Siekiant kompensuoti kainų šuolį ir mažinti gyventojų išlaidas už būsto šildymą Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jomis nuo 30 iki 80 proc. didinama kompensacinė išmoka už gyvenamųjų pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą diegiant energinio efektyvumo didinimo priemones. Kai paramą gauna butų ir kitų patalpų savininkai, Aplinkos ministerija siūlo nustatyti ne didesnę kaip 80 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų subsidiją. Jeigu paramos gavėjas yra šilumos tiekėjas, nuosavybės teise valdantis šilumos punkto įrenginius, subsidija būtų apskaičiuojama priklausomai nuo įmonės dydžio ir vietovės, ji galėtų siekti nuo 50 iki 80 proc. Kitas svarbus pakeitimas, kurį siūlo ministerija – sudaryti palankesnes finansavimo sąlygas, išplečiant paramos gavėjo sąvoką. Valstybės…
Diena be plastikinių maišelių: „Iki“ iniciatyvos plastiko taršos mažinimui
Liepos 3-iąją minima tarptautinė diena be plastikinių maišelių – ja skatinama atkreipti vartotojų dėmesį į tvaresnius pasirinkimus ir vengti vienkartinio plastiko. Siekiant mažinti aplinkos taršą ir prisidėti prie mažesnio poveikio klimatui, svarbus kiekvieno atsakingumas ir sąmoningas vartojimas. Žinoma, tvarūs sprendimai neatsiejami ir nuo verslo. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, tvarumas ir dėmesys plastiko mažinimui bei perdirbimui užima svarbią vietą prekybos tinklo veikloje. Nuolatinis dėmesys plastiko perdirbimui „Dedame daug pastangų, kad kuo tvariau vykdytume savo veiklą, ir taikome žiedinės ekonomikos principus: kruopščiai rūšiuojame visą prekybos tinklo veikloje susidarantį plastiką ir perduodame jį perdirbti. Visi mūsų prekybos tinkle parduodami pirkinių maišeliai yra pagaminti iš „Iki“ parduotuvėse surinkto ir išrūšiuoto,…
Paradoksas: žmonės pasisako už žalesnę aplinką, tačiau brangiau mokėti už perdirbamas pakuotes nenori
Pasaulio pakuočių organizacijos duomenimis, 40 proc. pasaulyje pagaminamo plastiko priskiriama vienkartiniam naudojimui – panaudotos maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos ir kitų produktų pakuotės yra išmetamos kartu su mišriomis atliekomis kaip netinkamos perdirbimui. Savo ruožtu gamintojai yra nuolat skatinami keisti produkcijos pakuotes į perdirbamas ir taip prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos. Tačiau tam reikalingas ir vartotojų įsitraukimas. Kalbant apie perdirbamų pakuočių naudojimo naudą, neišvengiamai atsisukama ir į galutinius vartotojus – tik nuo sąmoningų pirkėjų priklauso, ar panaudotos pakuotės bus tinkamai rūšiuojamos. „Vartotojų atžvilgiu matome paradoksą – ne viena apklausa ir turimi duomenys parodė, kad žmonės yra linkę garsiai deklaruoti prisidedantys prie aplinkos apsaugos ir atliekų rūšiavimo, tačiau paklausti, ar sutiktų mokėti…
90 mln. eurų – aukštesnė pavara žaliajai transformacijai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad įmonėms, kurios investuos į energetinę konversiją – technologijas, leidžiančias iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, būtų skiriama finansinė parama. Tam numatyta 90 mln. eurų. Šiandien skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio tokiems projektams įgyvendinti. Likusius 85 mln. eurų planuojama panaudoti per 2023-2024 m. „Valstybė norėjo kompensuoti kainų prieaugį praėjusį šildymo sezoną, bet, akivaizdu, kilus karui energetikos išteklių kainos išliks aukštos, todėl reikia ieškoti tvarių ilgalaikių sprendimų. Valstybės vardu pasiskolinama 90 mln. eurų yra nukreipti į verslo juridinių asmenų ilgalaikį pokytį. Juo sprendžiamas ir klimato kaitos bei ŠESD emisijų problematika ir įsipareigojimų vykdymas, taip pat priklausomybė nuo importo, ypač iškastinio kuro, todėl…
Atliekų deginimas. Griauname mitus
Violeta Kaunelienė, Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Atliekų deginimas – kompleksiška ir sudėtinga tema, sąmokslo teoretikų ir suinteresuotų grupių dažnai naudojama kaip bauginimo priemonė visuomenei, siekiant savo tikslų. Šioje ES griežtai reglamentuojamoje ir prižiūrimoje srityje veikia daugybė saugiklių, o patikimi tyrimų rezultatai gaunami tik remiantis nešališkais moksliniais rezultatais. Nuo pat XIX a. pabaigos, kai buvo pradėta pramoniniu būdu deginti atliekas, jų deginimą lydėjo bloga reputacija. Pirmieji įrenginiai buvo primityvios konstrukcijos, o į aplinką buvo išmetami didžiuliai kiekiai teršalų, įskaitant daleles, dujinius produktus bei nemalonius kvapus. XX viduryje pradėtos taikyti ardyninės pakuros, kurios pagerino degimo procesą. Pirmasis bandymas sumažinti dalelių emisiją atliktas Danijoje, Arhuso atliekų deginimo įrenginiuose 1934 m.…
Patvirtinta vieninga pavojingųjų atliekų identifikavimo metodika
Nuo šiol atliekų turėtojams ir tvarkytojams bus aiškiau, kaip teisingai identifikuoti ir rūšiuoti pavojingąsias atliekas, lengviau nustatyti atliekos sudėtį, jos pavojingąsias savybes. Sukurta kokybiška vieninga pavojingųjų atliekų identifikavimo metodika leis pasiekti proveržį šių atliekų tvarkymo srityje, spręsti iškylančius iššūkius. Ši metodika skirta ne tik valstybės ir savivaldos institucijoms, bet ir gyventojams, ūkio subjektams. Jos tikslas – teisingai vertinti ir taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti tinkamą pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, kad šios atliekos būtų saugiai ir efektyviai surenkamos bei tvarkomos. Svarbu tai, kad parengta metodika yra suprantama ir pritaikyta naudoti kiekvienam – gyventojui, verslo įmonei, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, atstovams. Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų klasifikavimui…
Pirmą kartą išrinktas Orhuso konvencijos specialusis pranešėjas aplinkos gynėjų teisėms užtikrinti
Orhuso konvencijos 3-ajame neeilininiame šalių susitikime praėjusią savaitę išrinktas pirmasis specialusis pranešėjas aplinkos gynėjų klausimais – prancūzas Michel Forst. Šiuos rinkimus valstybės narės įvardijo kaip istorinį momentą, kuris leis Orhuso konvencijos suteiktas aplinkos gynėjų teises užtikrinti efektyviau, veiksmingiau ir greičiau. Visos susitikime dalyvavusios Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencijos) šalys konsensuso būdu susitarė dėl vieno iš keturių kandidatų – Michel Forst, kuris turi didelę tarptautinę patirtį žmogaus teisių gynimo srityje. Jo kandidatūrą palaikė ir įvairios nevyriausybinės organizacijos. M. Forst 2014-2020 m. buvo JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių gynėjų klausimais. Specialiojo pranešėjo vaidmuo reaguojant…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Parlamentarė Laima Nagienė siūlo koreguoti Energetikos ministerijos parengtą „proveržio“ paketą – siekiama mažinti nepageidautinas pasekmes gyventojų sveikatai ir jų gyvenamajai aplinkai“
2022 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Ketvirtadienį Seimas spręs dėl vadinamojo Energetikos ministerijos parengto „proveržio“ paketo priėmimo. Jame esančiais energetikos srities įstatymų pakeitimo projektais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas iš atsinaujinančių šaltinių gamybos gaunamos energijos plėtrai ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tačiau, pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės, nerimą kelia Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto antras variantas, kurį būtų galima pavadinti vėjo elektrinių vystytojų svajonės išsipildymu, o paprastiems žemės sklypų savininkams, šalia kurių stovės elektrinės, gali tekti pamiršti savo norus apie ramų ir gražų gyvenimą. „Vėjo elektrines bus galima statyti vos vieno elektrinės stiebo aukščio atstumu nuo gyvenamojo pastato, o žemės savininkų galimybės paprieštarauti bus…
Saugokime Lietuvos gamtos unikalumą – neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų
Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta. „Iš gamtos negalima tyčia imti nė vienos saugomos rūšies ir į ją negalima nešti bet ko. Laukinių augalų pievoje, miške ar paežerėje negalima persodinti iš vienos vietos į kitą, neva, kad būtų gražiau. Domėkimės gamtiniais procesais ir elkimės su gamtos turtais išmintingai. Kiekvienas augalas pats pasirenka jam augti tinkamiausią vietą, ekosistemą. Jeigu į ją…
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas: politinės partijos grynina paskutines nuostatas
Trečiadienį Aplinkos ministerijoje Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) dokumento projektas pristatytas politinių partijų atstovams. Po pristatymo politinių partijų atstovai nusprendė tęsti susitarimų paieškas tais klausimais, kuriais susitarimų grupėms nepavyko susitarti, aptarė, kaip organizuos tolesnį NMS procesą. „Nacionalinis miškų susitarimas sudėtingas, bet prasmingas procesas, kurio metu pavyko suburti bendruomenę, kuri kitu atveju nesišnekėtų. Iš devynių temų pasiekti susitarimai šešiose, tai labai geras rezultatas. Dabar turime su politikais susitarti, kaip judame toliau į priekį, politinės partijos turi pasakyti savo žodį“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Primename, kad susitarimo rengimas ir diskusijos dėl dokumento turinio vyko ilgiau nei metus 150 įvairaus formato renginiuose, procese dalyvavo apie 400 asmenų atstovaujančių daugiau nei 40 organizacijų,…
