Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plėtra keičia aukštojo mokslo aplinką ir mokymosi procesus – vis daugiau studentų studijų metu pasitelkia DI įrankius informacijos paieškai, užduočių sprendimui bei mokymosi medžiagos supratimui. Pastarųjų metų tarptautiniai tyrimai, apimant sistemines apžvalgas ir empirinius tyrimus, rodo, kad generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas gali didinti studentų motyvaciją, įsitraukimą ir mokymosi pasitenkinimą, kadangi suteikia greitą grįžtamąjį ryšį, individualizuotus paaiškinimus ir lengvesnę prieigą prie informacijos. Vis dėlto, nors dirbtinis intelektas leidžia informaciją pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau, kyla svarbus klausimas – ar greitas atsakymas visada reiškia kokybišką mokymąsi? Taip pat vėl grįžtame prie fundamentalaus klausimo: kaip iš tiesų formuojasi ilgalaikis supratimas ir kokį vaidmenį jame atlieka laikas? Apie tai,…
Lietuvos istorija „Eurovizijoje“: sunki pradžia ir lietuviško tapatumo paieškos
Jau netrukus Lietuvos trispalvę išvysime jubiliejinėje, 70-metį mininčioje „Eurovizijos“ scenoje, kurioje mūsų šaliai atstovaus Lion Ceccah. Tai bus 26-as kartas, kai Lietuva dalyvaus šiame dainų konkurse. „Eurovizijos“ apžvalgininkas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto alumnas Justas Buivydas pasakoja, kaip keitėsi konkurso balsavimo sistema, kodėl „Eurovizija“ beveik 20 metų negirdėjo lietuvių kalbos ir kas sutrukdė šiam konkursui įsitvirtinti JAV. „Eurovizijos“ balsavimo istorija Vienas svarbiausių „Eurovizijos“ elementų yra balsavimas, kuris, pasak J. Buivydo, nuo pirmųjų konkursų keitėsi ne kartą. Ilgiau nei pirmuosius 40 metų „Eurovizijos“ nugalėtojus rinko tik ekspertų komisijos, nes nebuvo nei technologijų, nei patogaus būdo žiūrovams balsuoti. Balsavimo naujovės atsirado tik 1990-iniais, tačiau ir tada balsuoti galėjo tik kelių šalių žiūrovai.…
Prezidentas: šachmatai nuo pat mažumės ugdo kritinio mąstymo įgūdžius
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį įteikė Prezidento taurę Lietuvos pradinių klasių šachmatų turnyro nugalėtojams – Klaipėdos ,,Universa Via“ tarptautinės mokyklos 4 klasės komandai. Šiemet vyko jau penktasis Lietuvos pradinių klasių šachmatų turnyras Prezidento taurei laimėti. Kasmet besiplečiančio turnyro atrankose šįkart dalyvavo daugiau nei 3 000 vaikų iš visos Lietuvos mokyklų. Maždaug 800 moksleivių varžėsi regioniniuose etapuose. Daugiau nei 100 jaunųjų žaidėjų iš 25 komandų pateko į finalinį etapą Prezidento rūmų Baltojoje salėje. Sveikindamas šių metų turnyro finalinio etapo dalyvius, šalies vadovas pabrėžė, jog visi, kas pažino šio nuostabaus žaidimo grožį, jau yra nugalėtojai. „Šachmatai gyvenime duoda labai daug. Galbūt kai kas iš Jūsų tapsite šachmatų didmeistriais. Bet ir tie, kurie jais netapsite,…
Knygos „Ignoto Grubinsko dienoraštis“ pristatymas
Renginio tipas: Knygos pristatymas Renginio data: antradienis, 2026 gegužės 19 Renginio pradžia: 17:30 Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gegužės 19 d. 17.30 val. kviečiame į knygos „Ignoto Grubinsko dienoraštis“ pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.). Ignotas Grubinskas – carinės Rusijos kariuomenės eilinis, rašęs dienoraštį lietuviškai pačioje XIX a. pabaigoje Kaune. Šiame palyginti nedidelės apimties (67 lapai) rankraštyje skaitytojas susipažins su daugybe faktų, įdomių detalių iš kariuomenės kasdienybės, Kauno miesto ir gimtojo valsčiaus aplinkos: kareivėlio namiškiais, draugais, o svarbiausia – jo paties vertybinėmis nuostatomis, siekiu mokytis, svajonėmis apie ateitį, tautiškumo ir lietuvių kalbos idėjomis. Renginyje dalyvaus Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus specialistai: Asta Miltenytė, knygos sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė, istorikas, vyr. tyrėjas dr. Juozas Skirius. Pristatyme taip pat dalyvaus literatūrologė dr.…
Studentų konferencija „Laisvė kurti“: apie pasirinkimą būti laisvam
Gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko jau 5-oji studentų konferencija „Laisvė kurti“, šįkart skirta laisvės gynėjams ir laisvės kūrėjams minint 35-ąsias Laisvės gynėjų metines, Lietuvos radijo šimtmetį bei pagerbiant Ukrainos kovą už laisvę. Vidiniai barjerai „Išorinė laisvė prasideda nuo vidinės. Jei remtumėmės egzistencinės psichologijos pradininkų idėjomis, jie pasakytų, kad tikroji vidinė laisvė yra tokia didelė, kad žmogus gali pasirinkti net ir būti nelaisvas. Šioje perspektyvoje laisvė nėra tiesiog pasirinkimų gausa – tai pats pasirinkimo aktas. Kai pasirenkame būti laisvi, mums atsiveria galimybė kurti, ieškoti ir tyrinėti. Tokiame pasaulyje ginti laisvę, tėvynę ar laisvą žodį tampa natūralu – nekyla jokių dvejonių“, – pradėdamas konferenciją teigė VDU prorektorius studijoms doc.…
Kai miestas tampa teatru: „Mažoji Melpomenė Plungėje“
Plungė penkias dienas gyveno teatro ritmu – įspūdingai nuaidėjo XIV tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis–kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“. Gegužės 6–11 dienomis Plungė buvo tapusi tikru teatro miestu – čia vyko vienas ryškiausių ir didžiausių teatro renginių regione bei Lietuvoje – XIV tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis–kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“. Penkias dienas miestas alsavo kūryba, jaunatviška energija, tarptautinėmis pažintimis, aukšto meninio lygio spektakliais, teatro edukacija ir ypatinga bendrystės atmosfera. Per tris pagrindines festivalio dienas žiūrovams pristatyta itin turtinga programa – parodyta net 13 spektaklių, kuriuos atvežė geriausi Lietuvos jaunimo teatrai bei kolektyvai iš užsienio. Festivalyje dalyvavo Vilniaus teatras „Išlaisvink šešėlį“ (režisierės Eglė Agota Matulytė ir Adelina Skalandytė-Šimonė), Molėtų teatras…
Gydytoja akušerė-ginekologė: menopauzės simptomų kontrolė gali padėti užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui
Augant informacijos apie menopauzę kiekiui, moterys turi daugiau galimybių geriau suprasti savo organizmo pokyčius, tačiau kartu kyla ir iššūkių – dalis jų linkusios pasitikėti internete skleidžiamomis istorijomis ar siūlomais papildais, užuot kreipusiosios į specialistus. Tai gali ne tik nepadėti sumažinti simptomų, bet ir prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi. Plačiau apie menopauzės simptomus, individualizuotą jų korekciją ir tai, kaip šiuo laikotarpiu išlaikyti gerą gyvenimo kokybę, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė. „Nors apie menopauzę buvo kalbama visais laikais, šiandien keičiasi požiūris į šį gyvenimo etapą. Anksčiau moterys jį dažnai priimdavo kaip neišvengiamą ir nekoreguojamą procesą, tačiau dabar vis dažniau ieško sprendimų, yra atviresnės kontrolei bei savijautos gerinimo priemonėms.…
„Sprendimai per 30 sekundžių“: ką Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai parsivežė iš Ukrainos
Kai po balistinės raketos smūgio į ligoninę ar gyvenamąjį rajoną vienu metu atvežami dešimtys sužeistųjų, gydytojas nebeturi prabangos ilgai svarstyti. Nebelieka nei idealių sąlygų, nei laiko papildomiems tyrimams ar ilgiems aptarimams. Kartais sprendimui lieka mažiau nei pusė minutės. Apie tai – ne teorijomis, o sukrečiančiomis realiomis patirtimis – dalijasi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai, grįžę iš humanitarinių misijų Ukrainoje: med. m. dr. Andrius Karpavičius, Antanas Eigminas, Marius Lasinskas ir Mykolas Venckus. Tai nebuvo įprasta stažuotė. Medikai dirbo vietose, kurios kine vadinamos „karštaisiais taškais“: ligoninėse, į kurias pacientai plūsta tiesiai po raketų atakų, masinių griūčių ar iš fronto linijų. Nors kiekviena misija buvo unikali, visus gydytojus vienijo tas pats iššūkis –…
Patekote į sukčių pinkles? Papasakojo, ko imtis nedelsiant
Pastaraisiais metais finansinis sukčiavimas sudėtingėja, tačiau jo pasekmės išlieka tokios pat – tiek finansinės, tiek emocinės. Todėl susidūrus su sukčiais svarbiausia ne tik kuo greičiau imtis veiksmų, bet ir mokėti susitvarkyti su užklupusiais jausmais. Ką daryti per pirmąsias valandas po apgavystės bei kaip atsigauti vėliau, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis ir psichologė Jovita Kriukelytė. Kreipkitės į banką ir policiją Pasak M. Kutkaičio, pirmosios valandos po sukčiavimo atakos yra kritinės. Sukčiai įprastai veikia labai greitai – vos gavę prieigą prie lėšų jie nedelsdami inicijuoja kelias operacijas iš karto. Todėl siekiant užkirsti kelią nuostoliams, kiekviena minutė yra svarbi. „Per kelias valandas ar net minutes pinigai pervedami per kelias…
Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
Vienoje šalyje vanduo iš čiaupo – savaime suprantamas pasirinkimas, kitoje – rizika, kurios vengia net vietiniai. Lietuvoje galime atsukti čiaupą ir gerti drąsiai, tačiau išvykus svetur ta pati stiklinė vandens gali tapti klausimu „ar tikrai saugu?“. Kodėl skirtumai tokie dideli ir ar visada galime pasitikėti tuo, kas teka iš čiaupo – tiek namuose, tiek kelionėse? „Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, juo aprūpinama apie 82 proc. gyventojų. Kadangi Lietuvoje turime ganėtinai išskirtinę galimybę naudoti vandenį iš giliųjų vandeningųjų horizontų, aplinkos tarša vandens kokybei didelės įtakos neturi“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Urniežaitė. Pasak jos, tiek cheminės,…
