Kasmet Baltijos jūros pakrantėje randama apie 20 paliktų ar sužalotų ruoniukų, šiemet – jau 22. Jie vis dar slaugomi ir ruošiami paleisti atgal į laisvę Lietuvos jūrų muziejuje. Jau šių metų pabaigoje duris atvers naujas, Lietuvos jūrų muziejaus statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame ne tik pilkiesiems ruoniams, bet ir kitiems jūros žinduoliams ir paukščiams bus įrengta šiuolaikiška gydymo ir priežiūros infrastruktūra. Birželio 20 d. į jūrą bus paleisti 8 pasveikę ir sustiprėję ruoniukai, deja, 3 šiųmečių rastinukų išgelbėti nepavyko, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. Jo teigimu, už kelių mėnesių pradėsiantis veikti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras žinduolių priežiūrai bus pritaikytas visu…

Tvaraus šienavimo politiką jau trečią sezoną taikančiame Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų. Saugant bioįvairovę, Vilniuje šienavimo atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas: aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose – ten, kur žmonės ir namuose prižiūrimi gyvūnai retai ar visai neateina. Šie ir panašūs plotai šienaujami prireikus, kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami.  Sostinės viešosiose erdvėse ir kiemuose žolė pjaunama tik užaugusi aukštesnė nei 10 cm. Nebent bendruomenė kreipiasi į savo seniūniją ir prašo šienauti rečiau, saugant biologinę įvairovę jų gyvenamoje teritorijoje. Saugantis nuo erkių ir dėl tvarkos prie asfaltuotų ar tiesiog per…

Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą ir užtikrinti efektyvesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos didinat minimalų pakrantės apsaugos juostų plotį. Kartu mažėtų administracinė našta žemės savininkams, ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms ir asmenims. Taip pat siūloma pakeisti galiojantį pakrančių apsaugos juostų pločio diferencijavimą atsižvelgiant į pakrantės žemės paviršiaus polinkio kampą ir įvesti skirtingo dydžio vandens telkinių fiksuotą pakrančių juostos plotį, kuris būtų matuojamas nuo kranto linijos. Keisti pakrantės apsaugos juostų nustatymo principus ir didinti minimalų pakrantės apsaugos juostos dydį paskatino blogėjanti šalies vandens telkinių būklė. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų. Per…

Šiemet „Luminor“ bankas ėmėsi iniciatyvos supažindinti savo klientus su klimato kaitos poveikiu. Šešių internetinių seminarų cikle įvairių sričių lektoriai dalijasi savo žiniomis apie taksonomiją, tvarumo ataskaitas ir skirtingų sektorių įtaką klimato kaitai. Anglų kalba vykstantys seminarai bus tiesiogiai transliuojami specialioje interneto svetainėje. Joje taip pat galima rasti ir ankstesnių renginių pranešimų medžiagą bei galimybę užsiregistruoti į būsimus seminarus. „Mūsų klientai jau greitai gali susidurti su iššūkiais dėl klimato kaitos, todėl norime padėti jiems tam pasiruošti. Banko organizuojami seminarai – puiki galimybė iš ekspertų lūpų išgirsti aktualiausią informaciją apie klimato kaitą ir iš karto gauti atsakymus į rūpimus klausimus,“ – sako Kadri Vunder, „Luminor“ banko tvarumo vadovė. Birželio 9 d. 15…

Aplinkos ministerija pastebi, kad nemažai daliai gyventojų, apsirūpinančių vandeniu  ir tvarkančių nuotekas individualiai, dažnai kyla abejonių ir neaiškumų, trūksta informacijos, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Parengėme atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus. Ar galiu naudotis lauko tualetu? Taip. Nei lauko tualetai, nei kiti nuotekų tvarkymo įrenginiai nėra draudžiami eksploatuoti, jei yra tinkamai prižiūrimi, neteršiama aplinka ir nepažeidžiami nustatyti reikalavimai. Gali būti naudojami tik tie individualūs nuotekų valymo įrenginiai, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki Nuotekų tvarkymo reglamente arba taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Nuotekų sukaupimo rezervuarams taikomi reikalavimai nustatyti Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše. Ar geriamojo vandens tiekėjas…

Dizaino sprendimai padeda verslui transformuotis prisitaikant prie Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ krypties, didina konkurencingumą ir kuria vertę visos šalies ekonomikai. Tačiau ar jie lengvai prieinami smulkioms ir vidutinėms įmonėms? Kiek tai joms reikalinga ir kokius rezultatus būtų galima pasiekti kuriant bei diegiant skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos principais grįstus dizaino sprendimus? Apie tai kalbės patyrę profesionalai 2022 m. birželio 9 d., ketvirtadienį, 15.00 val. „Kaunas 2022“ Vasaros scenoje rengiamoje diskusijoje „DIZAINO SPARNAI: Kokį vaidmenį atlieka dizainas žiedinėje ekonomikoje ir skaitmenizacijoje?“, kuri yra visose Europos Sąjungos šalyse narėse vykstančio Naujojo Europos Bauhauzo (New European Bauhaus) festivalio programos „Side events“ dalis. „Diskusiją paskatino vos prieš mėnesį oficialiai startavęs projektas „Dizaino sparnai”, kuris puikiai…

Rickas Rasmussenas – JAV investuotojas, Kalifornijos universiteto Berklyje fakulteto narys – sako, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų regionas pasiekė neįtikėtinos pažangos ir galiausiai įveikė bet kokias geografines sienas. Taip pat jis teigia šiuo metu nematantis didelės rizikos vietiniams startuoliams dėl karo Ukrainoje. R. Rasmussenas yra ir „Concordia Ventures“ vykdomasis direktorius. Per savo karjerą jis buvo daugiau nei tūkstančio įmonių mentorius, talkino daugiau nei dešimčiai akceleratorių. Šiemet jis prisijungė ir prie tarptautinio akceleratoriaus „Rockit Impact 2.0“. Pone Rasmussenai, kaip vertinate Lietuvos ir mūsų verslo įmonių kelią, įveiktą per pastarąjį dešimtmetį? Dabar esate vienaragių šalis ir kalbate apie dideles investicijas. Jei lygintume su tuo, kas buvo anksčiau – pažanga yra neįtikėtina, o…

Aplinkos ministerija numato skirti finansinę paramą juridiniams asmenims, kurie  investuos į technologijas,  iškastiniam kurui keisti  atsinaujinančiais energijos ištekliais. Laiku priimti sprendimai atsisakyti iškastinio kuro ten, kur tai įmanoma, sumažins įmonių pažeidžiamumą ir padidins atsparumą aukštoms, nestabilioms gamtinių dujų bei  elektros kainoms. Taip siekiama sumažinti įmonių patiriamą naštą dėl padidėjusių  jų kainų. „Lietuva negali sumažinti dujų kainų, nes viskas yra importuojama, bet Lietuva gali padėti susimažinti kainas įsidiegiant šilumos siurblius, renovuojantis pastatus ir taip atsisakant importinio iškastinio kuro“, – programos finansavimo prasmę aiškina ministras Simonas Gentvilas. Paramą numatoma teikti juridiniams asmenims (įmonėms), nukentėjusiems dėl karo sukeltos krizės, investicijoms į iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, naudojimo keitimą ar mažinimą ir atsinaujinančių energijos…

Gyventojams, kurie išgauna vandenį ir tvarko nuotekas individualiai, tačiau nori prisijungti prie centralizuotų tinklų dažnai kyla abejonių ir neaiškumų, trūksta informacijos, į ką kreiptis vienu ar kitu atveju. Aplinkos ministerija parengė atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus. Kokias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje? Aplinkos ministerija tvirtina teisės aktus, nustatančius šios veiklos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami, koordinuoja savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklą. Taip pat Aplinkos ministerija koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai. Tačiau teisės aktais pačioms savivaldybėms yra pavesta planuoti, organizuoti ir teikti…