Dar viena reforma? – taip ir matau nerimą ir sutrikimą mokytojų, tėvų ir moksleivių akyse per pastarąjį mėnesį viešumoje pasirodžius informacijai, kad Lietuvos švietimo taryba svarsto devynis, Seimo komitetas ir ministerija – dešimtą, o Prezidentūra pasiūlė vienuoliktą valstybinių brandos egzaminų pertvarkymo scenarijų. Todėl pirmas dalykas, kurį valstybės vadovams būtina suprasti ir visuomenę patikinti: matydami problemas ir suvokdami atsakomybę, pradedame diskusiją, tačiau nenumatome jokių praktinių pokyčių ne tik pagal įstatymą numatytus dvejus metus, bet ir ilgesnį laikotarpį. Norėčiau atkreipti dėmesį į Prezidentūros iškeltas idėjas, kurių esmė – perėjimas prie trijų integruotų, visiems vienodų gimnazijos baigiamųjų egzaminų ir brandos darbo. Ši forma moksleiviams leistų išvengti painių pasirinkimų tarp keliolikos egzaminų, kai neretai dar nėra apsisprendę…

Lietuvos gyventojams sukurta 40 savarankiško mokymosi pamokų, kuriose paprastai, žingsnis po žingsnio parodoma, kaip naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis: E. sveikatos, Valstybinės ligonių kasos, „Sodros“, E. pristatymo, E. policijos, „Regitros“, MIGRIS, skaitmenintų kapinių, aplinkos apsaugos, viešojo transporto, bibliotekų, dokumentų pasirašymo ir kitomis elektroninėmis paslaugomis. Nemokamai ir neribotą laiką šiomis pamokomis gyventojai galės naudotis nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje www.prisijungusi.lt, pasirinkę „mokymai“ ir „savarankiškas mokymasis“. „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualunaudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas.Tiesiog nuosekliai peržvelkite pamokos medžiagą ir per 20-60 minučiųišsamiaisusipažinsite, kaip naudotis konkrečia valstybės teikiama elektronine paslauga“, – pasakoja projekto „Prisijungusi Lietuva“ ekspertas…

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) konferencijoje „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“ susirinkę muziejų ir paveldo srities profesionalai diskutuos, kaip identifikuoti, interpretuoti ir iš naujo susieti dėl istorinių bei politinių aplinkybių išblaškytą kultūros paveldą, pasitelkiant šiuolaikinius metodus. Konferencija vyks jau šią savaitę, balandžio 29–30 d. Vilniuje, LNM Senojo arsenalo erdvėse (Arsenalo g. 3). Konferencija suburs muziejų profesionalus, rinkinių kuratorius, istorikus, meno istorikus, paveldo tyrėjus, skaitmeninių sprendimų specialistus iš Lietuvos ir užsienio aptarti išskaidyto kultūros paveldo klausimus. Renginyje bus nagrinėjama, kaip šiandien muziejai ir kitos atminties institucijos identifikuoja, interpretuoja ir iš naujo susieja paveldą, siekdami atkurti ryšius tarp skirtingose vietose ir kontekstuose atsidūrusių objektų. „Paveldas gali būti išblaškytas dėl karo,…

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilnius tapo matematikos olimpiados sostine. Balandžio 23–29 d. čia varžosi išimtinai patys geriausi Europos matematikos talentai – 124 dalyviai iš 19 šalių. Lietuvai atstovauja Vilniaus licėjaus, Vilniaus jėzuitų, Kauno technologijos universiteto ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijų auklėtiniai. Idėja iš Ukrainos, iniciatyva – iš Lietuvos Pasaulyje vyksta nemažai regioninių matematikos olimpiadų, tačiau vienos, jungiančios visas Europos šalis, nebuvo. Idėja surengti pirmąją Europos matematikos olimpiadą kilo ukrainiečių matematikams, kurie pastebėjo, kad žemyne trūksta vienos didelės olimpiados, kuri taptų geru pasiruošimo startu prieš Tarptautinę matematikos olimpiadą. Įprastai joje dalyvauja virš 100 šalių, o į ją patekusiems moksleiviams tai sukelia nemažai streso ir iššūkių adaptuotis bei sėkmingai spręsti uždavinius. „Dėl besitęsiančio karo nebuvo galima suorganizuoti tokio…

Klaipėdos universitete (KU) įvyko jau ketvirtą kartą organizuojamas studentų idėjų festivalis-konferencija „Tavo idėjos gali keisti valstybę“, subūręs akademinę bendruomenę, viešojo sektoriaus ir verslo atstovus diskusijoms apie aktualiausius visuomenės ir valstybės raidos klausimus. Renginį organizavo Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra. Šių metų festivalis kvietė bendruomenę kartu kurti idėjas, formuojančias universiteto ir visuomenės ateitį. Festivalį atidarė Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys. Sveikinimo žodį lydėjo kviestinių svečių pranešimai – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Organizacijos vystymo departamento direktorė Vilma Navikienė dalijosi įžvalgomis apie karjeros galimybes uoste, o UAB „Shipps LT“ atstovės Inga Normantė ir Sigita Lengvinienė aptarė, kokios kompetencijos šiandien kuria vertę darbo rinkoje.…

Ką darytume, jei vieną dieną įprasti keliai taptų nepravažiuojami, o sprendimus tektų priimti čia ir dabar? Krizės akivaizdoje transportas iš nematomos kasdienybės dalies virsta viena svarbiausių valstybės atsparumo grandžių. Nuo to, kaip veikia keliai, geležinkeliai ar logistika, priklauso ne tik judėjimas, bet ir pagalbos, išteklių bei saugumo užtikrinimas. Todėl vis dažniau keliamas klausimas – ar sistema, kuria pasikliaujame kasdien, yra pasirengusi veikti tada, kai įprasta tvarka nebeveikia? Per pastaruosius kelerius metus Europos saugumo architektūra patyrė esminių pokyčių dėl augančių geopolitinių įtampų ir atviros karinės agresijos, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šiame kontekste transporto sektoriaus atsparumo ir veiklos tęstinumo užtikrinimas karinės grėsmės sąlygomis tapo svarbia viešosios politikos ir nacionalinio saugumo…

Derybos be jėgos galutinio demonstravimo yra tik kelias į naujas kapines. Istorija moko: derybų narkomanija ir nuolaidžiavimas agresoriui niekada neatneša taikos, tik suteikia laiko blogiui persigrupuoti. Šiandien klausiame: ar mes vėl ruošiamės „pergalę“ iškeisti į laikiną ramybę, kol Ukrainos bažnyčios virta griuvėsiais, o žmonių likimai – statistika? Odesa puolama kiekvieną naktį. Po dvidešimt „šachedų“ kas pora valandų. Raketos taikosi į bendrabučius, žūsta taikūs žmonės. Tai ir yra tikrasis „derybų“ veidas, kurį siūlo agresorius. Daina – tai mūsų dvasinis skydas. Net ir nuotoliu skambantis Olgos Makarenko balsas iš Odesos liudija, kad laisvės geno neįmanoma sunaikinti jokiomis bombomis. Mes stovime čia 175-ą kartą, kad primintume: Ukraina yra ne derybų objektas, o mūsų…

Gegužės 14 d. Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena pabrėžia visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje. Ši data primena, kad saugumas prasideda nuo vieningų, atsparių ir atsakingų piliečių, žinančių savo šalies istoriją, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti dieną „X“. Šia proga gyventojai kviečiami savo jėgas išbandyti tradiciniame Pilietiškumo egzamine. Nuotoliniu būdu rengiamas egzaminas – tai galimybė pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją, o kartu geriau suprasti savo vaidmenį valstybės gyvenime. Registracija jau prasidėjo Jau trečią kartą Krašto apsaugos ministerijos kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM organizuojamame Pilietiškumo egzamine kviečiami dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų.  Registracija…