Meilė

Isblesusi tavo meile…

Pavargau…tiki? Nuo ko? Nuo minčių, galvojimų apie tave, svajonių, kurios taip niekada ir neišsipildys…Žiūriu i kalendorių ir negaliu patikėti, kad jau praėjo pusė metų, kai tu mane palikai. Tos dienos nepamiršiu niekada…Kai mes sėdėjom mašinoj prie Kauno marių, labai smarkiai lijo, griaudėjo…tiesiog pliaupė kaip iš kibiro…rodos, kad oras prisitaikė prie mūsų savijautos…
Pokalbis buvo gana ilgas, prasidėjo jis tavo atsiprašymais, atsiprašymais už tai, kad palieki mane….kai paklausiau, kodėl? Tu tiesiog atsakei, kad meilė išblėso…Aš klausiau tavęs ir negalėjau patikėti, kad tai tiesa…Idilė trukusi 1,5 metų sugriuvo…Toliau apie ką šnekėjom net neprisimenu, žinau, kad iš visų jėgų bandžiau tvardyti ašaras, norėjau pasirodyti stipri…Vieną akimirką lyg ir palūžau, bet kadangi už lango buvo tamsu, nelabai matėsi, kad skruostais bėga ašaros… Pokalbis tęsėsi toliau, nuo temos apie tai, kad meilė išblėso priėjom iki paprasčiausio draugiško pokalbio…buvom lyg keliom minutėm pamiršę ko čia atvažiavom…
Keista galbūt, bet šnekėjom apie tai, kaip bus sunku vienam be kito…kad liekam draugais, būtinai bendrausim, susitiksim…u prisipažinai bijantis, kad klysti, ir paklausiai, kas bus jei suprasi, kad padarei klaidą…pasakiau pirmus ant liežuvio galo buvusius žodžius dėl kurių vėliau pasigailėjau…pasakiau, kad reikėjo galvoti prieš tai, kad jei ir suprasi tai bus jau per vėlu…Tu paprašei, kad aš paskutinį kartą tave apkabinčiau, kai apkabinau, per mano kaklą nubėgo tavo ašara…supratau, kad tau skaudu, bet tuomet kodėl mane palikai? Abu verkėm, aš tave raminau, sakiau, kad viskas bus gerai, susirasi kitą ir būsi laimingas…. Tu tvirtinai, kad kitos dar ilgai tu neturėsi, kad reikia pabūti vienam…Esu tikra, kad nepraėjus nei porai savaičių buvai su kita…
Tu sakei, nežinantis, ką darysi, kai sutiksi mane gatvėje ir negalėsi manęs apkabinti pabučiuoti…taip negalėsi, nes aš jau nebe tavo mergytė…Nors jau praėjo pusė metų nei karto nesimatėme…
Štai ir išsiskyrėm, kai atvežei mane namo ir aš išlipau iš mašinos, mano skruostais byrėjo ašaros, ėjau link laiptinės ir tvardžiau savo skausmą….Norėjau rėkti visa gerklę, kad tave myliu, kad nenoriu be tavęs gyventi….Bet aš tau neprieštaravau, tavo noras buvo mane palikti,pamiršti… aš iš tavo gyvenimo pasitraukiau…

Prekės pigiau:
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

10 Comments

  • asarele

    as nesuprantu vieno,kodel palikdami zmogu,noredami su juo issiskirti,mes verkiame ir buname liudni…gal mes paprasciausiai nesame tvirtai apsisprende tai daryti? bet tada kyla dar vienas klausimas,kodel mes viena diena palikdami savo mylima zmogu verkiame,o kita diena jau su kitu zmogumi buname kartu ir laimingi…suprantu tave ,nes as jau vos ne metai kaip esu palikta vaikino ir man jis net nieko nepaaiskino.susitaikiau atrode jau ir lyg jau buvau apsidziaugusi kad pamirstu ji,bet kai pamaciau klaseje,kad jis kazka gamina su klasioke(matai mes klasiokai esam) nzn bet manyje uzvire pyktis,norejosi verkti.bet gerai pagalvojus kodel man verkti,jei jam gerai ir mes jau nebebusim kartu.tegul jis buna laimingas,as ir busiu laiminga,jei ne siandien,tai rytoj.

  • as

    As issiskyriau po 2metu draugystes. jis pasake, kad daugiau taip nebegali, nors mano atzvilgiu viskas buvo puiku. Buvo ziauriai skaudu, as nieko nevalgiau, isverkiau visas akis, per savaite sukudau net 5kg, pablogejo sveikata, ir as dar likau tame bute, kur mes „gyvenom“, miegojau viena toje lovoje… Man buvo neapsakomai sunku. Bet zinai ka? As nusprendziau, kad man to gana, kad jis nevertas mano asaru ir kad surasiu kita, geresni uz ji. Praejo beveik puse metu, as ir vel isimylejau, ir viena diena jis man parase, kad del visko gailisi… Bet buvo jau per velu, nes as jau laiminga su kitu. 🙂 Taigi nenusimink, ko tik gyvenime nebuna. 🙂

  • Karolis

    Suprantu tawe, ziauriai skaudu ir nefaina, bet ka jau padarysi gyvenimas eina i prieki ir tikek, kad atsiras dar geriasnis uz buvusi ir visai netiketai. Taciau siuo metu stenkis tvardytis ir neverk ir nepaluzk delto, nes jei jis taip padare jam delto ne kiek neskaudu (nesvarbu, kad jis masinoj su tavim verke), jis nevertas tavo asaru ir skausmo. Tausok save mergyt ir viskas bus gerai 😉

  • Anonimas

    net baisu daros kai cia pasiskaitai.o as myliu savaji zuiki o jis myli mane. ir zinau kad amzinaij nebusim, kad esam oer jauni tokiai stipriai meilei. todel spaudziu ji prie saves kiekviena minute ir galvoju kiek viena sekunde apie ji ir dziaugiuosi kol dar galiu, o kai neishtversim kazkokio gyvenimo ishbandymo, busiu laiminga kai jo nebus salia bet mintyse liks risiminimai kai kartu gulejom priesh televizoriu ir kvepavom vienas kitam i veida….ir jauciau jo sihula…arba kai jis shukavo ar gloste mano galvytea, kai jis gulejo man at krutines ir as uosciau jo kvapnius plaukus. as jau niekada neliudesiu kad ishsikirsim, nes tai ka jauciu dabar man ishliks ilgaij atminty.o ishsikiriame tam kad surastume geresnius, kad atrodytu jog tai nera imanoma….deja viskas yra imanoma… kaip del to dziugu ar gaila butu….sekmes jums visiems :*

  • Gabriele

    zinai mergyt ta pati ksuasma as tebekenciu nors praejo jau beveik metai…po pusesmetu jis vel susirado mane ir as ji atrodolyg pamilau is naujo,bet kas is to jai mane visviena skaudina o laiminga bunu labai retai..bet negaliu jo palikti…nzn nesu tokia stipriir perdaug ji myliu…. galiu tik patarti niekada negryskite atgal…. del sitos klaidos kenciu pati ir iskaudinau kelis labai mylimus zmogucius…sekmes tau*

  • Himura

    Nesutinku su tavim Anonymous. Stipriai meilei zmones negali buti per jauni. Jei taip galvosi tai aisku taip ir bus. O jei mylesi ir tikesi kad meile bus amzina tai taip ir bus, nesvarbu ar tu jaunas ar senas. Tereikia tiketi amzina meile is visos sirdies. Svarbiausia tikejimas. Paskaitykit kada apie proto ir pasamones desnius, tai suprasit, kad meile siaip neisnyksta. Jei ji isnyksta, tai reiskia kad kazkas buvo negerai su jumis, su jusu mastymu.

  • aaaaaaaa

    Labai gaila taves. Pries 6metus ir as palikau viena vaikina, irgi abu verkem. Man norejosi is gyvenimo daugiau, nes nuo graziu zodziu jau vemt norejosi. Dabar turiu daugiau, gyvenam kartu, visko turim ko reiktu ir labai ji myliu, viskas butu gerai, bet jauciu kad jis tuoj vems nuo mano meiles ir to labai bijau. O pati kartais taip zliumbiu ir taip norisi to demesio kuri atstumiau. Tikiuosi kad jam prireiks dar tavo silumos ir jis supras kad suklydo.

Parašykite komentarą