Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) konferencijoje „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“ susirinkę muziejų ir paveldo srities profesionalai diskutuos, kaip identifikuoti, interpretuoti ir iš naujo susieti dėl istorinių bei politinių aplinkybių išblaškytą kultūros paveldą, pasitelkiant šiuolaikinius metodus. Konferencija vyks jau šią savaitę, balandžio 29–30 d. Vilniuje, LNM Senojo arsenalo erdvėse (Arsenalo g. 3).
Konferencija suburs muziejų profesionalus, rinkinių kuratorius, istorikus, meno istorikus, paveldo tyrėjus, skaitmeninių sprendimų specialistus iš Lietuvos ir užsienio aptarti išskaidyto kultūros paveldo klausimus. Renginyje bus nagrinėjama, kaip šiandien muziejai ir kitos atminties institucijos identifikuoja, interpretuoja ir iš naujo susieja paveldą, siekdami atkurti ryšius tarp skirtingose vietose ir kontekstuose atsidūrusių objektų.
„Paveldas gali būti išblaškytas dėl karo, kolonizacijos, politinių režimų, meno rinkos ar pačių institucijų sprendimų. Tačiau net ir išsklaidytas jis nepraranda savo pasakojimo galios – šiandien šie objektai vis dažniau susiejami pasitelkiant skaitmenines kolekcijas, mišrias parodas, atvirus duomenis ir tarptautinius bendradarbiavimo tinklus“, – teigia LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Anot LNM generalinės direktorės pavaduotojos mokslui ir sklaidai Giedrės Milerytės-Japertienės, ši konferencija yra svarbi platforma susipažinti su kitais kultūros paveldo lauke dirbančiais profesionalais, semtis iš jų patirties, dalintis savąja.
„Šią konferenciją inicijavome pernai, kai LNM šventė savo 170 metų sukaktį. Per tą laiką muziejaus rinkiniai patyrė labai didelių praradimų – pavyzdžiui, po 1863–1864 m. sukilimo ir Pirmojo pasaulinio karo metais vertingiausi eksponatai buvo išvežti į Rusiją. Kitose šalyse paveldo išblaškymo priežastys skirtingos, tačiau mums svarbu ir įdomu suvokti, kaip vyksta jo paieškos, atsekimas ir sujungimas.
Dabar turime skaitmenines galimybes paveldo prieinamumui, tačiau ar sugebame jį ne tik skaitmeninti, bet ir sujungti į pasakojimus, kokie yra geriausi to pavyzdžiai? Tikimės, kad konferencijos metu užsimezgę ryšiai paskatins naujus tyrimus, bendrus projektus ir ilgalaikes partnerystes tarp institucijų“, – sako G. Milerytė-Japertienė.
Suburs daugiau nei pusšimtį mokslininkų iš viso pasaulio
Dviejų dienų programoje – daugiau nei 30 pranešimų ir diskusijų sesijų, apimančių archeologijos, meno istorijos, archyvistikos, muziejininkystės ir skaitmeninio paveldo temas.
Plenarinius pranešimus skaitys pripažintos savo sričių specialistės: Mathilde Daussy-Renaudin (UNESCO, Prancūzija), pristatysianti UNESCO 1970 m. konvencijos įgyvendinimą skaitmeniniame amžiuje ir virtualaus pavogtų kultūros vertybių muziejaus iniciatyvą, ir Ewa Manikowska (Lenkijos mokslų akademija), kalbėsianti apie paveldo objektų kilmės tyrimų svarbą.
Tarp konferencijos pranešėjų – Sherri Berger (Smithsono instituto Nacionalinis Amerikos istorijos muziejus, JAV), nagrinėsianti, kaip muziejai gali transformuoti savo kasdienes praktikas siekdami atverti kolekcijas; Anna Yanenko (Kyjivo Pečorų lauros nacionalinis draustinis, Ukraina), pristatysianti dramatišką, istorinių lūžių paveiktą Pečorų lauros rinkinių fragmentacijos istoriją; Peteris Sjökvistas (Upsalos universiteto biblioteka, Švedija), aptarsiantis karo metu išblaškytų knygų likimus ir kolekcijų rekonstrukcijos galimybes; Stephenas Gray (Bristolio universitetas, Jungtinė Karalystė), apžvelgsiantis Bristolio universiteto virtualaus muziejaus patirtį sujungiant geografiškai išsklaidytus rinkinius.
LNM tyrėjai taip pat dalyvaus konferencijoje. Dr. Miglė Lebednykaitė kartu su Raphaëliu Bories (MuCEM, Prancūzija) skaitys pranešimą apie Prancūzijoje ir Lietuvoje saugomų lietuvių etnografinių kolekcijų tyrimus. Jų rezultatai šiuo metu pristatomi LNM padalinyje Istorijų namuose veikiančioje parodoje „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, kurioje sujungiami Lietuvoje ir Prancūzijoje išlikę 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos eksponatai.
Renginyje dalyvaus ir tyrėjai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Izraelio, Nyderlandų, Graikijos bei kitų šalių, pristatysiantys atvejų studijas apie restituciją, kilmės tyrimus, skaitmeninį paveldo sujungimą ir etinius darbo su jautriais objektais klausimus.
Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu.
Konferenciją organizuoja LNM kartu su partneriais: Lietuvos istorijos institutu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetais, Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba. Renginį remia „Mabre Residence Hotel“ ir viešbutis „Artagonist“.
Visa konferencijos programa: https://konferencija.lnm.lt/#programa.
Pranešimą paskelbė: Jurga Strimaitienė, Lietuvos nacionalinis muziejus
