Vilniaus universitetas (VU) pritaria Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos siekiams 2018 m. priėmime būsimiems studentams taikyti 4 balų stojamąją kartelę. Dar 2017 m. birželį VU savo pozicijoje dėl aukštojo mokslo reformos skelbė, kad aukštasis mokslas funkcionuoja globaliame Europos bei pasaulio kontekste. Todėl VU mano, kad ir mokslinius tyrimus atliekantys tyrėjai, ir studijų proceso dalyviai turi gebėti konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Į universitetus stojančių asmenų pasirengimas studijoms yra viena svarbiausių, nors ir ne vienintelė, studijų kokybės prielaidų. Anot VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko, VU ir toliau sieks išlaikyti aukštą universiteto diplomų ir mokslo laipsnių vertę, kadangi jie žymi išsilavinimo kokybės standartą. „Minimalios stojamosios kartelės didinimas iki 4 balų yra pozityvus žingsnis…

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė. Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, išvengti grėsmės, kad ją interneto erdvėje išstumtų anglų kalba. Vienas tokių sprendimų yra programinė įranga, kuri paverčia garso įrašą tekstu – kompiuterinė programa, atpažįstanti lietuvišką šneką ir ją užrašanti, taip leisdama ženkliai sutaupyti laiko, paprastai skiriamo perrašinėjimui. „Ligoninėse operacijų protokolus dažnai rengia…

Greitesnis specialistų parengimas rinkai, su Europos universitetais suderinamos studijos, investicijos į studijų kokybę – tai neišvengiami žingsniai į priekį, kurie būtų žengti studijas Lietuvos universitetuose pertvarkius iš vadinamojo 4+2 modelio į 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro). 3+2 studijų modelis, yra taikomas daugumoje Europos universitetų. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra adaptuota pagal amerikietiškąjį modelį, kurį sudaro 4 bakalauro studijų metai ir 2 – magistro. Bolonijos deklaracijoje sakoma, kad Europoje studijų sistema turi būti suvienodinta. Padėtų išlaikyti studentus Lietuvoje Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorės pareigas laikinai einanti Jurgita Šiugždinienė teigia, kad modelį būtina keisti tiek siekiant pritraukti tarptautinius studentus bei išlaikyti lietuvius, tiek stiprinant magistrantūros studijų prestižą, kuris pastaruoju…

Viena Lietuvos mokykla, 9 klasė. Rugsėjo mėnuo. Į naują klasę įeina du berniukai ir trys mergaitės. Jie yra nauji mokiniai į šią klasę atėję iš kitos mokyklos. Mokytojas paprašo jų prisistatyti: pasakyti savo vardą ir mokyklą iš kurios atėjo. Jie po vieną atsistoja, prisistato ir atsisėda. Vaikai įdėmiai stebi naujus vaikus, gaudo kiekvieną jų žodį −  jiems neaišku, kokie nauji vaikai čia atėjo, ką jie mėgsta, kuo užsiima. Toliau pamoka vyksta įprastai. Pertrauka. Ką tik atėję moksleiviai pasimetę: atsiskyrus nuo praeitos klasės jie neturi draugų, jaučiasi nejaukiai, nežino su kuo ir kaip jiems pradėti bendrauti. Visi klega, pasimetę sėdi tik naujokai. Berniukas atsistoja, apsidairo, žengia žingsnį link berniukų grupės, sustoja.…

„Kiekvienas dizaineris turi savo mąstymo, kūrybos braižą, išraiškos būdą – net ir pieštukus jie kiekvienas laiko skirtingai! Tačiau aišku viena: dizaineriai nėra nurodymų vykdytojai“, – teigia Jonas Liugaila, dizaino agentūros „Critical“ bendraįkūrėjas. „Dizaino ketvirtadieniai“ renginių cikle, organizuotame „Design Library Kaunas“, J. Liugaila kalbėjo apie dizaino veiklos užkulisius. Lektorius, dizaino strategas J. Liugaila Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje įsikūrusioje „DesignLibrary Kaunas“ kalbėjo apie vieną iš šiuo metu efektyviausių dizaino srities problemų sprendimo metodų, kuris buvo iliustruotas šviežiais, nacionaliniais metodo taikymo pavyzdžiais dizaino, kultūrinėje, edukacinėje ir buitinėje sferose. – Šis „Dizaino ketvirtadienių“ ciklas vadinosi „Behind Design“ (liet. „už dizaino“). Koks šio renginių ciklo turinys?, – paklausėme J. Liugailos. – Siekėme atskleisti…

Renginio tipas: KVIETIMAS ŽINIASKLAIDAI Į konferenciją „Sofija – inovacijoms Lietuvoje įkvėpti ir paskatinti“ Renginio data: Antradienis, 2017 m. gruodžio 19 d. Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: Verslo centras K29 (Konstitucijos 29, Vilnius) „Elektromarkt“ pirmieji Lietuvoje pristato pasaulyje žinomiausią humanoidę Sofiją ir kviečia žiniasklaidos atstovus į vyksiančią konferenciją „Sofija – inovacijoms Lietuvoje įkvėpti ir paskatinti“. Siekdami skatinti inovacijų plėtrą ir būdami technologinių naujovių lyderiais „Elektromarkt“ rengia konferenciją, kurios kulminacija – išskirtinis susitikimas su pasauline žvaigžde – humanoide Sofija. Konferencijoje – tik kviestiniai svečiai, įvairių technologinių kampanijų, mokslo institucijų atstovai, valstybės vadovai, verslo pasaulio lyderiai, pramogų pasaulio žvaigždės. Konferencijoje: pasisakys Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, dirbtinio intelekto svarbą aptars visuomenininkas, verslininkas…

Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje organizuoja tarptautinę apskrito stalo diskusiją “Grėsmė akademijai: 21-ojo amžiaus iššūkiai” (“Academy at Risk: Challenges of the 21st Century”). Diskusijoje dalyvaus vienas žymiausių aukštojo mokslo ekspertų pasaulyje, Amerikos mokslų ir meno akademijos prezidentas Jonathanas Fantonas. Praėjus 13 metų, kai EHU buvo priverstas sustabdyti savo veiklą Minske, Europos akademinei laisvei vėl iškilo grėsmė. 2017-siais dvejoms unikalioms aukštosioms mokykloms — Vidurio Europos universitetui Budapešte ir Sankt Peterburgo Europos universitetui — iškilo reali priverstinio užsidarymo grėsmė. Savo veiksmais Rusijos ir Vengrijos vyriausybės lygiai taip pat, kaip ir 2004-iais Baltarusijos valdžia, kėsinasi į laisvosios akademijos branduolį — nepriklausomybę nuo ideologijos ir laisvę mąstyti. Nepaisant to, kad 2004 metais EHU buvo…

Vaikų ligoninės Pediatrijos centre vaikų ligų gydytojams Lietuvos jaunųjų mokslininkų Vilnius-Lithuania iGEM komandos vadovas Gabrielius Jakutis pristatė šiais metais Bostone (JAV) sintetinės biologijos konkurse iGEM Didįjį prizą laimėjusį mokslinį projektą, aplenkusį daugiau nei 300 darbų, pateiktų stipriausių universitetų komandų pasaulyje. Plazmidė – genų raiškai valdyti Šių metų komandą sudariusi Vilniaus universiteto gyvybės mokslų, medicinos, informacinių technologijų ir politikos mokslų studentų grupė sukūrė naują metodą genų raiškai valdyti panaudojant plazmides. Plazmidė yra DNR molekulė, į kurią tarsi į informacijos pernešėją įrašyti genai gali būti perkeliami iš vienų ląstelių į kitas. Pasak komandos vadovo, Vilniaus universiteto paskutinio medicinos kurso studento G. Jakučio, „plazmidės įprastai naudojamos biotechnologijose genetinei informacijai pernešti, o mes išmokome…

Šiais laikais išmaniuoju įrenginiu atliekami veiksmai apima kone visas pagrindines gyvenimo sritis: galime apsipirkti, naudotis žemėlapiais, banko paslaugomis, stebėti, ką veikia mums įdomūs žmonės ar net su jais susipažinti. Remiantis įvairiais tyrimais, mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi daugiau nei 4 val. per dieną, o perbraukia, baksteli ir atlieka kitus veiksmus maždaug 2617 kartų per dieną – vidutiniškai kas 33 sekundes! Nepanašu, jog tendencijos keisis, todėl ir švietimo sistemoje atsirandančios išmaniesiems įrenginiams pritaikytos skaitmeninės naujovės tampa vis populiaresnės. „Turime atrasti būdą, kaip mokymąsi visą gyvenimą paversti įprasta praktika, o įgūdžių atnaujinimas turi tapti norma“, – įsitikinęs Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas, KTU garbės daktaras Klausas Schwabas. Mobilus telefonas gali būti puiki priemonė…

Lietuvos mokslo taryba paskelbė, kad 2018–2020 m. bus finansuojami keturi bendri Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano) mokslininkų projektai. Vienas iš jų – Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorės Romos Jusienės vadovaujamas projektas „Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiais su tėvais Latvijoje, Lietuvoje ir Taivane“. Tęstinio projekto tikslas – ištirti, kokių neigiamų padarinių buvimas virtualioje erdvėje turi vaiko sveikatai, elgesiui, emocinei savijautai. „Mus labiausiai domina psichologiniai veiksniai. Kita vertus, įdomūs ir apsauginiai elementai – koks yra tėvų vaidmuo, kaip jie bando apsaugoti savo vaiką? Mes matome, kad tėvai išleidžia atžalas į mokyklas, įduoda jiems išmaniuosius telefonus ir jau pirmoje klasėje vaikai turi laisvą prieigą prie interneto –…