Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Vilniaus mokykla „Sokratus“, kuri nuo 2021 m. rugsėjo tampa VDU licėjumi „Sokratus“. Šiuo metu licėjuje suformuotos 0-8 klasės, o nuo 2022 metų planuojama turėti jau ir 9-12 klases. Licėjaus dėmesio centre – moksleivių akademiniai pasiekimai, o pagrindinis keliamas tikslas – išugdyti laisvą ir laimingą, kūrybingą, aukštos savivertės asmenybę, siekiančią aukščiausių mokymosi pasiekimų bei sėkmingos karjeros. Tiek VDU rektorius Juozas Augutis, tiek VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Darius Česnavičius tiki, jog universiteto bendruomenės nariai savo patirtimi, žiniomis pagelbės pedagogams ir moksleiviams pasiekti geriausių akademinių rezultatų. Mokykla gali naudotis itin plačia universiteto mokymo baze, infrastruktūra. VDU rektoriaus J. Augučio tikinimu, šiandien ir ateityje neužteks…
Mušamo gelbėjimas – jo paties reikalas, arba Darbo kodeksas neapsaugo mobingo aukų
Prof. dr. Jolita Vveinhardt, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas Pastaraisiais metais, kaip niekad anksčiau, žiniasklaidoje ir teismuose dažnai skamba žodis „mobingas“. Gruodžio viduryje, kaip vieną iš pasitraukimo iš rezidentūros Kauno psichiatrinėje ligoninėje priežasčių mobingą įvardijo grupė jaunų medikų. Nėra savaitės, kad nesulaukčiau į beviltišką padėtį patekusio žmogaus skambučio, nerandančio veiksmingos pagalbos. Nepaisant LR Sveikatos ministerijos įdiegtų prevencijos priemonių ar pavienių politikų iniciatyvų keisti Darbo kodekso 30-ąjį straipsnį, problemos sprendimas nepajudėjo iš mirties taško. Kita vertus, manau, kad net ir minėto Darbo kodekso straipsnio pakeitimas neduos efekto, kurio tikimasi. Tam yra dvi labai svarbios priežastys. Pirma, tikrasis mobingas lengvai prasprūsta pro darbuotojų apsaugos nuo psichologinio smurto tinklus (skirtingai nei…
Paskelbtas kvietimas teikti tarptautinės inovacijų programos „Eurostars 2“ paraiškas
Mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, kviečiamos teikti paraiškas ir dalyvauti tarptautinėje inovacijų programoje „Eurostars 2“. Ji suteikia galimybę įmonėms įgyvendinti tarptautinius projektus, kuriant naujus, didelį komercinį potencialą turinčius produktus, paslaugas ar technologijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti šioje tarptautinėje programoje ir paraiškas teikti tiesiogiai „Eureka“ sekretoriatui. „Eurostars 2“ programa vienija 36 valstybes, todėl dalyvaujančios Lietuvos įmonės gali rinktis partnerius iš tokių šalių kaip Belgija, Liuksemburgas, Švedija ir kitų programoje dalyvaujančių valstybių. Šiame kvietime Kipras, Graikija, Rumunija neskiria finansavimo projektams, tad renkantis partnerius iš šių valstybių, jie projektuose galės dalyvauti tik nuosavomis lėšomis. „Tai puiki galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms prisijungti…
Finansinis IQ: ar mokate valdyti savo finansus?
Intelekto lygis, arba intelekto koeficientas, yra nustatomas specifiniu intelekto testu (IQ testas), apie kurį visi esame daugiau ar mažiau girdėję. Tačiau ar teko girdėti apie finansinį intelektą ir jo koeficientą? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos mokslininkėms, išanalizavusioms daugybę mokslinės finansų literatūros ir bendradarbiaujant drauge su „Swedbank“ finansų specialistais, pavyko sukurti finansinio intelekto nustatymo metodiką. Tuo pagrindu buvo sukurtas ir plačiajai visuomenei naudoti pritaikytas finansinio intelekto identifikavimo testas, kuris platinamas per „Swedbank“ informacinius kanalus. Į klausimus apie šią naujovę atsako jos autorės doc. dr. Algita Miečinskienė, prof. dr. Jelena Stankevičienė, prof. dr. Daiva Jurevičienė, doc. dr. Kamilė Taujanskaitė ir doc. dr. Irena Danilevičienė. Sukūrėte finansinio IQ matavimo įrankį.…
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje bus pristatomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Lietuvos įgūdžių strategijos projektas
2021 m. sausio 4 d. pranešimas žiniasklaidai Sausio 11 d., 11 val. Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje bus pristatomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos projektas. Lietuva, bendradarbiaudama su EBPO, rengia Nacionalinės įgūdžių strategijos projektą, kuriuo siekiama įvertinti pagrindinius šalies įgūdžių sistemos iššūkius ir gautas įžvalgas panaudoti darniai švietimo, užimtumo, darbo rinkos sistemos kaitai. Registraciją į renginį rasite paspaudę šią nuorodą. Prašome užsiregistruoti iš anksto, iki renginio pradžios likus ne mažiau kaip valandai. Užsiregistravus į renginį, gausite patvirtinantį elektroninį laišką su nuoroda į renginį. EBPO Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas vyks anglų kalba ir bus verčiamas į lietuvių kalbą. Daugiau informacijos: ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė Tel.…
Šiauliai University becomes Šiauliai Academy of Vilnius University
Following the reorganization of Šiauliai University (ŠU) by affiliating it to Vilnius University (VU) as of 1 January 2021, VU Šiauliai Academy will be established in Šiauliai. The new VU academic unit will be headed by Prof. Dr. Renata Bilbokaitė, who until now has been the Vice-Rector for Studies at ŠU. VU Šiauliai Academy will also be one of the three main centres for training teachers in Lithuania (the other two centres are in Vilnius and Kaunas). ŠU is being reorganized according to the 2017 plan of the Seimas aimed at optimization of the network of state universities and the measures of this plan approved by the Government. The reorganization…
Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Reorganizavus Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu nuo sausio 1 d. Šiauliuose duris atveria VU Šiaulių akademija. Naujajam VU akademiniam padaliniui vadovaus prof. dr. Renata Bilbokaitė, iki šiol laikinai ėjusi ŠU studijų prorektorės pareigas. VU Šiaulių akademija taip pat bus vienas iš trijų pagrindinių Lietuvos pedagogų rengimo centrų (kiti du – Vilniuje ir Kaune). ŠU reorganizuojamas pagal Seimo 2017 m. patvirtintą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą ir Vyriausybės patvirtintas šio plano priemones. Reorganizacijos metu užtikrinamas jo veiklos, darbo santykių tęstinumas, sutartinių, finansinių ir kitų įsipareigojimų vykdymas. Studentai, pradėję studijas ŠU, jas tęs VU padalinyje Šiaulių mieste. Be pedagogų rengimo, itin daug dėmesio ketinama skirti santykiams su viso…
Laidų vedėjas Lukas Keraitis: „Dirbant komandoje, svarbu išmokti pasitikėti kitais“
Vieni žmonės mėgsta dirbti vieni, tuomet jiems gimsta geriausios idėjos, dienos šviesą išvysta dėmesį kaustantys projektai. Tuo tarpu kitiems, priešingai, reikia komandos, su kurios nariais galėtų gvildenti ir aptarti įvairias idėjas, pasisemti patirties, išmokti ko nors naujo, jaustis saugesni. „Kai dirbau vienas, sunkiausia būdavo tai, kad tekdavo viską daryti pačiam. Dabar dirbdamas galiu pasitarti, išgirsti ir kitų nuomonę“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto alumnas, laidų vedėjas Lukas Keraitis. Su juo kalbamės apie kuriamus projektus, universiteto įtaką pasirinkimams, bendruomeniškumo jausmą. Kokiomis veiklomis užsiimate? Trejus metus vedžiau radijo laidą „Skaitmeniniai horizontai“, tačiau rudenį nusprendžiau atsisakyti šios veiklos. Taip pat maždaug pusę metų buvau tinklaraščio „Nebegėda“ tinklalaidžių…
VU mokslininkas: naujametinių fejerverkų poveikis gamtai vis dar nėra ištirtas
Spalvotos ir į dangų skrendančios liepsnos – taip senovėje žmonės vadino fejerverkus. Tačiau pastaraisiais metais smarkiai išaugus gamtos ir oro užterštumui, fejerverkai vis dažniau apibūdinami kaip orą teršiančios ir gamtą niokojančios medžiagos. Tačiau ar tai tiesa? Įžvalgomis apie tikrąjį fejerverkų poveikį gamtai dalijasi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto tyrėjas dr. Dominykas Juknelevičius. Veikimo principas nesikeičia tūkstančius metų Fejerverkuose randamos dvi pagrindinės sudedamosios dalys – inertinė ir aktyvioji dalis. Aktyviojoje dalyje yra pirotechninis mišinys, kuris daro įtaką fejerverko spalvai, iššovimo greičiui, formai. Į inertinę dalį, kuri dažniausiai padaryta iš popieriaus, molio, kartono ar medžio, sudedami aktyviosios dalies komponentai. Aktyviosios dalies pagrindinė sudedamoji dalis nesikeičia jau tūkstančius metų. Tai – dūminis…
KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų
Veikiausiai ne vienas, ką tik studijas baigęs studentas, pasvajoja susirasti gerą, mėgstamą darbą ir taip užsitikrinti sau orią ateitį. Bet kaip reaguotumėte, jeigu naujoje darbovietėje jus pasitiktų su gėlėmis ir dovanėlėmis? Būtent taip nutiko vienai Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnei Indrei Grigaravičiūtei, kuri yra aktyvi, veikli tiek moksluose ir darbe, tiek ir gyvenime. Indrė Grigaravičiūtė KTU baigė Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų studijas ir įgijo magistro laipsnį. Aktyviai leisti laisvalaikį ir keliauti itin mėgstanti Indrė nepabūgo kelionių ir studijų metais, kuriose stengėsi sukaupti kuo daugiau naujos gyvenimiškos patirties, praversiančios vėlesniuose gyvenimo etapuose. Jos gyvenimas pilnas nuotykių ir iššūkių, tad ir sulaukusi darbo pasiūlymo Norvegijoje, kur ją pasitiko su gėlėmis ir dovanėlėmis,…