Atliekant techninio pobūdžio keitimus, laikinai sustabdytas kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus Europos Sąjungos (ES) investicijoms, skirtoms sveikatos centrų kūrimui. Patikslinus finansavimo sąlygas, kvietimas „Sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas“ bus atnaujintas. „Pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas savivaldybėms įgyvendinant projektus steigti tam tikras naujas paslaugas pačiame sveikatos centre, taip pat suteikti savivaldybėms daugiau laiko transformuoti stacionarinio profilio (pediatrijos, chirurgijos) paslaugas į specializuotas ambulatorines ir dienos paslaugas. Šiuos pakeitimus planuojama atlikti iki sausio mėnesio pabaigos, ir tuomet kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus bus atnaujintas“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Investicijų departamento direktorė Edita Laurinavičienė. Ministerija planuoja patikslinti 2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės…
VDU Ukrainos centre lankysis Prezidentas Volodymyras Zelenskis
Sausio 10 d., trečiadienį, 18.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centre vyks susitikimas su Jo Ekscelencija Ukrainos Respublikos Prezidentu, VDU Garbės daktaru Volodymyru Zelenskiu. Tiesioginę renginio transliaciją galima stebėti čia. Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, Vytauto Didžiojo universitetui didelė garbė priimti Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Prezidentas yra nepaprastas lyderis kovoje už Ukrainos laisvę, teritorijas, žmonių išlikimą, už demokratiją, humanistines vertybes ir už mūsų visų laisvę. Prezidentas V. Zelenskis rodo jaunajai kartai geriausią orumo, ryžto ir moralinės stiprybės pavyzdį, dėdamas didžiules pastangas išsaugoti Ukrainos kultūros, mokslo ir švietimo ateitį“, – sako VDU rektorius. Universitetas palaiko ilgamečius glaudžius ryšius su Ukraina ir jos akademine bendruomene, su kuria VDU yra pasirašęs…
„Elektrum Lietuva“ įsikėlė į naują biurą: pokyčius paskatino auganti komanda
Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ naujus metus pradėjo persikeldama į didesnes, 175 vietas darbuotojams talpinančias patalpas. Nuo sausio įmonė įsikūrė Vilniaus Konstitucijos prospekto ir Lvivo gatvės sankirtoje naujai iškilusiame verslo centre „Flow“. 1800 kv. m ploto A++ energetinės vertės biuro nuomos sandorį bendrovė pasirašė su verslo centro statybas plėtojančia nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Eika“ (dabartine „Eika development“). Pokyčius lėmė komandos branda Nors iki šiol „Elektrum Lietuva“ Vilniaus mieste turėjo du biurus, sprendimą persikelti į naujas erdves lėmė per pastaruosius dvejus metus daugiau nei tris kartus išaugęs bendrovės darbuotojų skaičius. 2021 metais įmonė turėjo 96 darbuotojus, o iki 2023 metų galo jų skaičius siekė beveik 300. Vien Vilniuje dirba apie 200…
Kompensacijoms už sunaikintą taršų automobilį ir įsigytas mažiau taršias judumo priemones – 13 mln. eurų
Sunaikinę taršius automobilius gyventojai ir šiais metais galės gauti kompensacijas įsigiję mažiau taršų automobilį, arba kompensacines išmokas už išlaidas visuomeniniam transportui, dalijimosi paslaugoms, dviračiui, elektriniam dviračiui, triračiui, keturračiui ar paspirtukui. Tam iš Klimato kaitos programos iš viso skirta 13 mln. eurų. Kvietimus teikti prašymus kompensacinėms išmokoms gauti pagal priemones „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)“ Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbs šių metų sausio 16 d. Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinti skirta 5 mln. eurų. Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo…
„Citus“ direktorius Mantas Galdikas: žvilgsnis plačiau – NT rinkos nuotaikos 2024 m. priklausys nuo daugybės veiksnių
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ direktorius Mantas Galdikas Nekilnojamojo turto sektorius yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Jis, įvairių mokesčių pavidalu, į šalies biudžetą atneša reikšmingus pinigų srautus bei sukuria daugybę darbo vietų NT ir jam gretimuose sektoriuose. Iš kitos pusės, jis yra susijęs su įvairiais veiksniais Lietuvoje (ekonomikos „sveikata“, darbo užmokesčio dinamika, demografija ir užimtumu, teisiniu reguliavimu ir pan.) bei pasaulyje (globalios makroekonominės, geopolitinės tendencijos, pasaulinės medžiagų rinkos). Tačiau yra dar vienas aspektas, kuris „vadelioja“ visą ekonomiką – tiek lokalią, tiek globalią – todėl, be abejo, daro ir tiesioginę įtaką NT sektoriui. Tai – lūkesčiai. Pirkėjai, vadovaudamiesi savo lūkesčiais artėjančio laikotarpio finansiniam stabilumui ir galimybėms, priima sprendimus ir…
Stiklo kelionė: kur atsidurs stiklainis išvalgius uogienę – irs tūkstantį metų ar atgims jūsų buto langu?
Stiklo kalnas – tai ne tik vienos pasakos pavadinimas, bet ir posakis, galintis apibūdinti situaciją Lietuvoje. Vien per 2023 m. Lietuvos rinką papildė daugiau nei 85 tūkst. tonų stiklo – butelių, langų, automobilio stiklo. Tačiau tik 65 proc. šio stiklo yra perdirbama, kita dalis – apie 30 tūkst. tonų stiklo perdirbėjų, deja, nepasiekia. Stiklas, skirtingai negu plastikas, turi neribotą kiekį „gyvybių“. Kelis kartus perdirbtas plastikas praranda savo kokybines savybes, o stiklas – iš esmės amžinas, išskyrus tą stiklą, kuris taip ir lieka neperdirbtas ir nugula pakelėse, miškuose ar sąvartynuose. Nors Lietuvoje puikiai funkcionuoja taromatų sistema, pagal surinkimo ir perdirbimo rodiklius gerokai atsiliekame nuo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, kitų pažengusių šalių ir…
Lietuviai sukūrė namuose naudojamą medicinos prietaisą, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai
Lietuvos medicinos įmonė „Zive“, sėkmingai įgyvendino projektą „Ilgalaikio širdies stebėjimo dirbtinis intelektas – HEART AI“, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai. Projekto metu buvo sukurti išmanūs prietaisai, suteikiantys galimybę gauti kardiologinės diagnostikos ir prevencijos priemones tiesiog namuose, o juose integruotas dirbtinis intelektas – efektyviai išanalizuoti gautus duomenis bei suteikti gydytojams vertingos informacijos. Įmonė pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Eksperimentas“, kuri buvo skirta mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) skatinimui. Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ srities vadovės Jekaterinos Kalinienės teigimu, „Zive“ projektas yra inovacija, turinti didelę reikšmę tiek medicinos, tiek ir technologijų srityje. „Tai yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos gali sujungti mediciną su aukštos technologijos sprendimais, kurie pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei prisideda…
Pavojingiausia kelionės lėktuvu etapas – orlaivio tūpimas
Statistiniai duomenys rodo, kad kelionės lėktuvu yra saugiausios susisiekimo priemonės. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skelbiamais duomenimis, 2022 m. buvo atlikta 32,2 mln. skrydžių, o iš šio didelio skaičiaus tik 39 skrydžiai baigėsi avarijomis. Daugiausia lėktuvų avarijų nutinka pakilimo ir nusileidimo etapuose, kuriuose oro transporto priemonė būna arčiausiai žemės. Remiantis „Boeing“ statistiniais tyrimais, 16 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta pakilimo ir pradinio kilimo metu, o 29 proc. – artėjimo tūpti ir tūpimo metu. Šiais momentais lėktuvo greitis, aukštis būna mažiausi, atliekama daugiau manevrų ir yra daugiau kitų lėktuvų erdvėje. Incidentas Japonijos oro uoste Praėjusią savaitę Tokijuje tūpdamas „Japan Airlines“ lėktuvas susidūrė su Japonijos pakrančių apsaugos tarnybos lėktuvu. Keleivinis lėktuvas užsiliepsnojo,…
Europos gyventojai daugiausiai kenčia nuo miego sutrikimų ir streso
Mūsų sveikatos būklė daro tiesioginę įtaką ne tik žmogaus savijautai, bet ir ilgaamžiškumui. Tačiau nors ir žinome šį svarbų faktą, savo sveikata dažnai rūpinamės ne taip kaip reikėtų. Remiantis 2023 m. „Huawei“ užsakymu atliktos Europos sveikatos apklausos duomenimis, net 60 proc. europiečių reguliariai nesitikrina savo sveikatos. Daugiau nei 84 proc. žmonių nurodė, kad jaučia bent vieną simptomą, signalizuojantį apie suprastėjusią sveikatą. Nors tokie skaičiai kelia susirūpinimą, net pusė apklaustųjų mano, kad nėra patenkinti savo fizine forma ir norėtų pagerinti savo gyvenimo būdą bei sveikatą. „Atliktos apklausos duomenų rezultatai – puikus Europoje gyvenančių žmonių sveikatos atspindys. Tačiau gauti duomenys verčia šiek tiek sunerimti, nes beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų suaugusiųjų teigė,…
Juos privaloma valgyti žiemą: kaip gerųjų bakterijų gauti iš maisto?
Žiemą lydi šaltukas, sniegas ir mažiau saulės šviesos, o tokiomis sąlygomis keičiasi mūsų organizmo poreikiai. Vienas iš svarbių elementų, kuriuo šaltuoju metų laiku daugelis turėtų rūpintis, yra žarnyno gerosios bakterijos. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, raugintuose maisto produktuose galima rasti organinių rūgščių, kurios labai svarbios virškinimo procesui, taip pat – probiotinių bakterijų. Šie naudingi mikroorganizmai padeda praturtinti žarnyno mikroflorą, stiprina imuninę sistemą bei gerina virškinimą. Tad raugintos daržovės ne tik skanus, pigus, bet ir sveikatai palankus maisto produktas. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria, kaip parduotuvėje atsirinkti kopūstus bei juos kuo ilgesnį laiką išlaikyti šviežius. Praturtina žarnyno mikroflorą Žiemą kopūstus dažnai skanaujame ne tik žalius ar…
