Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje. Tuo moteris tik džiaugiasi, tikina, kad neišlaidaujant lietuviškos pensijos pragyventi pakanka. Ji neabejoja, kad jei ne jos aktyvumas ir technologijų išmanymas, tai nei šiandien būtų Kipre, nei pati mokytų kitus skaitmeninio raštingumo.
I. Armanavičienė pasakoja, kad draugiškas jos santykis su technologijomis susiklostė dar darbinės karjeros metu. „Buvau ekonomistė-finansininkė, tad teko dirbti su specializuotomis programomis, skaityti daugybę įstatymų, straipsnių, ieškoti medžiagos internete. Be to, visada buvau smalsi ir nuolat mokytis yra mano esybėje“, – sako pašnekovė.
Technologijos – kasdienybė
I. Armanavičienė tikina, jog be kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę. „Telefonas – visad po ranka: gamindama ieškau receptų ir žiūriu į laikmatį, taip pat naudoju žingsniamatį ir kardiografą pulsui matuoti. Naudoju „Trafi“ ir „Bolt“ mobiliąsias programėles transportui, „Barborą“ maisto prekių užsakymui į namus, laisvalaikiu – žaidimų programėles „Sudoku“ ir „Rask žodžius Z“. Be abejo, naudojuosi elektronine bankininkyste, VMI paslaugomis, internetine registracija pas gydytoją. Na, o su draugais ir giminėmis bendrauju „Messenger“ ir „Viber“ pagalba – „Skype“ ir e. paštas jau nebemadingi, naudoju retai“, – vardija ji.
Pati puikiai įvaldžiusi technologijas pašnekovė padeda su jomis susipažinti ir kitiems – iki karantino savanoriavo Kauno apskrities Viešojoje bibliotekoje. I. Armanavičienė pastebi, kad į mokymus ateinantys gyventojai vis tobulėja. „Anksčiau būdavo, ateina į mokymus ir kompiuterio pelę dviem rankomis laiko. Dabar ateina kur kas sudėtingesnių dalykų išmokti, pavyzdžiui, kurti filmukus“, – sako moteris.
Įgyti skaitmeninių įgūdžių ir pradėti naudotis technologijomis Lietuvoje padeda įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu organizuojami nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai. Karantino metu šalies gyventojai kviečiami mokytis skaitmeninio raštingumo bei gilinti žinias nuotoliniu būdu. Tą padaryti galima dvejopai: pasirinkti iš daugiau kaip 50 savarankiško mokymosi temų pradedantiesiems ir pažengusiems, arba registruotis į internetu vykstančius skaitmeninio raštingumo mokymus klasėse ir rinktis iš 11 mokymų programų. Iš viso nemokamuose mokymuose dalyvavo beveik 80 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
Kol reikalingas, tol ir gyvas
Savanorystė bibliotekoje – toli gražu ne pirmoji ir vienintelė I. Armanavičienės savanorystės vieta. Ji pasakoja, kad savanoriška veikla užsiimti pradėjo baigusi darbinę karjerą 2011 m. Pirmoji savanorystės patirtis buvo surinkti informaciją iš tremtyje buvusio žmogaus ir ją perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Po to moteris atrado Senjorų iniciatyvų centrą, kurio siuntimu savanoriavo Dubline, vėliau – Girstupio bibliotekoje, o pastaruoju metu yra ir „Maisto banko“ savanorė.
Pasak pašnekovės, savanorystė leidžia jaustis reikalingu, o kol esi kažkam reikalingas – tol gyvas. „Kai žmonės klausia, ar aš turiu iš to kokios naudos, pasijuntu nejaukiai, nes nežinau tvirto argumento, kodėl aš tai darau. Tai turbūt susiję su charakterio savybėmis ir meile žmonėms. Kitas kažko nemokėdamas galbūt sėdėtų ant sofos ir žiūrėtų televizorių, o man visada gera padėti žmonėms, dar ir kokią kolegę prikalbinu prisidėti. Tai neleidžia pasenti, suprastėti atminčiai, mažiau norisi lankytis pas gydytojus“, – juokauja ji.
Tiesa, I. Armanavičienės veiklų sąrašas net ir savanoryste neapsiriboja. Ji daug gamina, leidžia laiką su anūkais, rūpinasi kambarinėmis gėlėmis, dalyvauja protų mūšiuose, dainuoja KTU chore „Absolventas“, yra atvirukų siuntimo po pasaulį platformos „Postcrossing“ narė, sako vis pasimokanti anglų kalbos ir kartais nueinanti į baseiną ar šokių pamokas.
Karantiną leidžia Kipre
Visgi didžiausia I. Armanavičienės aistra yra kelionės, kurias susiorganizuoti ir savarankiškai keliauti jai taip pat padeda skaitmeninio raštingumo įgūdžiai: bilietų ji ieško „Wizz Air“, „Ryanair“ bei „Skyscanner“ internetiniuose puslapiuose ir mobiliosiose programėlėse, apgyvendinimo – „Booking“ ir „Airbnb“. „Keliaudama Lietuvoje ir Europoje labai dažnai naudoju žemėlapių programėlę, praverstų ji ir Azijoje – tik ten brangus internetas. Kelionėse labai praverčia „Google“ vertėjas“, – vardija ji.
Pašnekovės aplankytų vietų sąrašas driekiasi per Europos šalis iki JAV ar egzotiškų Singapūro, Kambodžos ir Vietnamo, o naujausia jos kelionė – netikėtai prasitęsusios atostogos Kipre. „Kadangi esu aktyvus žmogus ir mane judėjimo bei bendravimo suvaržymai psichologiškai paveiktų, o ir šiaip kasmet sunku tamsiuoju metų laiku, su drauge nusprendėme išvykti mėnesiui į Kiprą. Tačiau po mėnesio skrydžiai buvo atšaukti ir kada bus atnaujinti, neaišku“, – pasakoja I. Armanavičienė.
Antrą mėnesį saloje leidžianti pašnekovė tikina, jog pragyvenimui lietuviškos pensijos užtenka, o kasdien džiugina puikus oras, jūra ir ilgesnės dienos. „Per daug neišlaidaujame, maistą perkame turguje ir parduotuvėje, gaminame pačios. Kasdien mažiausiai po keturias valandas leidžiame lauke, prie jūros, o technologijos mums padeda surasti norimus aplankyti objektus, reikiamą transportą, išsikviesti taksi. Turime planšetę, žiūrime vakarais „Panoramą“ ir kitas laidas ar „Youtube“, stebime ir situaciją gimtinėje“, – atskleidžia pašnekovė.
Gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti senjorė sako į Lietuvą grįšianti tada, kai bus atnaujinti skrydžiai, o kol kas tikrai džiaugiasi gyvenimu čia. „Dėkoju likimui, kad davė sveikatos ir galimybių bent gyvenimo rudenį leisti gražiai, ko anaiptol negalėjau sau leisti jaunystėje“, – sako I. Armanavičienė.
Daugiau galimybių nemokamai semtis skaitmeninio raštingumo žinių galima rasti www.prisijungusi.lt.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“
