Verslininkė, desertų kūrėja Liucina Rimgailė sako, kad jei šaldytuve turi net ir nedaug, bet universalių produktų, iš kurių gali pagaminti vakarienę ar iškepti pyragą svečiams, neskuba vėl apsipirkinėti – pirmiau sunaudoja tai, ką randa šaldytuve. Tiesa, Liucina įsitikinusi, kad gamyba iš maisto likučių įmanoma tik nebijant eksperimentuoti, atrandant naujus ingredientus ir skonius – dažnai kepsnelis, likęs nuo pietų, gali tapti sumuštinio dalimi, įdaru naujam patiekalui ar salotų ingredientu. Birželį aplinkosaugos mėnesiu paskelbęs prekybos tinklo „Rimi“ skatina savo pirkėjus nešvaistyti maisto, vartoti atsakingai ir taip saugoti gamtą. Gamina iš to, ką randa šaldytuve ir nebijo eksperimentuoti Prieš važiuodama apsipirkti Liucina visada padaro šaldytuvo ir spintelių „reviziją“, peržvelgia, ko trūksta. „Mano krepšelyje…
Nacionalinis miškų susitarimas – svarbių susitarimų pasiekta, tačiau esminiai klausimai neišspręsti
Daugiau nei metus trukęs Nacionalinio miškų susitarimo procesas baigiasi ir jau yra paskelbtas galutinis susitarimo tekstas, kuris buvo rengiamas bendrakūros būdu, įtraukiant į šį procesą apie 400 skirtingų profesijų ir sričių atstovų. Per metus surengta 150 įvairaus formato renginių, o galutinis susitarimas vyko devyniose teminėse grupėse, iš kurių susitarti pavyko tik šešioms. Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje “Nacionalinis miškų susitarimas – ar susitarta dėl esminių pokyčių?” aplinkosaugininkai, mokslininkai ir bendruomenių atstovai pristatė, kokie pokyčiai numatyti ir kokiems svarbiems sprendimas, dėl kurių nerasta sutarimo, prireiks politinės valios. “Proceso metu išryškėjo dvi iš esmės skirtingos vizijos Lietuvos miškams. Viena jų nori išlaikyti esamą situaciją ir net sustiprinti medienos gavybos kryptį. Kita –…
Verslas pritaria Vyriausybei, kad užstato sistemos plėtra privalo būti tvari
Pakuočių tvarkymo organizacijos ir verslo asociacijos palaiko Lietuvos Vyriausybės nuomonę, kad užstato sistemos plėtra turi būti tvari ir subalansuota. Vyriausybė iš esmės pritarė Pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto tikslui, tačiau siūloma jį tobulinti. Aplinkos ministerija siūlo plėsti taromatų sistemą, įtraukiant stipriųjų gėrimų, vyno ir kokteilių metalines bei PET pakuotes, tačiau gyventojams dar nebūtų užkraunama prievolė grąžinti į taromatus stiklinius butelius, į kuriuos buvo išpilstytas vynas ir stiprusis alkoholis. Verslo atstovų nuomone, Vyriausybės išvada dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto atitinka strateginius šalies tikslus ir yra pakankamai ambicinga. Verslininkai planuoja, kad vien dėl šio įstatymo pakeitimo į užstato sistemą papildomai bus įtraukta apie 219 tonų…
Švarinimo darbai įsibėgėja. Bus nuplauta daugiau nei 20 tūkstančių bendro naudojimo konteinerių
Visoje Lietuvoje vyksta švarinimosi darbai – plaunami buitinių atliekų konteineriai, kai kuriuose miestuose ir pakuočių atliekų, pusiau požeminiai bei kapinių atliekų konteineriai. Vienose savivaldybėse konteinerių plovimas organizuojamas du kartus, kitose net keturis kartus per metus: planuojama, kad pirmo etapo darbai bus baigti iki liepos pradžios, antrasis plovimas numatytas rugpjūčio pabaigoje. Iš viso bus nuplauta daugiau kaip 20000 bendro naudojimo konteinerių. Prieš atliekant plovimo darbus, įvertinama ir konteinerių būklė, esant poreikiui konteineriai yra atnaujinami. Kaip plaunami konteineriai?Konteineriai plaunami ir dezinfekuojami pasitelkiant specializuotas transporto priemones. „Mišrių komunalinių atliekų antžeminiai konteineriai plaunami tyliai veikiančiomis mašinomis su integruotaaukšto slėgio plovimo sistema ir specialiomis priemonėmis, kurios ypač greitai ir saugiai naikina biologiškai skaidžias medžiagas, virusus“,…
Vasara prie vandens telkinių: kaip tausoti gamtą ir ką daryti paplūdimyje radus ruonį?
Termometrų stulpeliams pranešant apie nepaliaujamą karštį, atgauti jėgas vis labiau vilioja vėsaus vandens telkiniai. Leisti laiką prie Lietuvos ežerų, upių bei Baltijos jūros pakrantės patinka daugeliui, tačiau poilsiautojus pasitinka ne tik gaivus vanduo, bet ir kalnai šiukšlių. Kaip kiekvienas gali prisidėti prie unikalaus gamtos grožio išsaugojimo, pasakoja „Lidl“. „Aplinkos tarša plastiku yra viena opiausių problemų, kuri kelia pavojų tiek gamtai, tiek ir žmonėms. Prekybos tinklas „Lidl“ prisideda prie plastiko taršos problemų sprendimo – rūšiuoja veiklos metu susidariusias atliekas ir perduoda jas perdirbėjams, mažina plastiko naudojimą savo pakuotėse, siekia pereiti prie perdirbamų pakuočių naudojimo ir vykdo kitas iniciatyvas. Suprasdama šių temų svarbą, įmonė skatina ir savo klientus imtis aplinkai draugiškų veiksmų…
Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai perduoti saugoti į saugyklą amžino įšalo žemėje
Ketvirtadienį, birželio 9 dieną Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, pasaulinei sėklų saugyklai „Global Seed Vault“ neribotą laikotarpį saugoti perduoti geriausi Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai. Sėklas perdavė aplinkos viceministras Danas Augutis, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai. Saugoti perduotos 123 augalų veislių sėklos, kurios yra svarbios Lietuvos genetinių išteklių fondui. Visą sėklų veislių sąrašą rasite čia. Medžių – pušų ir eglių – sėklos buvo atrinktos iš unikalias fenotipines ir genotipines savybes turinčių, didžiausią plotą ir genetinę įvairovę atspindinčių populiacijų: Punios šilo pušies ir eglės genetinių draustinių, Telšių regiono Pušinės miško eglės genetinio draustinio ir Avižinčių girios, kuri driekiasi per Aukštaitiją, pušies genetinio draustinio. Stengtasi atrinkti kuo šviežesnius ir kuo…
Nepasiturintys gyventojai jau gali teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms ir netaršiems šilumos įrenginiams
Mažas pajamas gaunantys gyventojai nuo penktadienio jau gali vėl teikti paraiškas kompensacijoms atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui. Iš Klimato kaitos programos lėšų tam šiais metais skirta 2 mln. eurų. Socialiai remtini asmenys gali pretenduoti į 85 procentų išlaidų sudarančią paramą įsirengti saulės elektrinę, įsigyti jos dalį iš saulės parko arba pasikeisti šildymo prietaisus į mažiau taršius šilumos surblius, naudojančius geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją ir 5 klasės biokuro katilus. Pagal šį kvietimą remiama veikla – iki 10 kW galios saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai nepasiturinčių gyventojų namų ūkio reikmėms įrengimas arba atsisakius iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir…
Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime
Šiemet augalų vegetacija vėlesnė, bet jau pievos, pamiškės ir pakelės pradeda mėlynuoti nuo žydinčių invazinių gausialapių lubinų žiedynų. Primename ir prašome, kad juos skinti ir merkti į vazas galima, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo, tačiau gyvybingomis invazinėmis rūšimis prekiauti draudžiama. Šis daugiametis augalas didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to ten, kur jie auga, ima nykti kitos rūšys. Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta ir neišdžiūsta net per sausrą, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose – sąžalynai gali užkirsti kelią pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar jų prisiveisė tiek, kad tenka naikinti. Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje…
Dar 12 mln. eurų parama – norintiems įsigyti netaršų transportą
Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto rpiemonę ar įsigiję visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų. Šiandien APVA paskelbė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms įsigytiems elektriniams paspirtukams, įprastiems ir elektriniams dviračiams, viešojo transporto metiniams ar kitiems bilietams. Taip pat e-piniginės papildymui viešojo transporto ir dalijimosi paslaugų išlaidoms kompensuoti. Šioms darnaus judumo priemonėms kompensuoti iš Klimato programos lėšų skirta 8 mln. eurų. „Lietuva, įsipareigojusi tapti klimatui neutralia šalimi. Įgyvendinant šį tikslą, būtina ir transporto sektoriaus transformacija, į kurią turi būti įtraukti visi gyventojai. Tad nauji…
Pajūrio poilsiautojus Lietuvos jūrų muziejus kviečia į tvarumo renginį: iš nebenaudojamų daiktų kurs muziką
Kasmet į planetą išmetamas milžiniškas kiekis atliekų – net 2,12 milijardo tonų. Jei visos šios atliekos būtų sukrautos ant sunkvežimių, jos apvažiuotų pasaulį net 24 kartus. Atsižvelgdamas į taršos ir ekologijos problemas, Lietuvos jūrų muziejus birželio 8-10 dienomis organizavo projektą „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022”, kurią birželio 10 d. vainikuos visą dieną vyksiantis renginys Klaipėdoje. Renginio dalyviai galės išgirsti patarimų tvaresniam gyvenimui ir atliekų tvarkymui, išgirsti, kaip nebenaudojami daiktai gali tapti muzikos instrumentais ir patys išrinkti įdomiausią stendą, kuriam atiteks piniginis prizas. Skatina ekologinį sąmoningumą Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir gerėjant gyvenimo lygiui, susidaro vis daugiau atliekų. Didelį dėmesį taršos ir tvarumo problemoms skiriantis Lietuvos jūrų muziejus organizuoja…