Globalizacija ir sparčiai besikeičianti verslo aplinka skatina įmones nuolat ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingomis. Vienas iš svarbiausių veiksnių šiandien yra efektyvi komunikacija tarptautinėje rinkoje. Dėl šios priežasties vis daugiau organizacijų skiria dėmesį darbuotojų kalbinių įgūdžių stiprinimui, ypač anglų kalbai, kuri tapo universalia verslo kalba. Tarptautinės komunikacijos svarba Įmonės vis dažniau bendradarbiauja su užsienio partneriais, klientais ar tiekėjais. Anglų kalba leidžia sklandžiai komunikuoti įvairiose situacijose – nuo derybų iki kasdienio susirašinėjimo. Praktiniai mokymai orientuojami į realias darbo situacijas, tokias kaip prezentacijos, susitikimai ar el. laiškų rašymas, todėl darbuotojai greičiau įgyja reikalingus įgūdžius. Be to, tinkama kalbinė komunikacija padeda išvengti nesusipratimų, stiprina įmonės įvaizdį ir didina pasitikėjimą tarp verslo partnerių. Darbuotojų kompetencijų…

Klaipėdos rajono savivaldybė kaip ir Sendvario „Saulės“ mokyklą lankančių vaikų tėvų bendruomenė šiandien sulaukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymo dėl mokymosi tęstinumo užtikrinimo toje pačioje mokykloje. Atsakyme nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tvarka atitinka ministro įsakymą, o mokiniai, kurie nori tęsti ugdymą toje pačioje mokykloje aukštesnės pakopos programoje, turi pildyti lygiaverčius prašymus su kitais mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenančiais mokiniais. Priėmimo tvarka į Klaipėdos rajono mokyklas, kaip ir į kitų savivaldybių mokyklas, yra rengiama pagal ministro įsakymą, kuriame numatyta, kad pirmumo teise priimami tie mokiniai, kurie gyvenamokyklos aptarnavimo teritorijoje, o tai, ar mokinys mokėsi toje mokykloje žemesnės pakopos programoje –neturi reikšmės.Tai reiškia, kad mokiniai nėra automatiškai perkeliami iš vienos ugdymo…

Visose 60 savivaldybių sėkmingai įgyvendintas nacionalinis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio metu gyventojai mokėsi naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Jo vykdytojai ragina gyventojus nesustoti mokytis, nes valstybės teikiamos skaitmeninės paslaugos toliau tobulėja ir netrukus pasižymės dar dviem naujomis savybėmis – bus teikiamos proaktyviai ir sugrupuotai pagal gyvenimo situacijas. „Esame virsmo etape, kai pradės keistis elektroninių paslaugų teikimas, nes valstybės institucijos jau turi didelius duomenų kiekius ir geriau juos supranta. Duomenys tampa vis lengviau prieinami skirtingoms valstybės institucijoms, o tai leidžia konstruoti išmanias paslaugas. Dėl to matysime daugiau proaktyvumo, t. y. kai valstybė pati gyventojui pasiūlys paslaugą. Taip pat matysime, kad gyventojams reikia teikti vis mažiau duomenų: žmogus prisijungęs prie e. paslaugos ras jau…

Balandžio 28-ąją Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) minėjo savo gimtadienį – atkūrimo metines – diskusijoje „Ar laisvė turi galiojimo laiką? Artes liberales tarp 1989-ųjų vilties ir 2026-ųjų nerimo“, pakvietusioje universiteto bendruomenę permąstyti fundamentalias vertybes šiandienos iššūkių fone. Šiuolaikinis Renesanso žmogus Renginį pradėjusi VDU rektorė prof. Ineta Dabašinskienė pabrėžė universiteto unikalumą – jis, kaip ir Lietuvos valstybė, savo istorijoje mini dvi gimimo datas. Pasak rektorės, tai sunkaus istorinio kelio pasekmė, tačiau apie universitetą kalbėti prasminga pasitinkant tiek vieną, tiek kitą datą. „Universitete labai svarbūs ritualai – jie mus sutelkia susitikti iškilmingomis progomis arba kartu pagalvoti: kokia mūsų buvimo drauge prasmė, kokie mūsų ateities horizontai?“ – kalbėjo prof. I. Dabašinskienė. Ji pastebėjo, kad…

Ligų protrūkiai, oro tarša, maisto sauga ar pandemija – grėsmės, galinčios paveikti ne tik visuomenę, bet ir šalies gynybinius pajėgumus. Būtent šių rizikų valdymas tapo kasdieniu darbu visuomenės sveikatos specialistui Vytautui Kairiui, pasirinkusiam karininko kelią. Studijos Vilniaus universitete atvėrė duris į profesiją, o tarnyba kariuomenėje suteikė galimybę šias žinias taikyti ypatingomis sąlygomis. Šiandien jis – majoras, karo medicinos karininkas, NATO struktūroje kasdien sprendžiantis karių sveikatos ir prevencijos klausimus: „Buvo baimių ir jaudulio, bet nei dėl geopolitinės padėties, nei dėl karo Ukrainoje nedvejojau, kad noriu eiti šiuo keliu.“ – Kaip prasidėjo jūsų studijų kelias? – Paskutinėse gimnazijos klasėse jau žinojau, kad einu medicinos krypties link, tad ir egzaminus rinkausi pagal tai. Pavyko įstoti…

Dar viena reforma? – taip ir matau nerimą ir sutrikimą mokytojų, tėvų ir moksleivių akyse per pastarąjį mėnesį viešumoje pasirodžius informacijai, kad Lietuvos švietimo taryba svarsto devynis, Seimo komitetas ir ministerija – dešimtą, o Prezidentūra pasiūlė vienuoliktą valstybinių brandos egzaminų pertvarkymo scenarijų. Todėl pirmas dalykas, kurį valstybės vadovams būtina suprasti ir visuomenę patikinti: matydami problemas ir suvokdami atsakomybę, pradedame diskusiją, tačiau nenumatome jokių praktinių pokyčių ne tik pagal įstatymą numatytus dvejus metus, bet ir ilgesnį laikotarpį. Norėčiau atkreipti dėmesį į Prezidentūros iškeltas idėjas, kurių esmė – perėjimas prie trijų integruotų, visiems vienodų gimnazijos baigiamųjų egzaminų ir brandos darbo. Ši forma moksleiviams leistų išvengti painių pasirinkimų tarp keliolikos egzaminų, kai neretai dar nėra apsisprendę…

Lietuvos gyventojams sukurta 40 savarankiško mokymosi pamokų, kuriose paprastai, žingsnis po žingsnio parodoma, kaip naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis: E. sveikatos, Valstybinės ligonių kasos, „Sodros“, E. pristatymo, E. policijos, „Regitros“, MIGRIS, skaitmenintų kapinių, aplinkos apsaugos, viešojo transporto, bibliotekų, dokumentų pasirašymo ir kitomis elektroninėmis paslaugomis. Nemokamai ir neribotą laiką šiomis pamokomis gyventojai galės naudotis nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje www.prisijungusi.lt, pasirinkę „mokymai“ ir „savarankiškas mokymasis“. „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualunaudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas.Tiesiog nuosekliai peržvelkite pamokos medžiagą ir per 20-60 minučiųišsamiaisusipažinsite, kaip naudotis konkrečia valstybės teikiama elektronine paslauga“, – pasakoja projekto „Prisijungusi Lietuva“ ekspertas…

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) konferencijoje „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“ susirinkę muziejų ir paveldo srities profesionalai diskutuos, kaip identifikuoti, interpretuoti ir iš naujo susieti dėl istorinių bei politinių aplinkybių išblaškytą kultūros paveldą, pasitelkiant šiuolaikinius metodus. Konferencija vyks jau šią savaitę, balandžio 29–30 d. Vilniuje, LNM Senojo arsenalo erdvėse (Arsenalo g. 3). Konferencija suburs muziejų profesionalus, rinkinių kuratorius, istorikus, meno istorikus, paveldo tyrėjus, skaitmeninių sprendimų specialistus iš Lietuvos ir užsienio aptarti išskaidyto kultūros paveldo klausimus. Renginyje bus nagrinėjama, kaip šiandien muziejai ir kitos atminties institucijos identifikuoja, interpretuoja ir iš naujo susieja paveldą, siekdami atkurti ryšius tarp skirtingose vietose ir kontekstuose atsidūrusių objektų. „Paveldas gali būti išblaškytas dėl karo,…

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilnius tapo matematikos olimpiados sostine. Balandžio 23–29 d. čia varžosi išimtinai patys geriausi Europos matematikos talentai – 124 dalyviai iš 19 šalių. Lietuvai atstovauja Vilniaus licėjaus, Vilniaus jėzuitų, Kauno technologijos universiteto ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijų auklėtiniai. Idėja iš Ukrainos, iniciatyva – iš Lietuvos Pasaulyje vyksta nemažai regioninių matematikos olimpiadų, tačiau vienos, jungiančios visas Europos šalis, nebuvo. Idėja surengti pirmąją Europos matematikos olimpiadą kilo ukrainiečių matematikams, kurie pastebėjo, kad žemyne trūksta vienos didelės olimpiados, kuri taptų geru pasiruošimo startu prieš Tarptautinę matematikos olimpiadą. Įprastai joje dalyvauja virš 100 šalių, o į ją patekusiems moksleiviams tai sukelia nemažai streso ir iššūkių adaptuotis bei sėkmingai spręsti uždavinius. „Dėl besitęsiančio karo nebuvo galima suorganizuoti tokio…