Naujosios Seimo kadencijos Kaimo reikalų komitetas (KRK) imasi iš naujo spręsti įsisenėjusią problemą dėl žemės ūkio specialistų trūkumo ir ieškos būtų kaip pritraukti kuo daugiau motyvuotų regionų abiturientų stoti į universitetus bei studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas.
Nuotoliniu būdu vykusio Seimo KRK posėdžio metu išdėstyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽUA), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos, agroverslo, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovų ir atstovų argumentai įtikino KRK narius vienbalsiai priimti sprendimą siūlyti Vyriausybei patvirtinti konkretų priemonių paketą.
Žemės ūkio specialistų trūkumas akivaizdus ir skaudus
Diskusiją pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis teigė, kad problema dėl žemės ūkio specialistų rengimo Lietuvoje šiuo metu jau pasiekusi pavojingą ribą, todėl yra būtini skubūs neordinariniai sprendimai.
Realiais skaičiavimais grįstą specialistų žemės ūkiui rengimo situacijos ir poreikio analizę pristatęs VDU Žemės ūkio akademijos prof. Jonas Čaplikas antrino rektoriaus žodžiams teiginiu, kad sėkmė arba nesėkmė šiuo metu rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus neabejotinai nulems visą Lietuvos kaimo plėtros ateitį. „Specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus. Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kelis kartus. Atotrūkiui gilėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų“, – situaciją komentavo J. Čaplikas. Profesorius atkreipė dėmesį, kad šiais mokslo metais į akademiją, pavyzdžiui, priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis būtų atitinkamai 154 ir 166.
Svarbu motyvacija
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. Astridos Miceikienės nuomonė taip pat buvo vienareikšmė – valstybė turi operatyviai reaguoti į universiteto siūlymus padėčiai taisyti. Visų pirma siūloma žemės ūkio ir miškų sektoriams svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių programų sąrašą ir suformuoti valstybės užsakymą, taip pat siūloma kaip ir kitose pasaulio šalyse atsižvelgti ne tik į brandos atestato rezultatus, bet ir į kitus kriterijus, t. y. vertinti ne tik konkursinį balą, bet ir asmens motyvaciją. Taip pat siūloma pagelbėti tiems vaikams, kurie bendrojo lavinimo mokyklose negebėjo pasiekti reikalavimų, kurie leistų įstoti į aukštąją mokyklą. Tokiems asmenims turėtų būti organizuojami papildomi kursai, po kurių išlaikyti egzaminai būtų įtraukiami į konkursinį balą stojant į žemės ir miškų ūkiui svarbias studijų programas. Taip pat prašoma Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų prisidėti papildomomis finansinėmis priemonėmis jau studijuojantiesiems, įstojusiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas vietas, mokant stipendijas visą studijų laikotarpį. Taip pat prašoma regionų jaunuoliams sudaryti galimybes gauti paramą studijų kainai padengti.
LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, pastebėjęs, kad su žemės ūkiu susijusias studijų programas pasirinkę abiturientai paprastai būna itin lojalūs savo aukštajai mokyklai, teigė palaikantis VDU ŽŪA kanclerės siūlymą vertinti stojančiųjų motyvaciją. Ir tai paprasta padaryti jau šiais metais – pasirinktų programų sąraše su žemės ūkio veika susijusios programos turėtų būti nurodytos kaip prioritetinės. Pasak K. Petrikonio, LSMU pritartų ir stipendijų skyrimui šias programas studijuojantiesiems paliekant konkurencijos elementą.
Svarstomos ir papildomos stipendijos
Seimo KRK narys Andrius Vyšniauskas, taip pat švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas svarstė, kaip universitetai patys galėtų didinti su darbu žemės ūkyje susijusių studijų patrauklumą ir siūlė šias programas jungti, siekti didesnio tarpdiscipliniškumo, o konkrečias specializacijas taikyti jau aukštesniuose kursuose. J. Augutis argumentavo, kad šis procesas universitete vyksta, tačiau vien tokios priemonės esamoje situacijoje jau nebepakankamos. Pastarąją mintį palaikė ir Seimo KRK narys Vigilijus Jukna, atkreipęs dėmesį, kad šiuo metu stokojant studentų, ateityje sektorius neturės doktorantų ir naujos kartos mokslininkų.
Seimo KRK posėdyje dalyvavusių žemės ūkio verslo organizacijų vadovų nuomonė buvo vieninga – regionų jaunuolius būtina ir skatinti, ir remti. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis netgi siūlė paramą, kuri šiuo metu yra teikiama tik besikuriantiems jauniesiems ūkininkams, numatyti visiems į sektorių ateinantiems jauniesiems specialistams. Už studento kandidato statuso įteisinimą, papildomų kursų organizavimą bei tikslines stipendijas taip pat pasisakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis.
Seimo KKR, įvertinęs VDU ir kitų posėdžio dalyvių argumentus, taip pat Lietuvos regioninių tyrimų instituto parengtą „Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų bei kitų darbuotojų perspektyvinis poreikis ir jo kokybiškas tenkinimas sąveikaujant aukštojo mokslo ir profesinio rengimo institucijoms“ 2020 m. ataskaitą, priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei paketą priemonių, kurios jau šiais metais paskatintų regionų jaunuolius rinktis su žemės ūkiu susijusias studijų programas.
Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
