Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) drauge su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2025-ųjų metų pavasarį pradėjo „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projektą. Jam įsibėgėjant, šalyje atliekama analitinė ir galimybių studija. SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis atskleidžia, kad vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti sistemingą ir efektyvų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integravimą į Lietuvos miestų ir kitų urbanizuotų teritorijų plėtrą. „Drauge su partneriais dirbame siekdami sukurti ir specialistams bei visuomenei pristatyti aiškias metodines gaires, padėsiančias įgyvendinti ekologiškai tvarius sprendimus miestuose ir už jų ribų. Tai strateginis žingsnis, orientuotas į kompleksinius ir ilgalaikius sprendimus bei metodus, pagrįstus gerąja kitų šalių praktika“, – teigia M. Pakalnis. Anot jo, projekto „Žaliosios infrastruktūros…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: „Bendro gyvenimo trukmės „patikra“ porai tikintis pagalbinio apvaisinimo – perteklinė“
2026 m. kovo 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Sveikatos apsaugos ministerijoje po 10 metų atnaujinamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi laikmečio neatitinkančių trūkumų: juo ketinama reguliuoti vyro ir moters santykių tvirtumą – ir tai nėra priimtina žmogaus teisių požiūriu, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. „Norinčios susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu nesusituokusios poros turės įrodyti, kad kartu gyvena ne mažiau nei 12 mėnesių ir pagrįsti savo santykių rimtumą. Negi valdantieji socialdemokratai iš tikrųjų įstatymu matuos jausmų ar įsipareigojimų stiprumą? Tai yra teisėkūros beletristika, kurios aptakus ir perteklinis turinys permetamas spręsti poroms ir gydytojams“, – stebisi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pagal naujo…
KTU doktorantas kuria naują DI sistemą svarbią ūkiams – padės anksčiau pastebėti gyvulių sveikatos pokyčius
Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Informatikos doktorantas Arnas Nakrošis teigia, kad ši nauja sistema reikalinga, nes vis labiau atsiranda poreikis tikrinti ūkio gyvulius prevenciškai ir taip pastebėti ligas anksčiau nei pasireiškia simptomai. „Tradiciškai gyvulių ir paukščių sveikatos būklė vertinama periodiškai, remiantis vizualine apžiūra ar pavieniais matavimais, tačiau dėl to dažnai pakitimai, lemiantys susirgimus, pastebimi per vėlai, jau pasireiškus klinikiniams simptomams ar gyvūnų…
Lietuviškai išmokęs britas Jamesas: dievinu netaisyklingą lietuvių kalbą
Kai prieš daugiau nei trejus metus James`as Iain`as McLean`as pirmą kartą atvyko į Lietuvą, apie šią šalį žinojo nedaug. Dabar jis Vilniaus universitete (VU) studijuoja Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros programą ir laisvai kalba lietuviškai. Britas sako besižavintis šalies gamta, kalba, o iš Lietuvos išvykti neskuba, nes čia jaučiasi laimingas. Į Lietuvą James`as pirmąkart atvyko dar studijuodamas lingvistiką ir kalbas bakalauro pakopoje Jungtinėje Karalystėje. Kad jo „Erasmus“ mainų šalimi taps Lietuva, kaip pats sako, nusprendė ne jis, o universitetas – trečiame kurse visi kalbas studijuojantys studentai yra išsiunčiami į skirtingose šalyse vykstančią mainų programą. Tuo metu apie Lietuvą jis žinojo nedaug, tačiau teigia šalį pažinęs laikui…
Luminor” investicijų valdytojo „Prosperus“ nekilnojamojo turto fondui skolina beveik 50 milijonų eurų
Bankas „Luminor“ investicijų valdytojo „Prosperus Asset Management“ nekilnojamojo turto fondui „Prosperus Real Estate Fund IV“ (PREF IV) suteikė papildomą 48,3 mln. eurų paskolą. Šios lėšos skirtos ankstesnių įsipareigojimų refinansavimui ir kelių naujų objektų įsigijimui. Skaičiuojant anksčiau suteiktas paskolas, „Luminor“ finansavimo apimtys PREF IV fondo reikmėms jau viršija 77 mln. eurų. PREF IV kartu su naujai įsigytu Vikingų verslo parku valdo dar šešis nekilnojamojo turto objektus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Juose įsikūrę nuomininkai vykdo logistikos, sandėliavimo, prekybos, gamybos, inovacijų bei mokslinių tyrimų veiklą. „Prosperus“ per palyginti trumpą laiką tapo vienu didžiausių investicijų į nekilnojamąjį turtą valdytojų Lietuvoje, išsiskiriančiu nuoseklia strategija ir dosnia valdomų fondų grąža investuotojams. PREF IV yra naujausias fondas…
Staigus gerklės skausmas gali slėpti pavojingą bakteriją – kada delsimas baigiasi komplikacijomis?
Skaudanti gerklė dažnai siejama su peršalimu, tačiau staigus ir intensyvus skausmas gali signalizuoti apie rimtesnę priežastį – A grupės streptokoką. Daugelis yra girdėję šį paslaptingą medicininį terminą, tačiau tik nedaugelis žino, ką jis iš tiesų reiškia. Šios bakterijos, dažniausiai gyvenančios nosyje ir gerklėje, gali sukelti streptokokinę gerklės infekciją, kuri reikalauja itin atidaus dėmesio. Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, A grupės streptokoko sukelti gerklės uždegimo (faringito) atvejai yra labai dažni – kasmet pasaulyje jie diagnozuojamai apie 600 mln. kartų, o 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi streptokoką gerklėje ir yra didelės rizikos grupė sirgti. Gerklės skausmas yra dažna priežastis kreiptis į gydytojus – jis sudaro apie 6 proc. visų apsilankymų. Maždaug…
Didžiausias pavasario įvykis moksleiviams – KU projektas „Iškeisk pamoką į paskaitą“ sugrįžta 26-ąjį kartą
2026 m. kovo 23–26 dienomis Klaipėdos universitetas (KU) jau 26-ąjį kartą kviečia moksleivius, mokytojus ir tėvus dalyvauti projekte „Iškeisk pamoką į paskaitą“. Šiemet renginys taps didžiausiu per visą savo istoriją – jis vyks net keturias dienas, pasiūlys beveik 60 paskaitų ir patyriminių veiklų, o bendras dalyvių skaičius, tikimasi, sieks apie 6500. 2026-ųjų akcentas – „Žinios kuria rytojų“ Šiemet projektas „Iškeisk pamoką į paskaitą“ kviečia sąmoningai kurti savo ateitį ir bent vienai dienai tradicinę pamoką iškeisti į paskaitą universitete. Tai ne tik simbolinis kvietimas išeiti iš įprastos klasės ribų – tai galimybė patirti, kaip mokslas veikia realiame gyvenime ir kaip šiandienos žinios formuoja rytojaus sprendimus. Šių metų projektas aiškiai atskleidžia KU…
Santaros klinikose – sudėtinga, bet pacientams palankesnė stemplės ir skrandžio vėžio operacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre atlikta sudėtinga minimaliai invazyvi stemplės ir skrandžio rezekcija dėl onkologinės ligos. Rezekcija – tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinama ligos pažeista stemplės ir skrandžio dalis, siekiant visiškai pašalinti naviką ir atkurti virškinamojo trakto vientisumą. Tai viena iš pažangiausių viršutinio virškinamojo trakto chirurginių operacijų, reikalaujanti didelės patirties, kruopštaus pasirengimo ir glaudaus daugiadalykės komandos darbo. Gydymo kelias nuo pirmųjų simptomų iki sprendimo operuoti Pacientui ilgą laiką progresavo rijimo sutrikimai – iš pradžių tapo sunku valgyti, vėliau nebegalėjo nuryti maisto, galėjo suvartoti tik šiek tiek skysčių. Siekiant pagerinti mitybą ir sudaryti sąlygas tolimesniam gydymui: kad iki operacijos galėtų valgyti, pacientui į stemplę buvo įdėtas…
Žuvų įveisimui šiemet bus skirta 300 tūkst. eurų
Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų įveisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvų įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t.y. neišnuomoti vandens telkiniai. Tuo tarpu išnuomotus vandens telkinius įžuvina jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų įveisimo planus. Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių 38 valstybiniuose vandens telkiniuose, nurodytuose Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius…
Varvekliai matomi, bet didžiausia rizika dažnai – nematoma: ką svarbu žinoti apie sniegą ant daugiabučių stogų
Žiemą pavojų ant stogo dauguma atpažįsta akimirksniu: virš įėjimo kybantis varveklis, nuo šlaitinio stogo slenkantis sniegas, po atšilimo nukritę ledo gabalai. Tačiau pastatų techninės priežiūros specialistai sako, kad reali rizika dažnai prasideda ten, kur jos nesimato – ne tik ant šlaitinių, bet ir ant sutapdintų, kitaip tariant, plokščių stogų. Atlydžio metu – o būtent tai vyksta dabar – sniegas įmirksta, sukrenta, susiformuoja ledo sluoksniai. Tuomet stogas ne tik pasunkėja – didėja apkrova konstrukcijoms, užsikemša vandens nuvedimo vietos, atsiranda pratekėjimų tikimybė, o sniego masės gali staiga nuslinkti. „Nuolat stebime situaciją, vizituojame prižiūrimus namus, tačiau kai orai keičiasi taip staiga ir taip stipriai, mums labai svarbus ir gyventojų atidumas, nes situacija gana…
