Sausio 26 d., antradienį, 10 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyks virtuali konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui. Konferenciją globoja ponia Diana Nausėdienė. 2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti M. Gimbutienės metais. Ši sukaktis minima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – 2021-uosius šios iškilios mokslininkės metais taip pat paskelbė ir UNESCO. Karas ir kitos objektyvios aplinkybės privertė M. Gimbutienę išvykti iš Lietuvos. 1944 m. ji su vyru ir dukrele pasitraukė į Vokietiją, dar po penkerių metų – jau visam laikui – į JAV. Būdama toli nuo gimtinės, M. Gimbutienė mintimis ir moksliniais darbais artėjo prie Tėvynės: ji gilinosi į senąją lietuvių kultūrą, mitologiją, tautosaką, tyrinėjo baltų ir indoeuropiečių…
„Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai“ – pateiktas metinis akademinis vertinimas ir įžvalgos ateičiai
2021 m. sausio 25 d. pristatomas metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai“. Pranešime analizuojami 2020 metais įvykę kertiniai konstitucinės jurisprudencijos pokyčiai, mediacijos plėtra administracinėje justicijoje, baudžiamosios justicijos, aplinkosaugos teisės pokyčiai Lietuvoje, Europos prokuratūros vaidmuo Lietuvos baudžiamajame procese, antstolių instituciniai veiklos pokyčiai, investuotojų apsaugos pokyčiai, administracinio proceso atnaujinimo galimybės po tarptautinių institucijų priimtų sprendimų, kai kurios Europos Sąjungos (ES) teisės naujovės, reikšmingos Lietuvai, bei Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) įgyvendinimo aktualijos. Renginyje taip pat buvo diskutuojama dėl COVID-19 pandemijos pasekmių nemokumo teisei ir vartotojų padėties pokyčiams ir kitų klausimų, kurie aktualūs Lietuvos teisės sistemai, gyventojams ir verslui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu: „Be abejo, didžiausiu praėjusių, tuo…
Diana Nausėdienė pasveikino konkurso „Aš išsaugosiu laisvę“ nugalėtojas
Penktadienį Diana Nausėdienė bendravo su konkurso „Aš išsaugosiu laisvę“ nugalėtojomis. Minint Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmetį, Valstybės pažinimo centras inicijavo konkursą ir kvietė moksleivius pasiūlyti išmanių ir kūrybiškų idėjų atsakant į klausimą „Ką darytum tu šiandien, jei istorija pasikartotų“. Vaikai iš visos Lietuvos siuntė įvairius darbus: rašinius, kuriuos iliustravo ir papildė vaizdo darbais, instaliacijomis, dainomis, piešiniais. Konkurso organizatoriai atrinko keturių įdomiausių idėjų autores, su kuriomis ir bendravo pirmoji ponia. Diana Nausėdienė džiaugėsi mergaičių kūrybingumu, kalbėjosi su jomis apie patriotizmą ir pilietiškumą, susipažino su kiekvienos nugalėtojos darbu. Daugiau apie konkursą čia: Pranešimą paskelbė: Regina Statkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
Sausio 23 dieną sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros ir mitologijos tyrinėtoja profesorė Marija Gimbutienė (1921–1994). Pasaulinio garso lietuvių mokslininkė, Kalifornijos universiteto profesorė viena pirmųjų mokslo istorijoje apibendrino daugelį metų Europoje vykdytus archeologinius tyrinėjimus, remdamasi jais ir mitologijos duomenimis atkūrė senosios Europos vaizdą. Prof. M. Gimbutienė yra archeomitologijos pradininkė. Profesorės veikalai apie Senąją Europą, jos dievus ir deives, apie priešistorinių laikų baltus, naujos mokslinės įžvalgos sulaukė ne tik mokslo visuomenės pripažinimo, jos paskaitose lankydavosi kultūros ir meno žmonės, o daugiau kaip dvi dešimtys įvairiomis kalbomis išleistų knygų plačiai pasklido po visą pasaulį. JAV ir kitose pasaulio šalyse prof. M. Gimbutienės darbais rėmėsi visuomeniniai judėjimai,…
Maistą gaminantys robotai ir muziką kuriantis dirbtinis intelektas – kaip gyvensime 2025-aisiais?
Naujų technologijų kūrimui ir pritaikymui visame pasaulyje yra skiriami dideli ištekliai, tad ir pasikeisti šioje srityje daug kas gali net ir per vienerius metus. Jau dabar galima prognozuoti, kad netolimoje ateityje technologijų vaidmuo mūsų gyvenime smarkiai skirsis nuo dabartinio. Dėl sparčiai vystomų daiktų interneto (IoT), 5G ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimų per ateinančius kelerius metus robotai ne tik bus plačiau pritaikomi pramonėje, kur jie atliks monotoniškas ir pavojingas užduotis, bet ir taps nepakeičiamais žmonių pagalbininkais kasdienėje veikloje. Šios ir kitos tendencijos, pasak „Huawei“ technologijų ekspertų, pasaulyje išpopuliarės jau 2025 metais. „Nuo tada, kai kelios pramonės šakos pradėjo pamažu taikyti 5G, DI, debesijos ir kitas naujas technologijas, pastebėjome pokyčius rutinoje, darbo…
Pavargę nuo ekranų pamiršome nuotolinio mokymosi privalumus – kokie jie?
Dar iki pandemijos nuotolinio mokymosi populiarumas sparčiai augo. „Eurostat“ duomenimis, iki 2019 m. Europos Sąjungos šalyse 16–74 m. amžiaus žmonių, besimokančių nuotoliniu būdu, procentinis skaičius, lyginant su 2010 m., išaugo dvigubai. Nuotolinis mokymas ypač buvo populiarus tarp atokiau gyvenančių, dirbančių, vaikus auginančių ar vyresnio amžiaus žmonių, nes tokia mokymosi forma leidžia lanksčiau planuoti laiką ir toli nekeliaujant lengvai pasiekti geriausių pasaulio universitetų ar įmonių atveriamas žinias. Pandemijos metu su nuotoliniu mokymusi teko susidurti ir kur kas didesniam skaičiui jaunesnių žmonių – mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems stinga laiko planavimo įgūdžių ar motyvacijos – savybių, kurios labai reikalingos mokantis nuotoliniu būdu. Vis tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) dėstytojai, antrus metus…
Siūloma žemės ir miškų ūkio sektoriams svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą
Naujosios Seimo kadencijos Kaimo reikalų komitetas (KRK) imasi iš naujo spręsti įsisenėjusią problemą dėl žemės ūkio specialistų trūkumo ir ieškos būtų kaip pritraukti kuo daugiau motyvuotų regionų abiturientų stoti į universitetus bei studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas. Nuotoliniu būdu vykusio Seimo KRK posėdžio metu išdėstyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽUA), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos, agroverslo, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovų ir atstovų argumentai įtikino KRK narius vienbalsiai priimti sprendimą siūlyti Vyriausybei patvirtinti konkretų priemonių paketą. Žemės ūkio specialistų trūkumas akivaizdus ir skaudus Diskusiją pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis teigė, kad problema dėl žemės ūkio specialistų rengimo Lietuvoje šiuo metu jau…
Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre
Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje. Tuo moteris tik džiaugiasi, tikina, kad neišlaidaujant lietuviškos pensijos pragyventi pakanka. Ji neabejoja, kad jei ne jos aktyvumas ir technologijų išmanymas, tai nei šiandien būtų Kipre, nei pati mokytų kitus skaitmeninio raštingumo. I. Armanavičienė pasakoja, kad draugiškas jos santykis su technologijomis susiklostė dar darbinės karjeros metu. „Buvau ekonomistė-finansininkė, tad teko dirbti su specializuotomis programomis, skaityti daugybę įstatymų, straipsnių, ieškoti medžiagos internete. Be to, visada buvau smalsi ir nuolat mokytis yra mano esybėje“, – sako pašnekovė. Technologijos – kasdienybė I. Armanavičienė tikina,…
Pandemija koreguoja studentų planus: keičiančių kryptį – perpus daugiau
Pasaulį sujaukusi pandemija gana stipriai keičia darbo rinką, o kartu verčia daugelį studentų permąstyti studijų kryptį bei ieškoti naujų galimybių, plečiant savo kompetencijas. Dalis aukštųjų mokyklų jau rudenį sulaukė dvigubai daugiau susidomėjimo papildomosiomis studijomis, kurios suteikia galimybę greičiau pakeisti savo profesinę kryptį. Aukštesnės pakopos gali siekti kolegijų studentai Štai Mykolo Romerio universitetas (MRU) skelbia, kad į papildomąsias studijas 2020 m. rudenį pretendavo kone perpus daugiau studijuoti norinčių asmenų (52 proc.) nei pernai, o tarp populiariausių krypčių rikiavosi teisė, socialinis darbas bei viešasis administravimas. Keičiantys profesiją dažniausiai po papildomųjų studijų siekia magistro laipsnio ir taip didina galimybę uždirbti daugiau. Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro duomenys, po metų, baigus magistrantūros studijas…
MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu
Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokią universiteto ateities viziją mato MRU akademinė bendruomenė, su JAV organizacinės lyderystės ekspertu parengusi trejų metų strategiją. Beveik dvejus metus MRU vadovaujanti rektorė profesorė Inga Žalėnienė pripažįsta, kad siekis tapti lyderiais Europoje iš pirmo žvilgsnio gali skambėti ambicingai. „Įvertinę universitete per ilgus veiklos metus sukauptą potencialą, sukurtas tarptautines partnerystes, mokslinį įdirbį, tikime, kad mūsų bendruomenė pajėgi strategijoje suformuluotą viziją paversti realybe. Žengiame labai aiškius ir pamatuojamus žingsnius, kurie mus ir atves į Europos lyderių socialiniuose moksluose…
