Ant stogų storėjantys sniego patalai ne tik džiugina akį, bet ir verčia sunerimti dėl gyventojų bei jų turto saugumo. Draudikai ragina žmones nepalikti sniego dangos ant statinių, idant rytoj prasidėjus atodrėkiui ji nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų. „Ne tik Skandinavijoje, bet ir Lietuvoje fiksuojame atvejus, kai nemaži kiekiai sniego kelia pavojų namų stogams – dėl didelio svorio jie gali sulinkti ir net įlūžti. Kada reikia griebti kastuvą ir pašalinti susikaupusį sniegą, galima pamatyti stebint sniego struktūrą. Lengvas ir purus sniegas yra mažai pavojingas, tačiau gulėdamas ant stogo jis drėksta ir sunkėja. Rūkas ir krituliai į sniegą geriasi kaip į kempinę, vanduo iš sniego niekur nepasišalina, todėl jo svoris didėja.…
Nauji programėlių „žanrai“: kokios programėlės šiandien populiariausios ir kodėl?
Laikui bėgant susiformavo lengvai atskiriami ir identifikuojami skirtingų kūrinių žanrai. Pavyzdžiui, knygos, filmai ar serialai gali būti skirstomi į dramas, komedijas, trilerius ir t.t. Panašus procesas vyksta ir su programėlėmis, skirtomis išmaniesiems įrenginiams. Iš pradžių turėjome pirmines jų kategorijas arba „žanrus“ – piniginių operacijų programėlės, socialiniai tinklai arba telefoniniai žaidimai. Kita vertus, tokių programėlių žanrų nuolat daugėja ir šiandien jų yra labai įvairių. Kokie iš jų naujausi ir kaip juos atskirti? „Dažnai naudojantis išmaniuoju telefonu gali pastebėti, kad šiandien įvairių programėlių gali atsisiųsti kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, prieš 5 metus. Jos išleidžiamos praktiškai kasdien, todėl ilgainiui gali kilti klausimas – apie ką visos šios naujos programėlės ir kaip iš…
Netekote darbo pandemijos metu? Tinkamas biudžeto optimizavimas palengvins situaciją
Pandemijos metu ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje smarkiai išaugo nedarbo lygis. Nesibaigiant karantinui kai kurie žmonės vis dar yra prastovose ir gyvena nežinioje, o kai kurie neteko darbo ir nuolatinių pajamų. Atsirado būtinybė iš naujo planuoti šeimos biudžetą bei pergalvoti prioritetus. Tad kaip netekus darbo reikėtų optimizuoti išlaidas ir šeimos biudžetą, kad šis laikotarpis taptų paprastesnis ir keltų mažiau nerimo dėl finansinio nestabilumo? Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų (16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų). Kai tuo tarpu prieš metus, 2019 metais, vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 6,3 proc. „Prie išaugusio nedarbingų žmonių skaičiaus labiausiai prisidėjo COVID-19 pandemija.…
Dėl mokytojų kontaktinio darbo spaudžia ministeriją imtis lyderystės
Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, prašydama kuo skubiau pateikti informaciją, kiek švietimo sektoriaus darbuotojų, jau yra persirgę Covid-19 virusu ir turi susiformavusį imunitetą, kiek darbuotojų serga, o kiek yra rizikos grupėje ir bus skiepijami pirmumo tvarka. „Kiek girdime iš viešosios erdvės, kiti ministrai aktyviai imasi rūpintis savo kuruojamo sektoriaus darbuotojų saugumo užtikrinimu. Kol kas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministrės negirdime jokių siūlymų ar diskusijų, kaip iš karantino į kontaktinį darbą grįš švietimo darbuotojai. Todėl vakar kreipėmės, reikalaudami ne tik pateikti atsakymus į mūsų klausimus, tačiau ir užtikrinti, jog kontaktinės…
Studijos šalia namų, bet lyg užsienyje: tarptautinė aplinka, ekspertai iš viso pasaulio ir profesija, įgyta anglų kalba
Dėl pasaulinės pandemijos pastaraisiais metais sumažėjus galimybėms universitetinių žinių semtis užsienyje, Lietuvos jaunuoliai vis dažniau atranda galimybę anglų kalba studijuoti Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ tarptautiškiausia šalies aukštąja mokykla 2020 m. pripažintas Mykolo Romerio universitetas (MRU) skelbia, kad net per pandemiją į programas anglų kalba šis universitetas sulaukė 45 proc. daugiau paraiškų nei anksčiau. Tad ir tarptautines studijas praėjusių metų rudenį pradėjo 10 proc. daugiau studentų. Išaugus tokių programų poreikiui, nuo sausio 1 dienos MRU jau kviečia teikti paraiškas tuos, kurie šį rudenį nori studijuoti anglų kalba. Dokumentus iki vasaros pradžios bus galima pateikti https://apply.mruni.eu/ studentų priėmimo platformoje. Universiteto vicerektorė akademiniams reikalams prof. Regina Valutytė džiaugiasi, kad lietuviai vis dažniau įvertina, jog…
„Ignitis“ pataria: penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą
Nukritus termometro stulpeliui ir kelius užklojus sniego sluoksniui, kiekvieno automobilio priežiūra reikalauja papildomų pastangų. O jeigu tas automobilis turi ne vidaus degimo variklį, o yra varomas elektra, klausimų kaip jį prižiūrėti žiemą kyla dar daugiau. Anot sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ E-mobilumo projekto vadovo Andriaus Šeršniovo, tam, kad šaltasis metų laikas nepridarytų bėdų elektromobiliui, užtenka laikytis penkių paprastų patarimų. Patarimas nr. 1 – naudokite išankstinio pašildymo funkciją Dauguma gatvėse riedančių elektromobilių yra išmanūs ir jau gali būti valdomi nuotoliniu būdu. Todėl rekomenduojama elektromobilio salono šildymą aktyvuoti likus keliolikai minučių iki pradedant juo naudotis. Tokiu būdu ne tik lėčiau išsikraus automobilio baterija, nes vos įsėdus nereikės jo šildyti maksimaliu režimu, bet…
Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą
Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius. Kaip pasirūpinti ką tik įsigytais viščiukais? Kaip tinkamai juos lesinti? Ką daryti, jei vištos kapojasi tarpusavyje? Ką signalizuoja minkštas kiaušinių lukštas? Apie vištas dedekles ir tinkamą jų priežiūrą pasakoja „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas Tomas Miškinis bei „Kauno grūdų“ kombinuotų pašarų technologas, vyr. veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas. Maži viščiukai turi patekti į šiltą aplinką „Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų…
Tyrimas atskleidė, kaip dirbsime po epidemijos: tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos
Tik kas ketvirtas nuotolinį darbą išbandęs lietuvis ateityje norėtų ir toliau dirbti tik tokiu būdu. Namuose nuo pernai lapkričio karantine gyvenantys lietuviai džiaugiasi, kad dirbdami namuose negaišta laiko kelionei į darbą, sutaupo pinigų ir gali ilgiau pamiegoti. Vis tik pusė dirbančių per atstumą jaučiasi taip, tarsi „dirbtų visą laiką“, rodo dirbančių Lietuvos gyventojų apklausa. „Karantinas atneš ilgalaikių pokyčių – šiek tiek kitaip dirbsime, greičiausiai, susidursime ir su sveikatos problemomis, ypač emocinės sveikatos srityje, tačiau bent jau tikrai būsime išmanesni“, – teigia sociologas Ignas Zokas, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas. „Aiški karantino naujovė – gimstantis poreikis dalį darbo atlikti namie, dalį – biure. Tokį norą išreiškė pusė visų apklaustųjų, todėl…
FIKSUOJAMAS PADIDĖJĘS ORO UŽTERŠTUMAS VISOJE ŠALYJE
Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad nuo sausio 15 d. dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Sausio 17 d. kietųjų dalelių KD10 koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3). Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys – šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos (labai šalti orai, silpnas vėjas, kritulių trūkumas, temperatūros svyravimai) bei dėl to aplinkos ore besikaupiantys teršalai, išmetami vykstant intensyviai šiluminės energijos gamybai, tiek energetikos įmonėse, tiek individualiuose namuose. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio 18-19 d. meteorologinės sąlygos vis dar bus nepalankios teršalų sklaidai, tad tikėtina, jog KD10 paros ribinės vertės…
Kaune startavo registracijos platforma skiepams nuo COVID-19
Šalyje įsibėgėjant COVID-19 vakcinacijai, vis daugiau su didžiausia rizika susiduriančių žmonių sulaukia savo eilės skiepytis. Siekiant užtikrinti skaidrią ir operatyvią registraciją, Kaune parengta speciali platforma internete: sveikas.kaunas.lt. Griežtai laikantis nustatytų prioritetų, įmonės, įstaigos bei kitos organizacijos čia turi pateikti detalius sąrašus darbuotojų, kurie pageidauja skiepytis. Šiuo metu renkami duomenys iš visų mieste veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Praėjusią savaitę Kaune paskiepyti priešakinėse linijose dirbantys mobiliojo patikros punkto, karščiavimo klinikos, mobiliųjų komandų medikai, taip pat globos ir slaugos įstaigų pacientai ir personalas, socialiniai darbuotojai. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą tvarką, toliau skiepijami koronaviruso infekcijos tyrimus atliekantys laboratorijų darbuotojai ir kiti su šia funkcija susiję medikai, taip pat COVID-19 atvejus tiriantys…
