Europos Sąjungai (ES) siekiant sukurti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050-ųjų, sąjungos narės sparčiau pereina prie atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo. Nuo jų neatsilieka ir Lietuva – ši sritis pritraukia vis daugiau investicijų. Kokia šių technologijų ateitis ir pritaikomumas? Kokia alternatyvios energijos plėtros strategija taikoma Lietuvoje? Klimato kaitos veiksniai – kaip prisidėti prie mažinimo? Pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės Laimos Kaušpadienės, Europos Komisijos (EK) ambicijos klimato kaitos mažinimo aspektu – didelės: jau 2030 m. 55 proc., lyginant su 2005 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti planuoja mažiausiai 9 proc. Šis skaičius nėra galutinis, jį planuojama peržiūrėti. Tačiau jis yra pakankamas, norint…
Vilniaus universiteto fondas galės investuoti į startuolius kartu su „CoInvest Capital“
Vilniaus universiteto fondas prisijungė prie „CoInvest Capital“ privačių investuotojų gretų. „CoInvest Capital“, anksčiau veikęs Koinvesticinio fondo vardu, skatina verslo angelų grupes ir rizikos kapitalo fondus kartu investuoti į verslą pradedančias bei verslo plėtrą vykdančias įmones. Šiuo metu „CoInvest Capital“ bendradarbiauja su beveik 150 verslo angelų, iš kurių 68 jau yra investavę kartu su fondu – kai kurie jų net į keletą skirtingų įmonių. „Prisijungimas prie „CoInvest Capital“ atveria mums galimybes patraukliomis sąlygomis kartu su kitais verslo angelais investuoti į perspektyvius startuolius, siekiant tiek finansinės grąžos, tiek prisidėjimo prie startuolių ekosistemos plėtojimo Lietuvoje. Daugiausia dėmesio skirsime įmonėms, vystančioms veiklą MTEPI sumaniosios specializacijos srityse, susijusioms su VU bendruomene. Tai puikus šansas gauti…
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Nepaisant besitęsiančios pandemijos – atsisakyti brandos egzaminų 2021 m. nesvarstoma. Nors išgyvename jau antrą karantino bangą, egzaminams besiruošiantiems abiturientams nuo to nei kiek ne ramiau, kankina tie patys klausimai – kaip sėkmingai pasiruošti egzaminams neišeinant iš namų ir fiziškai nelankant mokyklos? Neramina ir vasarą vykusių pirmųjų egzaminų pandemijos sąlygomis rezultatai – valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų, tokie rezultatai skambiai vadinti „blogiausiais istorijoje“. Nacionalinės švietimo agentūros atstovai pabrėžė, kad gerokai prastesni nei kitais metais buvo ir fizikos bei informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatai. Specialistai pripažįsta – savarankiškai ruoštis egzaminams nėra lengva Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Matematinės statistikos katedros lektorė dr. Nomeda…
L. Slušnys: jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą. Tačiau kol gyvename apribojimų sąlygomis, jis pataria ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip atitraukti vaikus nuo ekranų ir nepamiršti domėtis, ką vaikas veikia prie kompiuterio net ir pamokų metu. L. Slušnys sako, jog kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti kažką teigiamo – nuotolinio mokymosi atveju tai yra didesnis vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Mokytis namuose gali būti privalumas ir tuomet, kai tėvai geba aiškiau išdėstyti mokymosi medžiagą nei mokykloje, kur dėl didelio mokinių srauto kiekvienam jų skiriama mažiau dėmesio. Visgi psichiatras sako matantis daugiau šios…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl architekto prof. Vytauto Brėdikio netekties
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą architekto, buvusio Vilniaus dailės akademijos rektoriaus, profesorius Vytauto Brėdikio artimiesiems. „Savo darbais profesorius Vytautas Brėdikis žymiai prisidėjo prie tokio Vilniaus veido, kokį gerai pažįstame šiandien. Jis projektavo vilniečių namus ir viešąsias erdves ir taip savo mintimis išliks su mumis ilgiems laikams. Tačiau neįkainojamu palikimu Lietuvai liks jo pastangomis užauginta architektų ir Vilniaus dailės akademijos absolventų karta. Jaučiuosi dėkinga ir reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio profesoriaus V. Brėdikio artimiesiems“, – sako Lietuvos parlamento vadovė. Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė Vytauto Brėdikio artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės. Pranešimą paskelbė: Paulius Žeimys, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje. Robotai dirbs, dirbtinis intelektas valdys rizikas Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps konkurencingesni, efektyvios skaitmeninės sistemos bei kitos novatoriškos technologijos jiems padės trumpinti operacijų vykdymo laiką, garantuos aukštesnę produkcijos kokybę,…
Netekome profesoriaus Vytauto Rančelio (1938–2021)
Sausio 13 d. Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė neteko iškilios asmenybės – ilgamečio VU profesoriaus emerito Vytauto Petro Rančelio. V. P. Rančelis gimė 1938 m. sausio 31 d. Alytaus rajone. 1960 m. baigęs studijas VU įgijo biologo-botaniko (augalų fiziologo) diplomą ir tvirtai susiejo savo ateitį su VU Gamtos mokslų fakultetu. 1960–1963 m. V. P. Rančelis buvo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantas, baigęs aspirantūrą grįžo į VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedrą, joje vykdė pedagoginę ir mokslinę veiklą. V. P. Rančelis reorganizavo genetikos dėstymą VU, apgynė biologijos mokslų daktaro (1966 m.) ir habilituoto mokslų daktaro (1982 m.) disertacijas, tapo profesoriumi (1986 m.), Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (1990 m.).…
Svarbus žingsnis paveldo atvėrime – tūkstančiams skaitmeninių objektų VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą
Naujuosius metus VU biblioteka pradeda su reikšmingomis permainomis – visuomenei pristatydama įspūdingą dovaną: tūkstančiams bibliotekos suskaitmenintų dokumentų suteikiamas viešo naudojimo statusas. Šis sprendimas reiškia, kad bibliotekoje saugomi kultūros objektai, nuo šiol žymimi Public domain ženklu, tampa viešo naudojimo, laisvai prieinami visuomenei, o jų panaudos neriboja autorių teisės. Suskaitmenintų bibliotekos mokslo ir kultūros paveldo vertybių atvėrimas viešam naudojimui žymi svarbų žingsnį žinių paveldo atvėrime. VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės teigimu, VU biblioteka nuosekliai pasisako už atvirąjį mokslą, nes atvirumas yra būtina sąlyga spartesnei mokslo pažangai, mokslo pasiekimams ir visuomenės švietimui. Dabar skaitmenintas VU bibliotekos paveldas yra atveriamas visuomenei, kuriai ir priklauso šioje organizacijoje saugomos kolekcijos. Taip pat tikimasi, kad skaitmeninių…
Kaip palengvinti mokymąsi ir atsiskaitymus karantino metu?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Gintė Gudzevičiūtė Pasibaigus didžiosioms metų šventėms besimokantiems baigiasi semestrai ir prasideda atsiskaitymai, sesija. Laikas, kai jie turi daug egzaminų ir kitų, nuo praėjusių metų likusių darbų. Nenuostabu, kad kai kuriems šis metas asocijuojasi su stresu, įtampa, bemiegėmis naktimis, laiko planavimo problemomis ar nuovargiu. Vieni sesijai, egzaminams ir atsiskaitymams ruošiasi iš anksto, kitus ji tarsi užklumpa netikėtai. Tačiau gerai tai, kad sesija – laikinas laikotarpis, kuriam pasiruošti galima iš anksto. Šis atsiskaitymų metas sutampa ir su karantino laikotarpiu, kuris be įprastos sesijos įtampos, atneša ir kitų išgyvenimų. Kaip šį laikotarpį galima palengvinti? Karantino žala psichologinei savijautai – kokia ji? Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija veikia…
Didelė fiziškai neaktyvių žmonių dalis Lietuvoje kelia nerimą: MRU mokslininkai ir SAM telkia jėgas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dalyvauja Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srities COST (European Cooperation in Science and Technology) veikloje „Gyventojų fizinį aktyvumą lemiantys aplinkos veiksniai“. Šia veikla bus sukurtas tvarus 34 šalių tarptautinis mokslininkų ir politikos formuotojų tinklas, kuris padės nustatyti ir geriau suprasti veiksnius, darančius didžiausią įtaką gyventojų dalyvavimui arba nedalyvavimui fizinėje veikloje. Fizinis neaktyvumas – didina rizikas Didelė fiziškai neaktyvių žmonių dalis pasaulyje kelia nerimą: 46% Europos Sąjungos piliečių (51% Lietuvos gyventojų) niekada nesimankština ir nesportuoja, 81% pasaulio vaikų (ir apie 90% Lietuvos vaikų) nepasiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų kasdienio judėjimo apimčių. Mūsų šalyje nepakankamai aktyvių suaugusių gyventojų dalis sudaro…