Šiandien, balandžio 21 d., Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus atšaukimo iš pareigų. Sprendimas priimtas po to, kai LMT Valdyba, nepatvirtinusi LMT 2025 m. metinės veiklos ataskaitos, pasinaudojo teisės aktuose numatyta teise teikti siūlymą dėl pirmininko atšaukimo, kuriam pritarė Vyriausybė, o galutinį sprendimą priėmė Seimas. „LMT veikla visada grindžiama tęstinumu, ilgalaikiais sprendimais ir konkrečiais rezultatais. Todėl vadovybės pasikeitimas nekeičia institucijos strateginės krypties. Pastaraisiais metais, augančio mokslo finansavimo sąlygomis, užtikrinome investicijas į įvairių pakopų tyrėjų karjerą, stiprinome tarptautiškumą, plėtojome partnerystes ir kūrėme palankiausias sąlygas Lietuvos tyrėjams įgyvendinti savo idėjas. Šiuo metu svarbiausia – išlaikyti šį stabilumą, tęsti pradėtus darbus ir iki galo vykdyti visus įsipareigojimus…
Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda pilietinio ugdymo projektą „Į(si)kvėpk Lietuvos“
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pradeda naują pilietinio ugdymo projektą „Į(si)kvėpk Lietuvos. Pilietiškumo istorijos“, skirtą Visagino ir Vilniaus rajono 6–7 klasių mokiniams. Iniciatyva siekiama aktualiai ir suprantamai atskleisti, ką šiandien reiškia pilietiškumas: per XX a. Lietuvos istorijos pavyzdžius bei ryškias asmenybes moksleiviams bus siūloma pažvelgti į pilietinės visuomenės formavimąsi ir savo vaidmenį joje. Suburs šimtus mokinių Atsižvelgdamas į Visagino ir Vilniaus rajono kultūrinę bei kalbinę įvairovę, LNM projekte ypatingas dėmesys skiriamas bendruomeniškumo, tapatybės ir tarpkultūrinio dialogo stiprinimui. Projektu taip pat siekiama stiprinti mokinių kritinį mąstymą, atsparumą dezinformacijai ir sąmoningą santykį su valstybe. Planuojama, kad veiklose dalyvaus virš 350 mokinių iš septynių mokyklų. Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmiausia mokyklose vyks įtraukios…
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl poetės, vertėjos A. E. Puišytės-Grigaliūnienės mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl poetės, vertėjos, eseistės, kultūros veikėjos Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės mirties. „Lietuva neteko iškilios kūrėjos – poetės ir vertėjos, kurios gyvenimas ir darbai liudija ištikimybę žodžiui, dvasinėms vertybėms ir tautos kultūrai. Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės kūryba išsiskyrė ypatinga vidine harmonija, jautriu santykiu su tradicija, mitologija ir žmogaus būtimi“, – rašoma Prezidento užuojautoje. Pasak šalies vadovo, poetės kūrybinis palikimas yra reikšminga lietuvių literatūros dalis, o jos tekstai, kupini gelmės ir dvasinės šviesos, ilgus metus lydėjo skaitytojus ir įkvėpė naujas kartas. „Netekome ne tik talentingos poetės, bet ir atsidavusios kultūros puoselėtojos, kurios indėlis į lietuvių literatūrą, vertimus bei kultūrinį gyvenimą išliks svarbus ir ateityje. Jos darbai praturtino…
Valstybiniai brandos egzaminai: ką iš tiesų bandome išmatuoti?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Jolanta Urbanovič Diskusijos apie valstybinius brandos egzaminus Lietuvoje įgauna pagreitį, tačiau pats klausimas dažnai formuluojamas pernelyg siaurai. Brandos vertinimas – tai sudėtinga sistemos dalis, kuriai negali būti taikomi greiti ar fragmentiški sprendimai. Pokyčiai šioje srityje turi būti planuojami nuosekliai, įgyvendinami palaipsniui ir apimti visą vidurinio ugdymo ciklą, o ne vienerių ar dvejų metų laikotarpį. Trys funkcijos – viena sistema Pirmasis žingsnis – labai aiškiai įvardyti, apie ką iš tiesų diskutuojame. Ar kalbame apie mokyklos baigimo sertifikavimą? Apie brandos vertinimą? O gal apie atranką į aukštąsias mokyklas? Šios funkcijos dažnai suplakamos į vieną, tačiau būtent tada sistema pradeda strigti. Neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos…
Inžinerija Panevėžyje: verslo plėtra ir augantis specialistų poreikis
Visai neseniai Panevėžyje įvyko jau tradicija tapęs renginių ciklas „Inžinerija – Panevėžio DNR“, subūręs miesto mokymo įstaigas ir verslo atstovus bendram tikslui – didinti šios profesijos patrauklumą bei skatinti moksleivių susidomėjimą šia studijų kryptimi. Prie iniciatyvos prisijungęs gausus būrys inžinerinės krypties įmonių atvėrė savo duris, dalijosi patirtimi ir įsitraukė įpraktines veiklas. Toks verslo įsitraukimas į mieste vykstančias iniciatyvas parodė norą prisidedant prie būsimų specialistų ugdymo, pabrėžiant inžinerijos svarbą bei formuojant Panevėžio, kaip inžinerinio miesto, identitetą. Prisitaikymas prie pokyčių ir verslo plėtra Pastaruoju metu, net ir kintant ekonominėms, geopolitinėms bei technologinėms sąlygoms, Panevėžio verslai demonstruoja atsparumą, lankstumą ir gebėjimą sėkmingai prisitaikyti prie šių pokyčių. Įmonės efektyviai reaguoja į rinkos pokyčius, ieško naujų sprendimų ir efektyvina veiklą, dalis jų ir toliau plečiasi, investuoja bei aktyviai ieško darbuotojų. Šiuo metu inžinerinės kompetencijos miesto versluose išlieka vienos iš pagrindinių veiksnių, kurios ne tik prisideda prie augimo, bet…
Ateities komitetas domėsis, ar įmanoma konceptuali švietimo modelio kaita DI epochoje
2026 m. balandžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi balandžio 20 d., 15 val., organizuoja neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Į ateitį orientuotas žinojimas: ar įmanoma konceptuali švietimo modelio kaita DI epochoje?“ Šiandien jau gyvename kartu su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, kurios ne tik atsako į klausimus, bet ir generuoja tekstus, kuria hipotezes bei sprendžia uždavinius greičiau ir dažnai kokybiškiau nei vidutinis studentas ar net patyręs dėstytojas. Žmogus vienas atsiduria prieš neaprėpiamą žinių duomenų visumą, kurią kaip pasaulinį hipertekstą „valdo“ dirbtinis intelektas. Visas mūsų supratimas apie tai,…
Pusei darbo ieškančių lietuvių įsidarbinti trukdo skaitmeninių įgūdžių stoka
Naujausiais duomenimis, maždaug pusei Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių darbą susirasti trukdo skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Skaitmeninio raštingumo stoka koją pakiša visuose etapuose: tiek ieškant darbo, tiek dalyvaujant darbuotojų atrankose, tiek įsidarbinus. Norėdama padėti darbo ieškantiems žmonėms, Užimtumo tarnyba sudaro sąlygas jiems nemokamai dalyvauti nacionaliniame skaitmeninio raštingumo projekte „Prisijungusi Lietuva“, kurio dalyviai išmoko naudotis viešosiomis paslaugomis internete. Įgūdžių trūkumas trukdo integruotis į darbo rinką Didžioji dalis darbo pasiūlymų skelbiami internete, tad norint pradėti darbo paieškas ar kandidatuoti į norimą poziciją, pirmiausia, reikia mokėti naudotis darbo paieškos portalais ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą. „Bazinių skaitmeninių gebėjimų stoka apsunkina galimybes dalyvauti darbo atrankose. Neturint pakankamų įgūdžių, sudėtingiau parengti gyvenimo aprašymą, naudotis darbo paieškos sistemomis…
„Vilnius–Paris“: Sorbonos ir Vilniaus universitetų orkestrų ir chorų koncertai sostinėje
PirmąkartąLietuvojegastroliųlankysisSorbonosuniversitetoorkestrasirchoras. Kolektyvaikartusujuospriimančiais Vilniaus universiteto (VU) KameriniuorkestruirtrimischoraisVilniujesurengs du bendruspasirodymus. Koncertųdiptikeprancūzųirlietuviųmuzikiniaiansambliaipristatysšiuolaikinęirklasikinę Europos chorinęmuziką, atlikssimfoniniuskūriniusirtaip pat atiduospagarbosduoklędidžiajam Lietuvos klasikui – M. K. Čiurlioniui, kurio 150-ąsias gimimometinespernaiplačiaiminėjo visa Lietuva. Pirmasiskoncertųciklo, pavadinto „Vilnius–Paris“, renginysvyksbalandžio 24 d., penktadienį, 19 val. Šv. Jonųbažnyčioje. Jame skambės VU chorų „Virgo“, „Gaudeamus“, „Pro musica“ irSorbonosuniversiteto choro a capellaatliekamaprograma. Klausytojaiišgirsaktualiausiųnūdienoschoriniopasauliokompozitorių – LarsoJansonno, Kimo André Arneseno, RihardoDubros, Eriko Ešenvaldo, Donato Zakaroirkitų – kūrinius. Antrasiskoncertųciklo „Vilnius–Paris“ vakaras, rengiamasbalandžio 25 d., šeštadienį, 18 val. žadaišskirtinęmuzikinępatirtį, kuriojesusijungschorinėirsimfoninėmuzika. Šv. Jonųbažnyčiojesusitiksdaugiaunei 200 atlikėjų – Sorbonosuniversitetochorasirorkestras (COSU), Vilniaus universitetoKamerinisorkestrasirakademinismišruschoras „Gaudeamus“. Programoje – Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijosištraukos, M. K. Čiurlioniosimfoniniaibeisakraliniaikūriniai, koncertopagrindiniuakcentu taps Franciso Poulenco „Gloria“ chorui, orkestruiirsopranui. Solistė – SalomėjaPetronytė. „SorbonosorkestrasirchorasyraPrancūzijosakademinėskultūrospasididžiavimas. Jųbendraspasirodymassu VU muzikantais – tai retaprogagiliasmuzikinestradicijaspuoselėjančiuskolektyvusišgirstimuzikuojančiuskartu. Tai, kadtokiossudėtieskolektyvaiscenojesusitinkaitinretai,…
Ambicingasis Juozas Gabrys-Paršaitis – talentingas, bet atstumtas lietuvių politikas
Prof. dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas Šiemet sueina 75 metai nuo aktyvaus, bet labai prieštaringai vertinamo lietuvių visuomenininko ir politiko Juozo Gabrio-Paršaičio mirties. Dėl asmeninių savybių ir didelių ambicijų, ši asmenybė taip ir netapo vienu iškiliausių valstybės veikėjų, nepaisant reikšmingų nuopelnų Lietuvai. Tarpukariu apie jį kaip valstybės kūrėją buvo vengiama užsiminti, įtraukti enciklopedijose, nors biografo Aleksandro Merkelio nuomone J. Gabrys buvo viena ryškiausių šio laikotarpio lietuvių asmenybių, šalia A. Smetonos. Jo atlikti darbai Lietuvai, ypač kuriantis jos valstybingumui ir kultūrai, neturi būti užmiršti. Jie turi tapti svarbiausiu orientyru kalbėti apie jį kaip veikėją, prisidėjusį prie lietuvių tautos prisikėlimo, jos kultūros augimo bei…
KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius Diskusija apie Lietuvos pensijų ateitį dažnai pradedama klausimu – kas mokės pensijas, jei mažėja gimstamumas? Toks klausimas suponuoja, kad pagrindinis pensijų sistemos stabilumo veiksnys yra gimstamumo lygis, bet ekonomiškai tikslesnė formuluotė būtų kita: kokia apimtimi ir kokios struktūros pridėtinė vertė bus sukuriama ateityje, iš kurios finansuojamos pensijos? Pensijų sistemos tvarumą lemia ne vien gimusių vaikų skaičius, o dirbančiųjų skaičius, jų darbo našumas ir tai, kokia sukuriamos vertės dalis tampa darbo pajamomis. Lietuvoje bendrasis gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais svyruoja apie 1,1–1,3 vaiko vienai moteriai, kai kartų kaitai užtikrinti, remiantis 2023 metų „Eurostat“ duomenimis, reikalingas maždaug 2,1 rodiklis. Šis skirtumas rodo,…
