Socialinė partnerystė gali padėti Lietuvai suklestėti, paskatinti ją būti ir sumania, ir išradinga, ir laiminga, sako Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Giedrė Kvieskienė. Anot jos, glaudesnė socialinė partnerystė (darbuotojų ir darbdavių atstovų tarpusavio santykių sistema) yra būtina sąlyga Lietuvos gerovei kurti.   Remiantis Pasaulio gerovės indekso tyrimais, per paskutinis kelis metus Lietuvos socialinio kapitalo  rodiklis krito 10 proc. Socialinio kapitalo rodiklis nurodo, kiek žmonės pasitiki ir linkę remti vieni kitus. Mūsų šaliai skirta 135 vieta pasaulyje – žemiausias rodiklis tarp ES šalių! Tai rodo, kad pasitikėjimo ir savitarpio pagalbos Lietuvoje tarp žmonių labai trūksta. Anot prof. G. Kvieskienės, per mažai investuojame į vaikus ir jaunimą, o ministerijose ir mokyklose vyrauja…

„Lietuvos mokyklos, atverkite duris į Europą“, – su šiuo šūkiu „Erasmus+“, Europos Sąjungos programa švietimui, mokymams, jaunimui ir sportui, kviečia visas Lietuvos mokyklas, taip pat ir ikimokyklinio ugdymo, teikti paraiškas 2018 metų projektams, skatinantiems plėtoti tarptautinius ryšius ir kurti partnerystę su užsienio šalių mokyklomis, dalintis gerosiomis patirtimis ir atrasti efektyvias mokymosi formas. Šiemet Lietuvos mokykloms numatytas net 40 procentų didesnis biudžetas nei pernai. „Tarptautiškumas yra būtina šiuolaikinio žmogaus kompetencija“, – tvirtina praėjusiais metais programoje „Erasmus+“ dalyvavusio Kauno rajono Karmėlavos lopšelio darželio „Žilvitis“ auklėtoja-ekspertė ir tarptautinių projektų koordinatorė Jolanta Varanavičienė. „Dalyvavimas „Erasmus+“ programos veiklose pakeitė mokyklos vertybes – tapome šiuolaikiška, europietiška mokykla, ugdančia laisvas, kritiškai mąstančias asmenybes“. Lopšelis darželis „Žilvitis“ laužo…

Tikram inovacijų gerbėjui 2018 metai prasidėjo sausio 8 d. Las Vegase (JAV), didžiausioje pasaulyje technologijų parodoje. Korporacijos milžinės ir mažyčiai startuoliai čia pristato ir kruopščiai tobulintus gaminius, ir beprotiškiausias vizijas. Tačiau svarbiausia, kad praktiškai viskas, kas yra rodoma parodoje, jau šiais metais gali būti pasiūlyta pirkėjams. Jūsų dėmesiui – Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 inovacijų biuro“ eksperto ir autoriaus įžvalgos, su kokiomis technologijomis gyvensime artimiausioje ateityje. Dar daugiau dirbtinio intelekto Naujovių šioje parodoje pakaktų enciklopedijai. Tačiau jei reikia paminėti vieną dalyką, kuriuo šie metai išsiskiria labiausiai, tai dirbtinis intelektas. Galime juoktis iš kalbančio „Kohler Numi“ unitazo su įrengtu mikrofonu, kuris supras žodžiu paprašytas nuleisti vandenį, aktyvuoti apiplovimo srovę ar pakelti unitazo dangtį.…

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą. Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai. Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri…

Sausio 9-oji Klaipėdos universitetui ir Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms (KOP) tapo įsimintina data – Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašė KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį. 2019 m. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Šį pavasarį startuos ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio bei kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas…

Kol tikrasis garsiojo italų tapytojo Leonardo da Vinčio Monos Lizos portretas yra prižiūrimas gražiausiame pasaulio „kalėjime“ Paryžiuje, įspūdingą paveikslo interpretaciją galima pamatyti laikinojoje sostinėje – Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje.  Ant vieno iš studentų bendrabučių sienos nutapyta moderni freska jau daugiau kaip metus traukianti ne tik studentų, bet kauniečių ir miesto svečių dėmesį, priverčia stabtelėti ne tik dėl ryškų spalvų ir visame pasaulyje atpažįstamo moters veido. Menininkai, tyrinėtojai, mokslininkai ne vieną šimtmetį bandė išsiaiškinti, ką slepia garsiosios Florencijos didikės Monos Lizos šypsena. Toli nuo Luvro muziejuje esančio piešinio originalo, Kaune, KTU Studentų miestelyje atgijusi moderni Džokondos freska taip pat turi keletą paslapčių. Visas freskoje slypinčias technologines gudrybes išbandė KTU…

Vilniaus centriniame pašte pristatoma šalies moksleivių kurtų atvirlaiškių paroda „Susieti žmones, suburti šalį“. Daugiau kaip iš 100 įvairių Lietuvos mokyklų atvirlaiškius kūrę vaikai įamžino šiemet atkurtos valstybės šimtmetį mininčią Lietuvą ir atkurtosios Lietuvos paštą. „Šie metai yra ypatingi ir Lietuvai, švęsiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir mūsų bendrovei, kuri taip pat minės 100 metų gyvavimo sukaktį. Įsitraukdami į visai Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimą kviečiame žmones prisijungti prie įvairių iniciatyvų, bursiančių bendruomenes, ir dalintis viena didele žinia: atkurtai Valstybei jau šimtas metų! Tautines vertybes puoselėjantis jaunas žmogus – tai mūsų Valstybės ateities kūrėjas, todėl dar pernai pakvietėme šalies moksleivius prisidėti prie Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimo sukuriant proginius atvirlaiškius. Labai džiaugiamės, kad…

Pagrindiniu energijos ištekliumi pasaulyje gali tapti  termobranduolinė sintezė – inovatyvus ir sudėtingas procesas, leisiantis tiekti energiją, kuri nekenktų aplinkai, būtų pigi, plačiai pritaikoma ir praktiškai neišsenkanti. Tačiau iki tol laukia dar ilgas kelias, sako fizikas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, habilituotas mokslų daktaras Danas Ridikas, kuris jau du dešimtmečius dirba prestižinėse mokslo institucijose užsienyje, šiuo metu – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje. Termobranduolinės sintezės (angl. nuclear fusion) potencialą tapti neribotos pigios energijos šaltiniu įvertins Prancūzijoje šiuo metu statomas eksperimentinis reaktorius ITER, kuris vadinamas sudėtingiausiu mokslo projektu pasaulio istorijoje. Šio reaktoriaus kūrimas yra labai brangus, tačiau, ITER organizacijos teigimu, jis būtinas – tiek dėl sparčiai senkančių pasaulio energijos išteklių atsargų, tiek…

Klausimas, kur įsisavinti praktinių įgūdžių ir įgyti klinikinio darbo patirties medicinos studentams kyla ne tik internatūroje, bet ir vėliau – siekiant įgyti gydytojo specialisto profesinę klasifikaciją rezidentūros studijose. Pastebima, kad augant medicinos studijas pasirinkusių jaunuolių skaičiui susiduriama su problema, jog kai kurios gydymo įstaigos nebeturi galimybių priimti visų studentų, norinčių įgyti savarankiškam darbui taip reikalingos patirties.  Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitete šiuo metu studijuoja beveik 8 000 studentų, iš kurių apie 1 000 rezidentų, studijuojančių medicinos ir odontologijos krypties rezidentūrose. Tiek paskutiniųjų kursų internatūros studentai, tiek rezidentai savo kompetencijas nuolat kelia įvairiose ligoninėse atlikdami praktiką. Ne išimtis ir Respublikinė Kauno ligoninė. Per metus šioje, vienoje iš didžiausių Kauno miesto gydymo įstaigų, praktines…

„Šis kursas – pirmasis žingsnis didelės svajonės link“, – taip Technologijų antreprenerystės verslumo ugdymo modulį apibūdina jame dėstanti Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Rita Jucevičienė. Šio kurso studentų komanda „NanoLens“, vykusi į Silicio slėnį pristatyti inovatyvaus produkto idėjos – ištirpstančių akių lęšių, skirtų glaukomos gydymui, ir grįžusi su tarptautiniu pripažinimu, tuo tikrai neabejoja. Komandos „NanoLens“ projektas konkurse „Silicon Valley Innovation Challenge“ pripažintas antru geriausiu „Best global innovation“ kategorijoje iš 150 į finalinį San Chosė (JAV) universiteto organizuojamą konkurso etapą patekusių paraiškų. Renginyje KTU komanda supažindino su inovatyvaus ir aktualaus produkto idėja – ištirpstančiais akių lęšiais, skirtais glaukomai gydyti. Pasak vienos iš komandos narių ir idėjos autorės, Ekonomikos ir verslo fakulteto…