Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai. Vartotojai dažnai renkasi saldesnę, puresnę, minkštesnę, ilgau nežiedėjančią duoną, pagamintą pagal naujas technologijas. Tokiu būdu tradicinė kvietinė ir ruginė duona nepelnytai išstumiama iš rinkos ir vartotojų mitybos racione tampa mažiau populiari. Vis dėlto, L. Vaičiulytės-Funk teigimu, tikėtina, jog žmonėms vis labiau rūpinantis sveikata ir ekologija, ateityje dažniau rinksimės natūralesnę,…

Nuo to, su kokiomis turimomis žiniomis bei įgūdžiais į universitetą ateina stojantysis, iš dalies priklauso ir aukštojo mokslo kokybė bei tai, ką studentas gebės pasiimti iš universiteto – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Taigi, pasak jo, tinkamas stojamasis balas  yra viena iš būtinų priemonių, siekiant patobulinti aukštojo mokslo sistemą. „Užtikrinti aukštą studijų kokybę ir ją nuolat gerinti yra vienas svarbiausių universiteto uždavinių. Studijų kokybė labai priklauso nuo to, kokį bagažą atsineša stojantysis. Vienas iš kriterijų, kuris parodo, kaip jis pasirengęs studijoms, yra stojamasis balas. VGTU stojamąjį balą laiko itin svarbiu studijų kokybės užtikrinimo rodikliu. Sutelkiant dėmesį į tolimesnį kokybės užtikrinimą bei gerinimą, 2018 metais stojant į…

Lietuvos po šimto metų laukia nemaži pokyčiai. „Microsoft“ organizuotame pasaulinės programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) iniciatyvos konkurse, moksleiviai virtualioje realybėje įamžino, kaip šalis, jų manymu, turėtų atrodyti ateityje. „Minecraft“ žaidime sukurtuose pasauliuose opi klimato atšilimo tema, dominuoja skraidančios mašinos, kupolais dengti miestai, teleportacijos įrenginiai, naujai iškilusi geležimi dengta Gedimino pilis ir atsinaujinančios energijos šaltiniai. Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ penktus metus iš eilės organizuojama pasaulinė iniciatyva, kurios metu moksleiviai skatinami susipažinti su kompiuterių mokslu ir programavimu. Šios iniciatyvos proga technologijų bendrovė „Microsoft“ skelbė konkursą  Lietuvos, Latvijos ir Estijos moksleiviams pastatyti ateities Baltijos šalių objektą „Minecraft“ pasaulyje. „Lietuvos ateitis – darbščiose ir kūrybiškose rankose. Programavimo valandos konkurse mūsų šalies…

Doc. dr. Audronė Telešienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorė Lietuviai savo laimę skalėje iš dešimties įvertina šešetu. Skandinavai – aštuonetu ar devynetu. Kaip padaryti lietuvį laimingu? Laimės jausmas nepadidės, jei augs tik ekonomika. Tai yra būtinas veiksnys, tačiau nepakankamas. Dažniausiai emigracijos tema narstoma iš ekonominės pusės, bet vertėtų atsigręžti ir į kitas galimas šio reiškinio priežastis. Norėčiau sugriauti mitą, kad mus išgelbės ekonomikos augimas. Augant ekonomikai emigracija nesumažės, laimės jausmas taip pat nepaaugs. Ekonomikos augimas turint dabartinę socialinę ir pajamų nelygybę pirmiausia reikštų laimingą gyvenimą vos kelioms dešimtims tūkstančių žmonių ir tik tiems, kurie ir šiandien yra aukščiausioje pajamų ar socialinėje klasėje. To neužtenka. Esant…

Gruodžio 18 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo atidarytas akad. Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras, kuriame ypatingas dėmesys bus skiriamas žmogaus ir pilietinių teisių problematikai, Rytų Centrinės Europos valstybių politikos studijoms ir tyrimams. Iškilmingo atidarymo proga centre buvo surengta diskusija, kurioje dalyvavo JAV, D. Britanijos, Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių nevyriausybinių organizacijų, universitetų atstovai, analitikai, intelektualai. VDU A. Sacharovo centro (angl. Andrei Sakharov Research Centre for Democratic Development at Vytautas Magnus University) atidarymo metu LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, jog naujasis padalinys, pavadintas žinomo disidento, vieno drąsiausių sovietų režimo kritikų vardu, yra didelė garbė ir dar didesnis įpareigojimas. „Tai vardas, kuris simbolizuoja kovą už žmogaus teises sunkiais laikais,…

2017 m. gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje. Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario instituto padalinys Vilniuje taip pat rengs paskaitas aktualiomis istorijos temomis, kurias skaitys iš užsienio atvykstantys mokslininkai. Institutas yra įsikūręs pačiame Vilniaus centre, adresu Jogailos g. 4. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padaliniui vadovaus bei mokslinę veiklą vykdys dr. des. Gintarė Malinauskaitė, baigusi istorijos ir politikos…

Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktoriui, profesoriui Sigitui Tamulevičiui už ilgametę bei reikšmingą mokslinę veiklą įteikta Kauno miesto mokslo premija. Ji skiriama už aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas bei jų įgyvendinimą Kaune. Mokslo premijos Kaune skiriamos nuo 2013 metų. Prof S. Tamulevičius tapo fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijų mokslų srities premijos laureatu. „Fizika yra įdomus ir universalus mokslas. O jei žmogus smalsus ir kūrybiškas, tai ši sritis puikiausia vieta asmenybės evoliucijai. Aš visada buvau smalsus. Turbūt ši savybė mane ir atvedė į fiziką“, – teigia KTU profesorius, kuriam pastarieji metai buvo ypatingai džiugūs. Naujausias S. Tamulevičiaus ir kolegų straipsnis „Diamond like carbon nanocomposites with embedded…

Gruodžio 18 d. Klaipėdos universitete (KU) vyko Europos Parlamento nario Broniaus Ropės ir Klaipėdos universiteto organizuojama diskusija „Klaipėdos regiono darnaus vystymosi perspektyva: inovacijų ekosistema“. Inovacijų ekosistemos koncepciją Klaipėdos regione inicijavo Klaipėdos universitetas. Diskusijoje buvo aptarti inovacijų ekosistemos raidos prioritetai Europos Sąjungos kontekste ir įvairių dalyvių – valstybės, savivaldos, verslo bei švietimo institucijų – lūkesčiai. KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas akcentavo, kad ši diskusija yra aktuali ir padeda universitetui formuluoti tikslus bei strategines įžvalgas. Tai svarbu ir savivaldai, nes inovacijų ekosistemos modelyje numatyta, kad jos aktyviai dalyvauja universitetą valdant ir finansuojant. Europos Parlamento narys B. Ropė pristatė naujo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Lietuvos regionų galimybes, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras…

Finansinėms technologijoms, kitaip – „FinTech“, užimant vis svarbesnį vaidmenį finansų sektoriuje keičiasi ir finansinių paslaugų naudojimosi įpročiai. Valdžios institucijoms sumanius Lietuvą paversti „FinTech“ įmonių centru, pokyčiai šioje srityje laukia ne tik verslo. „Visiems reiktų žinoti, kad transformacijos finansinėse technologijose neišvengiamos, tad IT išmanymas ir finansinis raštingumas įgaus vis didesnę reikšmę. Plačioji visuomenė susidurs su vis didesne įvairių finansinių produktų pasiūla, tad juos suprasti turės ne tik finansų specialistai, bet ir kiekvienas pilietis, naudojantis išmanųjį telefoną mokėjimams atlikti, ar smulkaus verslo įmonė, besiskolinanti tarpusavio skolinimosi platformoje“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Gerda Žigienė. Ji pažymi, kad vystantis „FinTech“, auga ir šios srities specialistų poreikis. „Reikia atkreipti dėmesį, kad…

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais. Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose. Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Būtent todėl gruodžio 19 d. į KTU Europos instituto Vilniuje organizuotą diskusiją „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ susirinko ir sprendimų ieškojo įvairių sričių specialistai. ISM universitete vykusiame renginyje apie galimus demografinės krizės sprendimus diskutavo žinomi demografijos tyrėjai, investuotojai, ekonomistai, teisininkai, sociologai, verslininkai, žurnalistai,…