• Namai

    Magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože eismo saugą užtikrins ir įrengta kelio apsaugos nuo akinimo sistema

    Sutvarkytas magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožas nuo viaduko ties Panevėžio aplinkkeliu, einantis per Šilagalio kaimą ir besibaigiąs ties Panevėžio miesto riba. Atlikus remonto darbus, užtikrintos sklandesnės ir saugesnės kelionės. Ruožo, kurio ilgis daugiau kaip 4 km, paprastais remontas atliktas įgyvendinus VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) ir rangovo dar 2021 m. spalio mėn. pasirašytą sutartį „Dėl magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 128,420 iki 132,550 km abiejų kelio pusių paprastojo remonto darbai“. Sutarties vertė – daugiau kaip 2,8 mln. Eur su PVM. Pasak Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, šis kelio ruožas buvo tvarkomas pagal rekonstruotinų ir remontuotinų magistralinių kelių ruožų prioritetinę eilę.  Ruože buvo kelio nelygumai, gilios…

  • Namai

    „Nemuno by CITUS“ startas Druskininkuose: pardavimai – įspūdingi, bet laukiančios darbų apimtys – dar įspūdingesnės

    Druskininkuose, buvusioje didžiausioje kurorto sanatorijoje jau sukiojasi kranai ir pluša statybininkai – „Nemuno by CITUS“ projektui rugsėjį išduotas statybų leidimas. Iki šiol darbai taip pat vyko: pastatas išvalytas, pašalintos fasado konstrukcijos, dalis vidinių pertvarų ir senų inžinerinių sistemų; toliau lygiagrečiai vyko projektavimo darbai, buvo rengiama sudėtinga konversijos projekto dokumentacija. „Citus“ turi patirties su konversijos projektais: projektas „Telegrafas“ Kaune tapo vienu pirmųjų pagal autentiškumo programą atkurtu paveldo objektų Lietuvoje, antrasis etapas pradėtas buvusioje Kauno radijo gamykloje „Banga“, tapusioje „Radio City“. „Nemuno by CITUS“, kaip ir „Radio City“, architektūrinė išraiška buvo patikėta žinomai Kauno architektūros studijai „Archas“. Architektai „Nemuno“ poilsio namus vertina kaip svarbią Druskininkų urbanistinio identiteto dalį ir vieną ambicingiausių to…

  • Studijos - Karjera

    Akademiko Antano Praškevičiaus atminimui

    Akademikas, profesorius habilituotas daktaras ANTANAS PRAŠKEVIČIUS 1934 m. rugpjūčio 9 d. – 2022 m. spalio 23 d. Spalio 23 d., eidamas 89-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas Antanas Praškevičius – profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (akademikas), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius emeritas, Europos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys. 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą (KMI), Gydomosios medicinos fakultetą, 1962–1965 m. studijavo Rygos medicinos institute ir Latvijos mokslų akademijos aspirantūroje (biochemija). 1964 m. apgynė medicinos mokslų kandidato (dabar daktaro), 1972 m. medicinos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas, 1973 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Nuo 1990 m. – Europos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys. 1990 m.…

  • Laisvalaikis

    Valstybė (mes) neteko apie 250 mln. eurų – Seimui tai neįdomu?

    Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme. Viešojo intereso neatitinkanti, sisteminga, nekompetentinga, o gal ir tyčinė nusikalstama valstybės politika lošimų ir loterijų srityje vien per 2015-2022 metus valstybės mokestinėms pajamoms padarė žalos (įskaitant negautas mokestines pajamas) už daugiau nei 200 mln. eurų. Viešai skelbiami finansiniai duomenys rodo, kad valstybės biudžeto finansiniai praradimai – tik viena medalio…

  • Studijos - Karjera

    Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius šoktelėjo 71 proc.

    Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai, rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“. Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc. „Tai yra didžiulis…

  • Gamta ir gyvūnai

    Patarimai įmonėms: kaip įtraukti darbuotojus į tvarumo iniciatyvas

    Vis daugiau šiuolaikiškų įmonių skiria daug dėmesio savo veiklos tvarumui, tačiau ekspertai sutaria, kad šis procesas – nevisavertis, jeigu į jį neįsitraukia organizacijų darbuotojai. Kodėl svarbu tvarumo iniciatyvomis sudominti įmonės darbuotojus ir kaip užtikrinti jų įsitraukimą, pasakoja tvarumo ir įmonių kultūros ekspertės. Pirmoji priežastis, kodėl įmonės turėtų skatinti darbuotojus imtis tvarių permainų – atsakomybė prieš planetą ir visuomenę, teigia tvaraus verslo konsultavimo ir sertifikavimo įmonės „Vesta Consulting” Tvarios plėtros konsultantė Elvyra Mikšytė. „Valstybės kontrolės pernai atliktame vertinime pabrėžiama, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų nėra susipažinę su darnaus vystymosi tikslais, o Lietuva imasi nepakankamų priemonių, siekdama įgyvendinti šiuos tikslus. Pavyzdžiui, per lėtai gerėja svarbūs socialiniai rodikliai, prastėja su klimato kaita…

  • Namai

    Taupymas ir saugumas – visada kartu: kaip elgtis su buitiniais elektros prietaisais?

    Išaugus elektros energijos kainoms, metas peržiūrėti asmeninius jos vartojimo įpročius ir įsitikinti, kad buitiniais prietaisais namuose naudojamasi saugiai bei taupiai. Daugelis Lietuvos žmonių, atsižvelgdami į naujausias aktualijas, peržiūrėjo savo elektros energijos sąnaudas. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas tyrimas parodė, kad 76 proc. lietuvių, palikdami namus ilgesniam laikui, iš lizdo išjungia elektros prietaisus, o 47 proc. šalies gyventojų atjungia vandenį. Vis dėlto 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad palikdami namus nesiima jokių saugumo ar išteklių taupymo priemonių – tiesiog užrakina duris. „Išteklių taupymas jų vartotojams šį rudenį ir žiemą yra kaip niekada anksčiau aktualus dėl padidėjusių kainų, todėl žmonės turėtų pagerinti elektros prietaisų naudojimo įpročius. Kaskart išjungiant veikusį elektros prietaisą, įvertinti, ar…

  • Sveikata

    Žmogiškųjų išteklių specialistė: klientų aptarnavimo srities darbuotojams reikalingas ne tik gebėjimas bendrauti, bet ir emocinis atsparumas

    Klientų aptarnavimo srityje dirbantiems specialistams bendravimo įgūdžiai yra itin svarbūs, mat kasdien jiems tenka susidurti su skirtingais žmonėmis, o tai reiškia – ir su skirtingomis jų emocijomis ir lūkesčiais. Žmogiškųjų išteklių specialistai šiandien kalba apie tai, kad nebepakanka ugdyti tik darbines darbuotojų kompetencijas, nes tuo pat metu turi būti stiprinamas ir emocinis jų atsparumas. Pasak degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovės Margaritos Plešakienės, kuo geriau išvystyti bendravimo įgūdžiai, tuo pačiam darbuotojui yra lengviau atlikti kasdienines užduotis, kuriose jis turi tiesioginį kontaktą su klientais. „Vis dar pasitaiko situacijų, kai priimant į darbą klientų aptarnavimo srityje, darbdaviai turi išankstinių nuostatų, pvz., kad dinamiškoje pozicijoje gali dirbti tik jaunesnio amžiaus…

  • Gamta ir gyvūnai

    KTU „Santakos" slėnyje“ – 4-oji tarptautinė konferencija „Sustainable Consumption and Production: How to Make it Possible“

    Lapkričio 10-11 d. Kaune, KTU Santakos slėnyje vyks 4-oji tarptautinė konferencija „Sustainable Consumption and Production: How to Make it Possible” Šioje konferencijoje bus siekiama išnagrinėti iššūkius, kylančius pertvarkant ekonomiką pagal Europos žaliojo kurso planą. Konferencijoje pranešimus skaitys ir diskutuos Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Hnit-Baltic“ atstovas dr. Saulius Urbanas, „Dojus Agro“ vadovas Donatas Dailidė, „Kurk Lietuvai“ vadovė Monika Merkytė, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka (KTU) ir daugelis kitų. Konferenciją organizuoja KTU Aplinkos inžinerijos institutas, Všį “Mes darom” ir „Baltic University Programme“ (BUP). Daugiau informacijos – prisegtuke. Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

  • Sveikata

    Biomedicinos mokslų daktarės patarimai, kaip užkirsti kelią lėtinėms ligoms

    Siekiant palaikyti žmonių sveikatą ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms, pastaruoju metu itin didelis dėmesys kreipiamas į nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, būtent Omega-3, vartojimą. Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbi žmogaus mitybos sudedamoji dalis. Moksliškai pagrįstas teigiamas ryšys tarp šių rūgščių vartojimo ir širdies ligų, hipertenzijos, uždegimo, vėžio, neurologinių sutrikimų ir kt. ligų prevencijos. Nors Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas yra labai svarbus optimaliam sveikatos palaikymui visose amžiaus grupėse, tačiau šios medžiagos poveikį nulemia Omega-3 savybės, pasisavinimas, biologinio prieinamumas. Tad, į visus aktualius klausimus, apie Omega-3 riebalų rūgštis, padės atsakyti biomedicinos mokslų daktarė, docentė, mitybos specialistė – Sandrija Čapkauskienė. Teigiama, kad yra daugybė būdų gauti Omega-3 iš maisto – nuo lašišos iki linų…

Privatumo politika