Norėdami atsakyti į visuomenę, politikus ir akademinę bendruomenę klaidinančius teiginius, dalijamės Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Tarybos pirmininko pavaduotojo doc. Jurgio Pakerio atsakymu (išsiųstas raštas) į dr. Artūro Judženčio parengtą ir visuomenei išplatintą kreipimąsi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete”. Dėkojame už išreikštą susirūpinimą lituanistikos plėtra Vilniaus universitete ir šalyje. Kartu jaučiame pareigą išsklaidyti nepagrįstą nerimą dėl šios mokslo ir studijų srities būklės ir raidos Vilniaus universitete, taip pat atsakyti į visuomenę klaidinančius teiginius. Vilniaus universitetas visuomet buvo ir išliks šalies švietimo ir kultūros židiniu, saugančiu gilias tradicijas ir nuolat atsinaujinančiu. Tačiau visiškai natūralu ir suprantama, kad vykstant pokyčiams dalis bendruomenės pasijunta nesaugiai, kyla įvairių,…

Lietuvos energijos paramos fondas ir KVK pasirašė paramos sutartį, pagal kurią KVK įsipareigoja įgyvendinti projektą „Efektyvaus elektros energijos naudojimo tyrimo laboratorija“, o paramos fondas suteikia 13930 EUR paramą laboratorijos įrangai įsigyti. Projekto metu planuojama įsigyti elektros energijos sąnaudų matavimo įrangą, įrengti laboratoriją, parengti elektros energijos sąnaudų įmonėse tyrimo ir taupymo galimybių vertinimo metodiką. Efektyvaus elektros energijos naudojimo tyrimo laboratorijoje planuojama vykdyti technologijos studijų srities programų studentų praktinį mokymą ir taikomuosius tyrimus, orientuotus į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir kompetencijų plėtrą, praktinių įgūdžių tobulinimą. Bus sudarytos prielaidos bendradarbiavimo su profesinio mokymo institucijomis ir verslo organizacijomis plėtojimui, atlikti tyrimus gamybinėse ir komercinėse įmonėse, teikti rekomendacijas energijos taupymo klausimais. Modernios įrangos įsigijimas labai…

Visame pasaulyje vyksta emigracijos procesai. Žmonės keliauja į kitas šalis, susipažįsta su kitų kultūrų žmonėmis. Kitų tautybių mokinių yra ir Lietuvos darželiuose bei mokyklose. Didėjanti visuomenių socialinė įvairovė sukuria naujus socialinius iššūkius ir problemas Kuo svarbus tarpkultūrinis ugdymas? Ką privalo žinoti mokytojas? Tarpkultūrinį ugdymą vaikų darželyje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ikimokyklinės edukologijos magistro studentė Teresa Reginevič. Tarpkultūrinio ugdymo pagrindinis tikslas – „Užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos“. Kodėl yra svarbus tarpkultūrinis ugdymas? „Žmogus bendraudamas su kitų kultūrų atstovais negali numatyti jų elgesio remdamasis tik savo kultūrinėmis normomis ir taisyklėmis. Taigi, norint sėkmingai bendradarbiauti ir…

Jurgita Vizgirdaitė, edukologė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė Gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Gali priimti studentą į universitetą, bet negali priversti jo mokytis. To norėti jis turi pats. Vis daugiau kalbame apie dėstytojo vaidmenį, mokymo metodus, kokybę. Tačiau kai pokalbis pakrypsta studentų link, daugiau kalbame apie jų pasitenkinimą, nei jų vaidmenį, mokymosi metodus, kokybę. Koks gi turėtų būti šiuolaikinis studentas ir kaip tokiu tapti? Dažnai girdime, jog reikia turėti puikius dėstytojus, kad studentai būtų patenkinti. Siekdami tokių tikslų, nesusimąstome: o kiek turime patenkintų dėstytojų ir puikių studentų? Ir jei žinome, koks turi būti dėstytojas, ar žinome, koks turi būti studentas?…

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė. Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. EIT, sukurtas 2008-aisiais, vienija partnerius iš visos Europos, atstovaujančius pagrindines sritis, nuo kurių priklauso inovacijos – mokslo tyrimus, verslą ir švietimo sistemą (aukštąjį mokslą). Lietuvoje ši inovacijų plėtrą skatinanti ES agentūra partnerių kol kas neturi, tačiau palaiko ryšius su kai kuriomis mokslo institucijomis, tarp kurių – Kauno technologijos…

„Norint, kad karjera būtų sėkminga, nebūtina organizacinėje struktūroje lipti laipteliais aukštyn“, – netikėtą mintį pametėja didžiausios šalyje telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Pasirodo, jau daugelį metų itin sėkmingai IT srityje besidarbuojantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informatikos inžinerijos absolventas į šią sritį pasuko dėl… geresnį rezultatą kompiuteriniame žaidime pademonstravusio klasės draugo! Su A. Šemeškevičiumi kalbamės apie studijas universitete, IT dabartį ir ateitį bei sėkmingos karjeros formulę. Viename interviu esate minėjęs, kad vaikystės svajonė buvo tapti vyriausybininku ir turėti įtakos visuomenei. Galima sakyti, kad ji išsipildė? Tiesiog, kol užaugau, pasikeitė visuomenė ir nebeliko tokių vyriausybininkų. Sovietiniais metais vyriausybininkai buvo tie žmonės, kurie turėjo daug įtakos verslui, o šis…

Vilniaus universitetas (VU) su Valstybiniu patentų biuru pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pramoninės nuosavybės informacijos centro (PATLIB, angl. „Patent Library“) steigimo. PATLIB centro pagrindinė užduotis – paslaugų pramoninės nuosavybės informacijos klausimais, ypatingai susijusiais su patentais, teikimas. Centras taip pat vykdys švietimo ir informacijos apie pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą sklaidą. Naujai universitete įsteigtas centras bendruomenei teiks pramoninės nuosavybės apsaugos publikacijų paslaugą, užtikrins prieigą prie viešų duomenų bazių ir patentų literatūros. Pasak VU mokslo prorektoriaus prof. Rimanto Jankausko, PATLIB centras padės patenkinti efektyvaus, inovatyvaus, konkurencingo mokslo paklausą, atliepiančią verslo, valstybės ir globalius poreikius. „Mokslinių tyrimų rezultatai – ne tik publikacijos, bet ir šių tyrimų pagrindu kuriamos inovacijos. Patogi prieiga prie viešos patentų literatūros, sudarys didesnes galimybes…

Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, minint Martyno Liudviko Rėzos 242-ąsias gimimo metines Juodkrantėje bus įteikta devintoji šio vardo kultūros ir meno premija. Už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą premija šiemet bus įteikta docentei, humanitarių mokslų daktarei Ingei Lukšaitei. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta kultūros istorikei,  kurios darbų paletėje – daugiau nei 180 knygų bei tiriamųjų publikacijų. Daugelį metų mokslininkės akiratyje buvo Prūsijos bei Mažosios Lietuvos istorija bei kultūra. Per keletą aktyvių veiklos dešimtmečių mokslininkės bei bendraautorių dėka šalies leidinių fondas pasipildė parašytomis knygomis: „Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a.”, „Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje”, „Lietuvos kultūros istorijos bruožai”, „Lietuvos istorija”. Mokslininkė yra paskelbusi apie 50 mokslinių straipsnių, iš kurių 8 knygotyriniai.…

Europos humanitarinio universiteto Valdančioji taryba nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. EHU vadovybės požiūriu, reformos, įgyvendintos 2015-2017 m. laikotarpyje padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai, ką pripažino ir universiteto donorai šių metų lapkritį vykusioje Donorų konferencijoje. Būdamas vieninteliu universitetu tremtyje EHU įvykdė reikšmingas strateginio valdymo reformas bei pradėjo įgyvendinti naują 2016-2021 m. Strateginį planą. Naujas strateginis planas buvo parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (SIDA) remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) rekomendacijomis, kurios buvo pateiktos po 2015 m. vasario mėn. universiteto institucinio vertinimo. EHU vadovybė apgailestauja, kad savo ataskaitoje SKVC neatsižvelgė į universiteto politinę reikšmę Baltarusijai. 2015-2017 m. EHU patvirtino naujos sudėties…

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrikas“ ir partneriai sukūrė mažiausią pasaulyje nano-prakartėlę, kuri jau pateikta Gineso pasaulio rekordų knygai. Trečdalio milimetro dydžio kompozicija yra tiksli Vilniaus Katedros aikštėje įsikūrusios prakartėlės kopija: visos figūros yra sumažintos 10 000 kartų.  Nano-prakartėlė penktadienį Romoje Prezidentės vardu buvo įteikta popiežiui, o visi norintys galės ją apžiūrėti Vilniaus savivaldybėje arba VGTU „LinkMenų fabrike“.   „Artėjant svarbiausioms metų šventėms, siunčiame žinią pasauliui apie Lietuvos mokslo ir verslo potencialą aukštųjų technologijų srityje. Esame ne tik puikiai įvaldę naujausias technologijas, bet ir gebame jas naudoti kūrybiškai, suteikdami naują raišką kelis amžius skaičiuojančiai tradicijai, derindami kultūrinius ir intelektinius žmonijos pasiekimus. Svarbu, kad prie tokių kompleksinių ir tarpdisciplininių projektų kartu…