Pašto rinka Lietuvoje išgyvena spartų virsmą. Siuntiniai tampa pagrindiniu srauto šaltiniu, e. prekyba stiprėja, o popieriniai laiškai traukiasi. Valstybė tuo metu už 2021–2022 m. laikotarpį yra skyrusi apie 7 mln. eurų universaliajai pašto paslaugai finansuoti – nors ši 2024 m. sudarė vos 6,3 proc. rinkos. Ar dabartinis modelis išliks tvarus, kai sektorius vis labiau atveriamas konkurencijai? Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje išsiunčiamų popierinių laiškų sumažėjo beveik perpus – nuo 46,5 mln. 2021 m. iki 29 mln. 2024 m. Paslaugų struktūrą iš esmės keičia spartėjanti skaitmenizacija, auganti e. prekyba ir galimybė bendrai naudotis infrastruktūra. Apie šiuos pokyčius diskutuota RRT surengtoje konferencijoje „Pašto sektoriaus transformacija ir ateities…
Vilniuje viešėjo Europos kosmoso industrijos elitas: aptartos sektoriaus aktualijos ir Lietuvos potencialas
Gegužės pradžioje Vilnius buvo technologinės pažangos sostinė – Inovacijų agentūra į „Vilnius SpaceDays 2025“ renginį subūrė Europos kosmoso industrijos atstovus ir politikos formuotojus, kurie aptarė sektoriaus aktualijas, svarbiausias technologijas, misijas bei programas. Ypatingas dėmesys konferencijoje šiemet skirtas Italijos pasiekimams kosmoso srityje ir Lietuvos bendradarbiavimo su šia šalimi galimybėms. Jau trečią kartą organizuotos konferencijos metu tarptautiniai ekspertai, verslo lyderiai ir inovacijų kūrėjai analizavo šiandieninius kosmoso pramonės iššūkius bei ateities kryptis, dalinosi žiniomis ir patirtimi, ieškojo naujų bendradarbiavimo galimybių. „Didėjanti kosmoso industrijos svarba Lietuvos inovacijų kūrėjams ir šalies ekonomikai atveria naujas galimybes. Sparčiai augantis mūsų kosmoso sektorius, kuriam impulsą suteikė Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje (EKA), jau demonstruoja rezultatus – lietuviai leidžia…
Vilniuje atidaryti dar vieni grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia
Sostinės Naujininkų rajone atidaryti nauji grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyveno 10 žmonių su intelekto ir/ar psichosocialine negalia. Šių namų įkūrimo viziją būsimi gyventojai kartu su projekto komanda vystė nuo pat kapsulės įkasimo, todėl įsikraustymas labai lauktas. Gyventojai čia gyvens bei mokysis gyvenimo įgūdžių padedant specialistams. „Institucinės globos sistemą pertvarkome jau ne pirmus metus, siekdami užtikrinti visavertį žmonių su negalia gyvenimą, tačiau pastaruosius du metus esame įgiję gerą pagreitį. Džiaugiuosi, kad Vilniuje dar vienuose naujuose namuose teikiamos paslaugos vilniečiams ne tik atitiks formalius reikalavimus, tačiau tai bus daroma oriai ir kokybiškai. Tikiu, kad tai realiai keičia žmonių gyvenimus visomis prasmėmis: nuo geresnės savijautos iki didesnio savarankiškumo“, – sako Vilniaus miesto meras…
Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni. Deja, panašu, kad inžinierių Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks. Nors pernai inžinerines studijas mūsų šalyje pasirinko daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad patenkintų sparčiai modernėjančios pramonės poreikius. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šioje srityje būtini pokyčiai. „Vaikų ir jaunimo susidomėjimas tiksliaisiais mokslais vis dar pernelyg menkas, o profiliavimo sistema mokyklose neskatina jaunimo rinktis technologines specialybes. Siekiant proveržio šioje srityje, būtinas ir politinis sprendimas…
Amatininko kelias „Keramikos dienose“
Beveik pusantro šimto rankų glostė, lipdė, formavo, ornamentavo, glazūravo molį. Ir tai tik keli epizodai, ką patyrė daugiau nei pusšimtis moksleivių iš Kuršėnų ugdymo įstaigų bei gyventojai iš Šeduvos globos namų, dalyvaudami dvi savaites trukusiose projekto „Senųjų amatų fone“ kūrybinėse dirbtuvėse „Keramikos dienos“. „Keramikos dienų“ tikslas – atskleisti žmogaus ir molio bendrystės paslaptis, tad kūrybinių dirbtuvių pradžia – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro keramikos dirbtuvėse. Čia Šiaulių r. Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro moksleiviams Lietuvos Puodžių VII-asis karalius Algimantas Tamašauskas ir amatų centro etninės kultūros specialistė Alina Milašienė pristatė keramikos amatą ir dalinosi savo patirtimi. Išklausę profesionalų mokymus ir patarimus moksleiviai rankomis „kalbino molį“ – lipdė savo…
Studentų konferencijoje – apie kūrybą moksle ir gyvenime
Gegužės 9 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Laisvė kurti“, skirta M. K. Čiurlionio metams. Joje buvo pristatyta daugiau nei pusšimtis studentų ir moksleivių pranešimų, įrodančių, kad kūryba reikalinga ne tik menininkams, bet ir mokslininkams. Anot konferencijoje pranešimą pristačiusio VDU absolvento, žinomo verslininko Gedimino Kvietkausko – kūrybą suprantame per siaurai. „Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Vaizduotė gali praversti netgi chirurgui“, – sakė verslininkas. Kūrybiškumą pabrėžė ir VDU profesorius, medijų menininkas bei dailininkas Rimantas Plungė, kartu su kompozitoriumi prof. Titu Petrikiu atidarę 4-ąją VDU Studentų konferenciją, šiais metais pavadintą „Mokslo ir kultūros sonata“.…
REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS DĖL GAISRO JĖGAINĖS G. ATLIEKŲ PERDIRBIMO ĮMONĖJE KAUNO R., BIRULIŠKIŲ K.
Kilus gaisrui Jėgainės g. atliekų perdirbimo įmonėje Kauno r., Biruliškių k., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Jei esate lauke ir matote tamsius dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite į priešvėjinę pusę – t. y. kad vėjas neneštų dūmų į jus. Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų. Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti. Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui. Nepalikite lauke gyvūnų. Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus. Primename – teršalų ūmaus poveikio simptomai:…
Alergijos sezonas įsibėgėjo: gyventojai šluoja vaistines ieškodami palengvėjimo
Vos prasidėjus intensyviam augalų žydėjimui, vaistinių duomenys rodo ryškų priešalerginių priemonių paklausos augimą – balandžio ir gegužės mėnesiais jų pardavimai išaugo net 30 proc., lyginant su kovu. Dažniausiai gyventojai ieško tablečių, nosies purškalų ir akių lašų, padedančių sumažinti sezoninių alergijų simptomus. Varvanti nosis, perštinčios ir ašarojančios akys, čiaudulys, sausas kosulys ir nuolatinis diskomfortas, dalis šiuos simptomus nurašo paprastam peršalimui, bet, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, dažniausiai tai yra sezoninės alergijos požymis. „Pavasarinė alergija dažniausiai pasireiškia staiga – vos tik ore padidėja žiedadulkių koncentracija. Žmonės pradeda čiaudėti, užgula nosį, iš jos teka skaidrios išskyros, atsiranda sausas kosulys, niežti akis, jos ašaroja. Alergija nuo peršalimo skiriasi ne tik simptomų pobūdžiu, bet…
Krašto apsaugos ministerija pertvarko Infrastruktūros valdymo agentūrą: stiprinami pajėgumai strateginiams projektams
Krašto apsaugos ministerija stiprina už karinės infrastruktūros vystymą atsakingą Infrastruktūros valdymo agentūrą (IVA). Iš esmės pertvarkoma agentūros struktūra, plečiama aukštos kvalifikacijos specialistų komanda, keičiama jų atlygio sistema, stiprinama kokybės priežiūros ir skaidrumo sistema. Pagrindinis pokyčio tikslas – užtikrinti efektyvų ir sklandų strateginių karinės infrastruktūros projektų valdymą. „Nuo 2021 iki 2028 metų karinės infrastruktūros finansavimas bus išaugęs net 26 kartus, tačiau IVA pajėgumai liko beveik nepakitę. Per artimiausius keletą metų į karinę infrastruktūrą bus investuojami net apie 4 milijardai eurų. Todėl imamės būtinų vadybinių sprendimų, kad jie būtų investuoti racionaliai ir efektyviai. Būtina užtikrinti spartų ir kokybišką infrastruktūros vystymą, ypač įgyvendinant kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos ir Vokietijos brigados projektus. Agentūrai keliamas…
Aplinkos ministras P. Poderskis: Lietuva gali būti Europos lydere kovoje su klimato kaita
Ketvirtadienį aplinkos ministras Povilas Poderskis dalyvavo diskusijoje Vilniuje vykstančioje Europos Komisijos organizuojamoje konferencijoje „Miestų misija“, kurioje kalbėjo apie iššūkius kurti tvarius, aplinkai draugiškus ir žmonėms patrauklius gyventi miestus. „Džiaugiuosi, kad du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė – dalyvauja ES misijoje „Iki 2030 m. – pažangieji neutralaus poveikio klimatui miestai”. Dviejų Lietuvos miestų dalyvavimas šioje misijoje parodo, kad mes galime būti Europos lyderiais, kovojant su klimato kaita. Esame pasiryžę visokeriopai remti šiuos miestus kaip gerosios praktikos pavyzdžius visai mūsų šaliai”, – diskusijoje teigė aplinkos ministras Povilas Poderskis. „Labai svarbu, kad Vilnius ir Tauragė, jau įvertinti tarptautiniu mastu, imtųsi lyderystės klimato kaitos srityje, įkvėptų savo pavyzdžiu ir bendradarbiautų su kitais Lietuvos…
