Šį rudenį Vilniaus universitete (VU) startavo bandomoji pedagoginių kompetencijų stiprinimo programa dėstytojams „Aktyvaus mokymosi metodų mokymai“. Ja siekiama suteikti žinių apie aktyvaus mokymosi paradigmą, suaugusiųjų mokymosi iš patirties požiūrių, vertinimo būdų bei priemonių įvairovę ir ugdyti gebėjimus taikyti aktyvaus mokymosi metodus arba jų elementus. Mokymų metu sukurta mokymosi aplinka skatino dėstytojus taikyti aktyvius metodus pedagoginėje veikloje, fiksuoti savo patirtį ir ją reflektuoti tiek individualiai, tiek grupėse per visus užsiėmimus. Pasak VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, universitete vyksta nuolatinis studijų kokybės gerinimas. Renkami, analizuojami duomenys apie studijas ir su jomis susijusius bei joms poveikį turinčius procesus, siūlomos ir įgyvendinamos efektyvios priemonės veiklai gerinti, siekiant užtikrinti sklandžius studijų kaitos ir mokslo…
Japoniją atradęs jaunasis inžinierius: „Jei niekur nekeliauji – iš kur bus noras grįžti namo?“
„Aš ir šiandien galiu pasirinkti bet kurią šalį, tad kur gyvensiu – atsakys tik laikas. Manau, kad kiekvienas iš pasirinkusiųjų ateitį kurti užsienyje, norėtų gyventi tėvynėje, jei tik joje turėtų tokias pačias sąlygas“, – sako Edgaras Šmigelskis, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, šiandien dirbantis tyrimų inžinieriumi Makso Planko Plazmos fizikos institute Vokietijoje. Edgaras, kuriam teko pagyventi ir tolimojoje Japonijoje, mano, kad keliauti yra būtina tam, kad suprastum, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo. Skirtingų šalių kultūros pažinimas leidžia suprasti, kad patirtis, kurios galime semtis vieni iš kitų, yra neišsemiama. „Japonijoje esi saugus bet kuriuo paros metu. Jeigu pametei piniginę, gali beveik būti tikras, kad ją ras ir tau grąžins. Šioje…
Iš istorinių archyvų: Čiunės Sugiharos trečiasis vaikas gimė Kaune
Neseniai Čiunės Sugiharos anūkė Madoka Sugihara leido Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centrui paviešinti istorinį tuometinės prof. dr. Prano Mažylio privačios ligoninės (dabartiniai P. Mažylio gimdymo namai Kaune) išrašą Nr. 220, apie trečiojo Č. Sugiharos sūnaus Harukio gimimą. Šis įrašas, rastas Kauno regioniniame archyve, ne tik paliudija, kad šis sūnus gimė Kaune ir šioje ligoninėje, bet ir suteikia naujos informacijos. Dokumente rašoma, kad Jukiko Sugihara atvyko į ligoninę 1940 m. gegužės 28 d. 13.30 val., po to, kai pajuto gimdymo skausmus. Po labai sklandaus gimdymo, kurį priėmė gydytoja St. Chvedukaitė, 14:00 gimė 2,85 kg. berniukas. Abu pacientai išrašyti birželio 4 d. „Šio dokumento atradimas, prie kurio aktyviai prisidėjo Azijos studijų…
Knygos apie komiksų kūrimą autorius T. Mitkus: „Komiksai – visai nevaikiškas reikalas“
„Komiksai yra tikrai nevaikiškas reikalas, tai – viena iš medijų, kuri šiuo metu išgyvena savo aukso amžių”, – neabejoja Tomas Mitkus, neseniai su žmona Vaida Nedzinskaite-Mitke parašęs knygą apie komiksų kūrimą „Komiksai: pažink ir kurk“. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidyklos „Technika” išleista knyga – pirmoji tokia lietuvių kalba, kurioje galima labai išsamiai sužinoti apie šią mūsų šalyje vis populiaresnę kūrybos išraiką. Su animatoriumi, komiksų kūrėju ir VGTU dėstytoju kalbamės apie naująjį leidinį, aistrą komiksams ir jų virsmą Lietuvoje bei pasaulyje. Teigiate, komiksai šiuo metu išgyvena aukso amžių. Kokios to atgimimo apraiškos? Pirmuoju aukso amžiumi vadinamas laikotarpis apie 1940-uosius, kuomet JAV Supermeno, Betmeno komiksai buvo leidžiami milijoniniais tiražas – būtent…
Pirmiausia darbas, tuomet studijos: taisykles keičia ir verslininkai
Dažnai sėkmingai dirbančių verslininkų karjera įsivaizduojama kaip nuoseklių pastangų rezultatas: mokykla, verslo studijos, darbas susijusioje srityje ir tuomet – nuosavas verslas. Tačiau taisyklės keičiasi: vos pabaigę mokyklą jauni žmonės neskuba studijuoti, o pirmiausia bando atrasti save ir suvokti, kokioje srityje norėtų dirbti. Tendencijos keičiasi ir versle, kur karjeros seka taip pat gali būti kitokia – iš pradžių sukuriamas verslas, o tik tuomet, supratus, kokių žinių trūksta, ateina metas studijoms universitete. Verslo ėmėsi po neigiamos asmeninės patirties Dar antrame teisės studijų kurse verslininkė Ugnė Macijauskaitė kelis kartus susilaužė koją, tad jai laikinai teko persėsti į neįgaliojo vežimėlį. Ugnę išsekino ne tik šios nesėkmės, bet ir įmonių, tiekiančių medicinos priemones, nesiskaitymas su smulkiais…
Mokslininkų tyrimų rezultatai atskleidžia rimtą problemą – pedagogai perdegia savo darbe
Pasirodė naujas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mokslo žurnalas „Ugdymo psichologijos“ numeris (2017, t. 28), kuriame pristatomi originalūs empiriniai tyrimai. Daugiausia dėmesio skiriama būsimųjų mokytojų asmenybės ypatumų, savijautos ir elgesio, dalykinių žinių analizei. LEU mokslininkių Alos Petrulytės, Julitos Navaitienės, Vaivos Rimienės atliktame tyrime apie būsimų mokytojų pykčio ekspresiją ir valdymą, remiantis tyrimo duomenimis, paaiškėjo – stipri būsimųjų pedagogų pykčio raiška, problemų sprendimo racionalumo ir savirefleksijos stoka gali tapti neigiama sėkmingo „įėjimo į darbo rinką“ prielaida. Edukologių J. Navaitienės ir V. Danilovienės straipsnyje keliama mokytojų perdegimo darbe ir asmenybės bruožo perfekcionizmo ryšio problema. Anot mokslininkių, pasikeitė mokytojo sąvoka ir visuomenė pedagogą suvokia kaip savo ateities vedlį, nuo jo priklauso augančios kartos ugdymo…
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui – skaitmeninės technologijos
Molėtų r. Kijėlių specialiojo ugdymo centro auklėtiniams tobulėti padės išmaniosios technologijos. Čia atidaryta išmanioji erdvė, kuri įrengta už pedagogų mokymo programoje „Samsung Mokykla ateičiai“ laimėtą pagrindinį prizą – 10 tūkst. eurų. „Lėšos buvo skirtos įrengti išmaniajai klasei, tačiau mes už jas įsirengėme visą išmaniąją mokyklą, nes joje tik 20 mokinių. Tačiau, aišku, svarbu ne tik finansinė parama ir daiktai. Gal net vertingiau yra tai, ką mes gavome mokymo programoje“, – sakė Kijėlių specialiojo ugdymo centro direktorė Asta Jakovlevienė. Už gautą prizą mokykla įsigijo išmaniąją lentą, 18 planšetinių kompiuterių, kurių užteks kiekvienam galinčiam juo naudotis moksleiviui, virtualios realybės akinius bei kitos udgymui reikiamos įrangos. „Iš tiesų tai mums yra milžiniška parama.…
„Erasmus+“ suteikė didesnes mokymosi ir įsidarbinimo galimybes jau 200 000 lietuvių
Sėkmingiausia Europos Sąjungos programa „Erasmus+“ yra vienintelis stabilus ir nuolat augantis tarptautinio mobilumo finansavimo šaltinis Lietuvoje. Vien per 2017 metus Lietuvos švietimo, darbo rinkos, jaunimo projektų ir inovacijų plėtrai skirta daugiau kaip 25 mln. eurų. 2017 metai ypatingi ne tik rekordinėmis investicijomis, bet ir tuo, kad žymi „Erasmus+“ gyvavimo trisdešimtmetį. Ši tarptautinio mobilumo programa buvo sukurta siekiant didesnės Europos šalių integracijos švietimo sektoriuje. Per tris veiklos dešimtmečius programa praturtino daugiau kaip 9 mln. Europos Sąjungos piliečių gyvenimus. Lietuva tarptautinio mobilumo projektuose aktyviai dalyvauja nuo 1998 metų ir kitąmet minės programos dvidešimtmetį. „Erasmus+“ siūlomomis galimybėmis jau pasinaudojo daugiau kaip 200 000 mūsų šalies piliečių. Nors geriausiai žinoma kaip moksleivių ir…
Startuolių kūrėjai: svarbu ne vien tik idėja
Galimybė pažvelgti į problemą kitu kampu, sunkus ir nuolatinis darbas, mąstymas tvarios plėtros principais – taip pokyčių verslą skatinančių startuolių kūrimą apibūdina jų kūrėjai. Siekis išsaugoti švarią aplinką ir užtikrinti darnų vystymąsi jiems nėra tik tušti žodžiai. Jaunimo verslumo skatinimo programos „Futurepreneurs“ startuolių kūrėjai siekia šias madingas frazes ir idėjas paversti realiai įgyvendinamais verslo modeliais. „Futurepreneurs“ dalyviai su intriga ir džiaugsmu prisimena savo įspūdžius. Jie vienbalsiai rekomenduotų ją draugams ar visiems, kurie nori ne tik išbandyti savo jėgas, bet ir sukurti tvarų, pasaulį gerinantį verslą ar produktą. Galimybė dalyvauti neturint pradinės idėjos Dalyvavimas verslumo skatinimo programoje be savo idėjos? Žinoma, kodėl gi ne? Prisijungdami prie „Futurepreneurs“ programos, dalyviai išreiškia norą…
STEAM ugdymas mokykloje – rinkinys realiai veikiančios praktikų jau netrukus
Ketvirtoji pramonės revoliucija atneša automatizaciją įvairiose srityse, kelią skinasi dirbtinis intelektas, kaip niekada sparti technologinė pažanga, taigi Europos parlamentas rezoliucijoje dėl konkurencingos ES darbo rinkos atkreipia dėmesį, kad žmonės su žemais darbo įgūdžiais, mažiau imlūs technologijoms tampa vis mažiau konkurencingi ir darbo rinkoje. Kūrybingumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas, technologinis raštingumas tampa būtini jauno žmogaus gyvenimui. Amerikos mokslininkų iš Džordžtauno universiteto ateities atliktoje analizėje įgūdžių prognozės rodo, kad didžiausias įgūdžių trūkumas gali pasireikšti būtent su STEAM (ang. science, technology, engineering, art, math) susijusiose srityse. Dėl didėjančios spaudimo iš išorės, švietimo sistemoje jaučiama vis daugiau ir daugiau įtampos. Kyla būtinybė suvienyti mokyklų bei kitų suinteresuotųjų šalių jėgas ir įkvėpti pokyčiams mokyklų bendruomenes.…