Krašto apsaugos ministerija per artimiausius 3 metus pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ infrastruktūros modernizavimui planuoja skirti per 200 mln. eurų, šiuo metu vystoma daugiau nei 10 didelės apimties projektų naujų objektų statyba ir esamų pastatų rekonstrukcija. Daugumos projektų įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos. „Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ – vienas svarbiausių Lietuvos gynybos sistemos dalių, todėl kariai turi turėti šiuolaikišką infrastruktūrą, atitinkančią XXI amžiaus kariuomenės poreikius. Kartu su karinės technikos atnaujinimu vykdome sisteminę infrastruktūros plėtrą – nuo moderniausių garažų šarvuotiesiems visureigiams iki kareivinių ir štabo pastatų rekonstrukcijos. Tai užtikrins operacinius pajėgumus ir kokybiškus karių mokymus, prisidedant prie bendro Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimo“, – sako krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas. Šiuo…
Jaučiatės blogai ir kalbatės su dirbtiniu intelektu? Štai kodėl tai gali būti pavojinga
Remiantis Sentio universiteto šiemet atlikta apklausa JAV, net 49 procentai amerikiečių, susiduriančių su emociniais sunkumais, jau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kaip į savotiškus terapeutus. Technologijos kaip pagalbininkas, bet ne pakaitalas Atliktos apklausos JAV skaičiai įspūdingi – emocinės paramos iš DI ieško milijonai žmonių, apie 1,7 mln. pacientų. Dažniausiai DI pasirenkamas nerimui mažinti (73 procentai), ieškant asmeninių patarimų (63 procentai), bandant įveikti depresiją (60 procentų), geriau suprasti savo emocijas (58 procentai) ar mažinti vienišumo jausmą (35 procentai). Ši tendencija kelia klausimą – ar emocinę paramą galintis imituoti algoritmas iš tiesų gali pakeisti žmogų? Anot nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Jaunimo linija“ savanorės, medicinos psichologės Gabrielės Lubauskaitės, šiuolaikinės technologijos…
(Ne)atrasta Afrika: kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią ir neknibžda turistai
Namibijos galbūt ir neišvysime turistų dažniausiai lankomų šalių sąraše, tačiau pasirinkęs šią kryptį gali būti tikras – tokioje kelionėje gali aplankyti vietas, kuriose žmogus tebėra svečias, o gamta – galinga šeimininkė. Birželį kartu su bendraminčių grupe Pietų Afrikoje keliavęs VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša patvirtina – Namibija yra pati įdomiausia ir kartu laukiniškiausia Pietų Afrikos regiono šalis, kurios kraštovaizdis – itin mažai paveiktas žmogaus. Baugu, bet įdomu: ten, kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią „Mūsų kelionės maršrutas neapsiribojo pagrindiniu, turistų dažniausiai lankomu maršrutu. Žinoma – šie maršrutai taip pat patrauklūs, tačiau man žymiai įdomiau rinktis atokesnes vietas, kuriose turistų sutiksi ne taip ir dažnai ir pamatysi daugiau…
Naujasis pašto ženklas kviečia atrasti Hugo Šojaus dvarą Šilutėje
Penktadienį, spalio 10 d., Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, skirtą Hugo Šojaus dvarui, esančiam Šilutėje. Pašto ženklą sukūrė menininkė Eulalija Svorobovičiūtė. Jo nominalas – 2,10 Eur, o tiražas siekia 15 tūkst. egzempliorių. Tą pačią dieną Šilutės pašte (M. Jankaus g. 8) vyks antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu, kurio metu filatelijos entuziastai ir kultūros paveldo mylėtojai galės įsigyti naująjį pašto ženklą su ypatingu, tik tą dieną naudojamu antspaudu. „Džiaugiamės tęsdami pašto ženkluose vaizduojamų Lietuvos dvarų seriją, kuria siekiame atkreipti dėmesį į mūsų šalies kultūros paveldą ir jo įvairovę. Hugo Šojaus dvaras – vienas įspūdingiausių Vakarų Lietuvos dvarų, išsiskiriantis savo architektūra ir istorija. Šis pašto ženklas yra tarsi kvietimas aplankyti Šilutę…
„Alynas“ plečia veiklą – nauja kranerija atidaryta pačiame Vilniaus centre
Iš rajonų – į centro šurmulį „Alynas“, didžiausias šviežiai pilstomo alaus tinklas Lietuvoje, plečia veiklą sostinėje – Vilniaus centre duris atvėrė nauja kranerija, tapusi nauju susitikimų tašku miestiečiams ir svečiams. Dauguma „Alyno“ kranerijų yra įsikūrusios patogiose vietose – miegamuosiuose rajonuose, kur žmonės apsiperka ir buriasi į bendruomenes. Čia tradiciškai susitinka kaimynai, draugai, renkasi jau pažįstami veidai. Tuo tarpu prekybos centre CUP formuojasi naujo kliento portretas – čia lankosi šurmulį ir aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės bei nemaža dalis užsienio svečių. „Kiekviena vieta turi savo klientą ir savo išskirtinį asortimentą. Visur stengiamės suburti pastovių lankytojų bendruomenę – tai darysime ir čia. Atrasime vieni kitus nuoširdžiu bendravimu ir bendradarbiavimu,“ – strateginį plėtros žingsnį…
Nuo profilaktikos iki operacijų: kokią pagalbą regėjimui kompensuoja ligonių kasa?
Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų ar akių ligų. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams kompensuojamos profilaktinės regėjimo patikros, gydymo, optinių priemonių ir vaistų išlaidos. Pirmiausia – profilaktika Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų. Ligonių kasa apdraustiems gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka akių profilaktinę patikrą. Ji prasideda pas šeimos gydytoją, o prireikus jis pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai regėjimą profilaktiškai turi tikrintis kasmet. 19–40 metų žmonės kartą per dvejus metus turėtų pasitikrinti regėjimo aštrumą…
„Civinity“ grupės naujuoju vykdomuoju direktoriumi tapo Tadas Matjošaitis
Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ stiprina vadovų komandą – vykdomuoju direktoriumi paskirtas Tadas Matjošaitis. Naujasis vadovas imsis iniciatyvos plėtojant bendrą paslaugų portfelį, didinant operacinį efektyvumą ir diegiant inovatyvius skaitmeninius sprendimus. Nuo 2025 metų spalio prie „Civinity“ grupės prisijungęs Tadas Matjošaitis turi sukaupęs beveik dešimtmečio darbo patirtį viešbučių versle. Prieš tai buvo atsakingas už Vilniaus oro uosto struktūros pokyčius ir procesų kontrolę, tad savo veikloje daug dėmesio skyrė klientų patirčiai, veiklos efektyvinimui, tvarumui ir inovatyviems augimo modeliams. Tikimasi, kad T. Matjošaičio patirtis bus itin vertinga keliant paslaugų kokybės standartus ir išryškinant konkurencinius pranašumus. „Didžiausią mano karjeros etapą užima viešbučių – svetingumo verslas. Mano komandos strategijos visada buvo orientuotos į…
Lietuviai būstą vertina kaip ilgalaikę investiciją: daugiau nei pusė pasiruošę pirkti dabar
Lietuvos gyventojai būstą laiko ne tik kasdieniu poreikiu, bet ir ilgalaike investicija, o daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog dabar yra tinkamas metas jį įsigyti. Apie tai, kokios nuotaikos vyrauja Lietuvos būsto rinkoje ir kokius sprendimus priima pirkėjai, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų tiki, kad dabar yra tinkamas metas įsigyti būstą, rodo naujausias „Luminor” banko užsakymu atliktas „Norstat” tyrimas. Tai didžiausias rodiklis tarp Baltijos šalių: Lietuva šiuo požiūriu lenkia Estiją (51 proc.) ir Latviją (41 proc.). Pasak L. Žukovės, Lietuvos rodikliai rodo ne tik didžiausią tikėjimą būsto investicijų verte, bet ir mažiausią polinkį laukti „tinkamiausios progos”. Trečdalis būstą pirktų bet kuriuo…
Rudenį kompostu praturtinta dirva pavasarį bus derlingesnė
Nors kompostas dažniausiai naudojamas pavasarį, specialistai pabrėžia, kad rudenį jis ne mažiau reikalingas. Ruduo – vienas svarbiausių laikotarpių rūpinantis dirvos kokybe. Prieš žiemą kompostu praturtinta dirva sukaupia maistinių medžiagų rezervą, palaiko tinkamą struktūrą ir geriau atlaiko šalčio poveikį, todėl pavasarį yra gyvybingesnė ir derlingesnė. Kompostas pavasarį ir rudenį – skirtinga nauda dirvai Komposto poveikis pavasarį yra greitas ir akivaizdus – jis padeda daigams prigyti, o dirvai suteikia reikalingo purumo bei maistinių medžiagų. Rudenį įmaišytas kompostas veikia kitaip: per žiemą saugo maistingąsias medžiagas ir gerina dirvos struktūrą. „Šaltuoju metų laiku mikroorganizmų veikla komposte sulėtėja, bet nesustoja – jie toliau lėtai skaido organines medžiagas. Tuo metu kompostas veikia kaip saugykla: jame išsaugomos…
KTU mokslininkas apie šių metų chemijos Nobelio premiją: tarsi „Hermionos rankinukas“ – mažas išorėje, didelis viduje
Dr. Artiom Magomedov, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Šių metų Nobelio chemijos premija šiandien skirta Susumu Kitagawa, Richard Robson ir Omar M. Yaghi už metalo-organinių karkasų (MOF) sukūrimą bei išplėtojimą. Kas tai yra MOF? MOF tarsi porėti „konstruktoriai“: čia metalo jonai – tarsi mazgai, organiniai jungikliai – tarsi „lazdelės“. Tokios gardelės turi nepaprastai daug tuščios vietos, todėl yra labai lengvos ir turi milžinišką vidinį paviršių – vos keli gramai gali prilygti futbolo aikštės plotui (arba, kaip buvo pristatyta Nobelio komiteto, tarsi Hario Poterio knygų veikėjos Hermionos stebuklingas rankinukas: mažas išorėje, didelis viduje. Gauti tokias medžiagas nėra lengva, nes reikia tikslingai parinkti komponentus bei sąlygas savaiminiam karkasų susidarymui,…
