIX-asis SIKON’as grįžta į Vilnių! Renginys sostinėje vyks š.m. birželio 30 d. – liepos 2 d. Kūrybinės dirbtuvės įsikurs Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrike“. XXIX-ojo SIKON’o tema ir tyrimo objektas – MIESTO UPĖ, jos identiteto, santykio su aplinka paieškos. Mieste esantys vandens telkiniai ir su jais susijusios problemos kasmet susilaukia prieštaringų visuomenės vertinimų, nuomonių ir įvairių diskusijų. Ar galime šiuos disputus paversti rezultatyviu dialogu nustadymi aiškius upės vertinimo kriterijus? Ar galime atsakyti į klausimus – kaip turi atrodyti upė mieste? Ar upė agrinėje aplinkoje skiriasi nuo miesto upės? Kam ir kaip naudinga upė mieste? Ką ji reiškia miestui? Ar miestas, išaugęs prie upės gali gyvuoti be jos?…
Žuvininkystės plėtrą stabdo kvalifikuotų specialistų trūkumas
Sakytum, šiandien Lietuvoje per daug nerealu įsivaizduoti situaciją, kad studentiškoje kavinėje laikas nuo laiko pietums būtų patiekiama eršketo, o mokslus teįpusėję studentai, jau dabar graibstomi darbdavių, laisvalaikiu dar ir žvejotų drauge su savo dėstytoju? Tačiau Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), kuriame tik vienu aukštu žemiau auditorijų, Akvakultūros centre, auginamos žuvys, o šio centro vadovas bei lektorius Alvydas Žibas yra ir Lietuvos sportinės žūklės federacijos generalinis sekretorius bei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos prezidentas, gyvenimas vyksta būtent taip. Mat čia rengiami pirmieji Lietuvoje kvalifikuoti žuvininkystės ir akvakultūros technologijų specialistai ir yra įkurtas Akvakultūros centras – vienintelė tokio aukšto lygio mokomoji ir mokslinių tyrimų bazė Baltijos šalyse. Gamyba auga ir augs …
Karjeros ekspertė: Lietuvos studentams ir absolventams durys į garsiausias pasaulio kompanijas yra atviros
Baigus universitetą Lietuvoje – darbas garsiausiose pasaulio kompanijose, prestižas ir didelis atlyginimas. Apie tai svajoja daugelis moksleivių ir studentų, tačiau ar tai – realu? Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros ir ugdymo centro vadovė Lina Slavickaitė patikina: tai ne tik realu, tai – tikrovė, nes darbo rinka šiandien yra globali. Karjeros ekspertės teigimu, dešimtys KTU absolventų dirba ar stažuojasi pačiose garsiausiose pasaulio bendrovėse ir organizacijose – Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA), Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO), Volstryte, „Google“, „Tesla“, „Apple“, „L‘Oreal“ ir kitose. Pirmas žingsnis siekiant svajonių darbo – atlikti praktiką įmonėje, kurioje siekiama įsidarbinti po universiteto baigimo. KTU Karjeros ir ugdymo centro vadovė L. Slavickaitė sako, kad taip užsitarnaujamas būsimų…
Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl KU likimo
Birželio 28 d. Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga (KUSS), atstovaujama prezidentės Aistės Stalmokaitės, parengė oficialų raštą dėl Klaipėdos universiteto likimo aukštųjų mokyklų pertvarkos kontekste. „KUSS pritaria Lietuvos aukštojo mokslo reformavimui ir sutinka, kad pertvarka būtina, siekiant aukštojo mokslo kokybės, racionalaus turimų infrastruktūros išteklių panaudojimo, intelektinių išteklių konsolidavimo ir sinergijos. Tačiau siūlymas Klaipėdos universitetą paversti kitos aukštosios mokyklos padaliniu, mūsų nuomone, yra nepriimtinas“, – rašo studentai. Oficialus laiškas išsiųstas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, švietimo ir mokslo ministrei J. Petrauskienei, Seimo nariams, Klaipėdos miesto merui V. Grubliauskui, Klaipėdos universiteto rektoriui E. Juzeliūnui ir Klaipėdos universiteto Tarybai. Studentų sąjunga išreiškė viltį dėl kokybiško aukštojo mokslo Klaipėdos universitete: „Mes manome, kad vykdomos Lietuvos…