Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria Kauno technologijos universiteto (KTU) suburtas konsorciumas projekte „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“. Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. Projektas prisideda prie platesnio Lietuvos tikslo stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą, didinti technologinį savarankiškumą ir kurti sprendimus, kurie būtų aktualūs ne tik šiandienos, bet ir ateities skaitmeninėms grėsmėms. Šios misijos…

“I would advise twelfth graders to pay less attention to what other people say – other people’s advice isn’t always helpful. Try out the field that interests you and study what you genuinely want. I would also encourage them to volunteer as much as possible and gain as much experience as they can, which will give them something real to rely on and help them step back from their parents’ projections and the expectation that their children will follow in their footsteps. I believe that every person needs to decide their own path,” says Tomas Vaitkūnas, a graduate of the Education Academy of Vytautas Magnus University (VMU), a history teacher…

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikiančio Psichotraumatologijos centro, vadovaujamo profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko, mokslininkai, bendradarbiaudami su Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos jaunimui pritaikė streso mažinimo programą „Sija“. Tai – Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų sukurtos streso mažinimo programos „STARS“ (ang. „Sustainable Technology for Adolescents and youth to Reduce Stress“) lietuviška versija, į kurią nuo 2025 m. rugsėjo gali nemokamai registruotis 18–25 metų jaunimas visoje Lietuvoje. Registruodamiesi programai, jauni žmonės prisideda ir prie VU mokslininkų atliekamo tyrimo, kurio rezultatai bus reikšmingi pasauliniu mastu. Apie tai, kaip ši skaitmeninė priemonė padeda didinti ir plėsti psichologinės pagalbos prieigą jaunimui, pasakoja prof. E. Kazlauskas, o apie asmeninę patirtį valdant stresą – jaunosios kartos rašytojas ir atlikėjas Pijus…

Vilnius ar Kaunas – daugelį metų tai atrodė savaime suprantamas pasirinkimas abiturientams. Tačiau 2026 m. „Kur stoti“ cituojamas Jungtinės Karalystės tyrimas rodo kitą kryptį: stojantieji šiandien pirmiausia vertina finansinį prieinamumą ir studijų kokybę. Kitaip tariant, ne miesto dydis, o turinys ir realios galimybės tampa lemiamu veiksniu. Šiauliai šiame kontekste vis dažniau atsiranda ne kaip atsarginis planas, o kaip apgalvotas pasirinkimas. Tai patvirtina ir trijų jaunuolių istorijos – visi jie Šiauliuose mokytis nusprendė sąmoningai, net jei dėl studijų teko kirsti pusę Lietuvos. Stipendija tapo postūmiu išbandyti Alytiškis Domantas Švetkauskas, šiandien studijuojantis multimedijos technologijas, iš pradžių galvojo apie didžiausius šalies miestus. „Kai pildžiau stojamuosius dokumentus, rinkausi ir didžiuosius miestus – jie man…

Pasitinkant Kovo 11-ąją, Šiaulių universitetinė gimnazija miesto mokyklų atstovus sukvietė į tradicinį lietuviškos dainos sąspietį, kurio metu jaunuoliai atliko keletą žinomų patriotinių dainų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakties išvakarėse mokinių ir gimnazistų grupės ir meno kolektyvai rinkosi Šiaulių universitetinės gimnazijos kiemelyje. Savo džiaugsmą šalies nepriklausomybe jaunuoliai išreiškė kartu dainuodami dainas apie Lietuvą. Už bendrystę kartu dainuojant ir švenčiant Lietuvos nepriklausomybę susirinkusiems jaunuoliams dėkojo renginio sumanytoja, Šiaulių universitetinės gimnazijos mokytoja Rasa Stoškuvienė. Susirinkusius pasveikino Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė. Šventinį lietuviškos dainos sąspietį, kuris Šiaulių universitetinėje gimnazijoje buvo organizuojamas jau šeštą kartą, aplankė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. „Šiais metais Šiauliai švenčia 790-ąjį gimtadienį, bet miestas neturėtų tiek žavesio, jei jame…

Kovo 9 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto literatūrologui bei vertėjui doc. dr. Marijui Šidlauskui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvai. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija iš 60 pasiūlytų pretendentų atrinko 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų. „Nepastoviame, dažnai neramiame pasaulyje kultūros ir meno svarba tik didėja. Kūrėjai leidžia jį pamatyti kitaip, pamatyti skvarbesniu žvilgsniu, tik per…

Doc. dr. Giedrius Janauskas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto direktorius 1990 m. kovo 12 d. kun. Juozas Šeškevičius San Paule, Brazilijoje, į „GLOBO TV“ kanalo žurnalisto klausimą „Ar Gorbačiovas nepasiųs tankų į Lietuvą?“ sureagavo taip: „Jeigu tai įvyktų, tai pasibaigtų jo perestroika. Lietuvos kelias į nepriklausomybę nesustabdomas.“ Regis, iš tiesų džiugesiu, drąsa ir tikėjimu ateities Lietuva persmelktame pasisakyme atsispindėjo minimo laikmečio lietuvių nuotaikos. Vasario 16-osios Aktu sukurta Lietuvos valstybė buvo mūsų teisinis, politinis ir moralinis argumentas 1990 m. kovo 11 d. Neatsitiktinai mes visada grįžtame prie 1918 m. minčių, tarsi lygindami jas su dabartimi. Ilgas kelias į mūsų valstybės nepriklausomybės įtvirtinimą dar nėra baigtas, ir šiandien, prisimindami praeityje…

Žymus Lietuvos sociologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus teigia, kad Lietuvoje 1988–1991 m. vyko ne „dainuojanti revoliucija“, bet „dainuojanti restauracija“. Savo požiūrį jis pagrindžia keturiolika metų vykdytų darbų ciklu, už kurį pelnė garbingiausią mūsų šalyje mokslo apdovanojimą – Lietuvos mokslo premiją ir tapo bene vieninteliu Lietuvos mokslininku, apdovanotu šia premija socialinių mokslų srityje jau antrą kartą.  Kovo 5 d. surengtuose apdovanojimuose prof. Z. Norkus premijuojamas už darbų ciklą „Moderniųjų socialinių restauracijų lyginamieji istoriniai sociologiniai tyrimai (2010–2024)“, kuriame siūlo tris rodiklius nepriklausomos Lietuvos ekonominei ir socialinei pažangai matuoti, o tris Baltijos šalis vadina modernių restauracijų laboratorijomis. Plačiau apie prof. Z. Norkaus sukurtą pirmą originalią lietuvišką sociologijos teoriją bei…

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Kanados lietuvis, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas dr. Raimondas Zabieliauskas Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui įsipareigojo skirti 100 tūkst. eurų paramą. Filantropinė žinia nuskambėjo Toronte, verslo bendruomenės renginyje, kuriame dalyvavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir fondo direktorius Justinas Noreika. Šis reikšmingas filantropinis pasižadėjimas dar kartą įrodo tvirtą Lietuvos diasporos siekį stiprinti Lietuvos aukštąjį mokslą ir tyrimų pažangą. Dr. R. Zabieliausko parama didins neapribotos paskirties neliečiamojo kapitalo fondą, kurio investicinė grąža padeda VU pritraukti ir išlaikyti talentingus ankstyvosios karjeros mokslininkus. „Mano ryšys su Vilniaus universitetu užsimezgė per teisininką Algį Pacevičių, kuris atliko svarbų vaidmenį perduodant Kazlauskų šeimos palikimą VU fondui. Jau nuo pirmųjų mūsų susitikimų…