Milijardais vertinamų didžiųjų technologijų kompanijų: „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų laukia sudėtingi iššūkiai – technologijų raida subrandino naują decentralizuoto interneto kartą, kuri nebus palanki šiandienos gigantams. Iš šių pokyčių daugiausiai laimės turinio kūrėjai ir paprasti vartotojai. Laimėti gali ir Lietuva, jeigu laiku suspės į permainų traukinį. Web3 ‒ taip vadinamas naujosios kartos internetas į kurio vystymą kasmet investuojami dešimtys milijardų eurų. Jau dabar aišku, kad tai bus decentralizuotas, atvirais duomenimis grįstas ir demokratiškas internetas, kuriame mes dalyvausime per savo skaitmeninius dvynius. Esame ant permainų slenksčio „Ar galite įsivaizduoti dabartinį gyvenimą be socialinių tinklų, be „Google“, „Youtube“, „Spotify“, be programėlių išmaniuosiuose telefonuose? Juk tai ‒ daugelio internetu besinaudojančių žmonių kasdienybė. Dar…
Naujas Vilniaus plėtros etapas: Vilniaus vystymo kompanija metus pabaigs su nauja ketverių metų strategija
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB Vilniaus vystymo kompanija, kuri rūpinasi sostinės viešąja infrastruktūra ir efektyviu nekilnojamojo turto naudojimu, metų pabaigą pažymės su naujai patvirtinta veiklos strategija iki 2025 m. Ji žymi naują įmonės veiklos bei Vilniaus plėtros etapą ir apibrėžia strateginius tikslus. Jais įmonė įsipareigoja kryptingu, nuosekliu darbu drauge su partneriais Vilniaus mieste kurti kokybišką socialinę infrastruktūrą, vadovautis pažangiomis valdymo bei veiklos praktikomis. Bendrovės pasitvirtintoje 2022-2025 m. veiklos strategijoje išskirtos 5 pagrindinės tarpusavyje susijusios suinteresuotos šalys – įmonės steigėja ir vienintelė akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė, bendrovės klientai, partneriai, darbuotojai ir visi vilniečiai. Su kiekviena iš jų susieti konkretūs tikslai. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažymi, kad kuriant miestą, kuriame gera…
„Citus“ ekspertai: didžiųjų miestų rinkos – kaip iš ekonomikos vadovėlio, o optimizmo – daugiau
Preliminariais lapkričio mėnesio duomenimis, kuriuos fiksavo „Citus“ analitikai, sostinės pirminėje būsto rinkoje lapkritį „užderėjo“ 201 butų ir kotedžų įsigijimo sandoris. Palyginimui, spalio mėn. sandorių buvo 225, tačiau, bet kuriuo atveju, antrą mėnesį fiksuojamas didesnis rinkos aktyvumas nei kovo–rugsėjo periodu (vidutiniškai 178 sandoriai per mėn.). „Nuolat stebėdami sandorių dinamiką, pastebime, kad kas kelis mėnesius į statistiką „sukrenta“ švieži naujų projektų pardavimai. Tai rodo, kad žmonės naujų produktų rinkoje labai laukia, o realus būsto poreikis nėra sumažėjęs tiek, kiek sumažėję pardavimai. Naujuose projektuose pirkėjai skuba pasinaudoti pirmumo teise rinktis norimą būstą, įvertinti plėtotojų pasiūlymus, nors ilgalaikė pasiūlos sausra vis dar neleidžia patenkinti viso būsto poreikio. Pardavimai, galimai, labiau susitraukė dar ir dėl…
Be silkės – nė iš vietos: netikėti deriniai, kuriuos verta paragauti per šventes
Įvairiausi silkių patiekalai per Kūčias ir Kalėdas tampa tikra stalo pažiba. Silkę per šventes įprasta ruošti su įvairiomis sezoninėmis daržovėmis, grybais, svogūnais. Tačiau jei tradicinės silkės receptai jau spėjo pabosti – naujų spalvų ji įgaus, jeigu pagardinsite šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais, kiaušiniais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad gruodžio mėnesį lietuvių susidomėjimas žuvimi, o tarp jų ir silke bei jūros gėrybėmis, ženkliai šokteli į viršų. „Prieš didžiąsias metų šventes, visą gruodį, žuvies, silkės ir jūros gėrybių suvalgoma kur kas daugiau nei kitais metų mėnesiais. Fasuotos silkės pardavimai vidutiniškai padidėja 35 proc., o sveriamos – vidutiniškai daugiau nei 45 proc. Taip pat išauga ir tradicinės neišdorotos silkės…
Įsismarkavęs šventinis maratonas lietuviams kelia stresą: „paleiskite“ jį Lietuvos kurortuose
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki didžiųjų žiemos švenčių, įvairių rūpesčių, darbų ir atsakomybių – apstu. Psichologė Gintarė Mikulienė pastebi, kad daugiausiai streso šventiniu laikotarpiu lietuviams kelia reikalų gausa. Gera žinia – įtemptas laikotarpis praeis, o norintieji naujus metus pasitikti kupini jėgų turi apsčiai pasirinkimų keliaudami Lietuvoje. Geriausia gyventi „čia ir dabar“ Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė G. Mikulienė dalijasi, kad skirtingi visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo šventinio laikotarpio sąsają su išaugusiu streso lygiu. Prasidėjęs šventinis maratonas lietuviams – ne išimtis. Siekiant lengviau dorotis su įtampa bei šį mėnesį „išbūti“ lengviau, psichologė pateikia kelis patarimus. „Aplink vyraujantį chaosą geriausiai suvaldyti padeda kasdienė rutina. Ji leidžia susikurti tam tikrą…
Ekspertai: Dėvėtas drabužis gali uždirbti trečdalį jo pradinės kainos
Kas ketvirtas gyventojas jaučia gėdą antrą kartą dėvėdamas tuos pačius drabužius. Todėl daugybė geros kokybės, madingų ir dar tinkamų dėvėti drabužių atsiduria šiukšlynuose arba yra sudeginami. Alternatyva pertekliniam tekstilės vartojimui – dėvėtų drabužių parduotuvės. „Dalis gyventojų renkasi dėvėtų drabužių parduotuves, nes jiems rūpi aplinkosauga. Kitiems tai – papildomų pajamų šaltinis, nes jose „įdarbintas“ rūbas gali uždirbti iki 30 procentų naujo drabužio vertės. Norėdami dar daugiau žmonių supažindinti su tvarios mados galimybėmis, startuojame su kampanija „Neleisk savo drabužiams tinginiauti – įdarbink juos“, – teigia nesudėvėtos mados platformos „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdė. „Kasdien sulaukiame dešimčių žinučių, kuriose žmonės nori savo nedėvimus rūbus parduoti, padovanoti ar priduoti perdirbimui. Gruodžio mėnesiui net nebepriimame naujų…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratų atstovai: sanitarinės zonos aplink „Vilniaus paukštyną“ nustatymas galimai pažeidžia viešąjį interesą“
2022 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas trečiadienį susitiko su Juodšilių, Rudaminos ir Dusinėnų gyventojais, kuriems kelia nerimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pradėtas procesas dėl sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink „Vilniaus paukštyną“ steigimo. NŽT siekia, kad sanitarinė apsaugos zona apimtų 1000 metrų aplink paukštyno teritoriją, tad veiklos apribojimai paliestų bent 800 sklypų, du darželius, dvi mokyklas, bažnyčią ir turgų. „Man iš tiesų sunku patikėti, kad tokie dalykai vyksta. Sprendimai priimami vienašališkai, neišklausant gyventojų, neatsakant į jiems kylančius klausimus, nepaisant viešojo intereso. Sunku suvokti, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų veikti prieš gyventojus ir viešąjį interesą. Labai tikiuosi,…
Aplinkai draugiška Kalėdų eglutė: kokį variantą rinktis?
Kalėdų eglutės jau įžiebtos didžiausiuose šalies miestuose, o šventiškai papuošti spygliuočiai greitai atsiras ir daugelio lietuvių namuose. Kol vieni rinksis puošti dirbtines eglutes, kiti švenčių neįsivaizduoja be gyvo, mišku kvepiančio medžio. Ekspertai pasakoja apie kiekvieno pasirinkimo privalumus ir trūkumus. Kuo arčiau šventės, tuo daugiau žmonių savo namuose puošia gyvas Kalėdų eglutes – jas daugelis laiko pagrindiniu žiemos švenčių simboliu, kuris į namus atneša tikrą kalėdinę dvasią. Nepaisant to, nemažai žmonių susimąsto, kokia eglutė yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas. Nors gyvas kirstas Kalėdų eglutes galima pakeisti metai iš metų tarnausiančiais dirbtiniais medeliais, plastikas yra pagamintas iš iškastinių išteklių, yra nesuyrantis ir gali būti, kad nebus perdirbtas. Tad kuris pasirinkimas iš tiesų yra…
Neregiams bei silpnaregiams pritaikyta dar daugiau lietuviškų filmų
Lietuvos kino centras, siekdamas lietuvišką kiną padaryti prieinamą visiems, LAB ir virtualios bibliotekos ELVIS kolekciją papildo penkiais lietuviškos klasikos filmais su garsiniu vaizdavimu. Didžioji šios programos naujiena –1985-ųjų metų Raimundo Banionio filmas „Mano mažytė žmona“, kurį Lietuvos kino centras restauravo dar šiais metais. Programą taip pat papildo vaidybinis istorinis dviejų dalių filmas „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1973), pasakojantis apie XIII a. Didžiojo prūsų sukilimo vadą Herkų Mantą. Kolekcijoje galima rasti ir du Arūno Žebriūno filmus: „Paskutinė atostogų diena“ (1965) bei lietuviškąja Romeo ir Džuljetos istorija vadinamą 1978-ųjų juostą „Riešutų duona“. Programą karūnuos savo laiku geriausia juosta pripažintas Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos bendros režisūros filmas „Jausmai“ (1968). Praėjusiais metais…
5 faktai, kurių nežinojote apie Indiją: istorijos apie seniausią pasaulio religiją ir „šlapiausią“ vietą Žemėje
Indija – įspūdingų kultūrinių ir istorinių paminklų, gilių gastronominių ir religinių tradicijų bei nuostabios gamtos kraštas. Ir nors daugelis esame girdėję apie Agros mieste stūksantį Tadžmahalo mauzoliejų ar Indijoje garbinamas karves, šią šalį supa gerokai daugiau neišsemiamų įdomybių. Todėl „Discovery Channel“ kviečia iš arčiau pažinti šiemet 75-ąsias nepriklausomybės metines mininčią valstybę ir dalijasi 5 faktais apie Indiją. 1. Seniausia pasaulio religija Indiją užtikrintai galima vadinti religijos ir šventyklų šalimi. Maždaug 15 proc. šios šalies gyventojų yra musulmonai, tačiau didžioji dauguma – beveik 80 proc. – yra hinduizmo religijos išpažinėjai. Ji yra laikoma seniausia religija pasaulyje, kurios papročiai, kai kurių šaltinių teigimu, siekia daugiau kaip 4 tūkst. metų pr. Kr. Tiesa,…