Grotažymės #FinTok ir #MoneyTok renka milijardus peržiūrų, o socialiniai tinklai tiesiog mirga nuo patarimų, kaip „įdarbinti“ pinigus ir išeiti į pensiją trisdešimties. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip teigiamas reiškinys – finansinis švietimas tampa prieinamas, suprantamas ir nenuobodus. Tačiau „Almond Financial“ atlikta analizė parodė, kad net 87 proc. finansinių patarimų „TikTok“ platformoje gali klaidinti arba yra neteisingi. Tad už spalvingų filtrų ir energingos muzikos dažnai slypi paviršutiniškumas, nekompetencija, o kartais – ir tiesioginis pavojus jūsų pinigams, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Kodėl 60 sekundžių neužtenka? Pagrindinė problema, kylanti kuriant finansinį turinį trumpųjų vaizdo įrašų platformose, yra tai, kaip turinio kūrėjai išnaudoja šiuose tinkluose populiarų formatą. Finansų pasaulyje – daug niuansų, jis…
„Kreda“ kredito unijų grupės 2025 metų rezultatai: paskolų portfelis perkopė pusę milijardo eurų, augimas fiksuotas visuose segmentuose
„Kreda“ grupės kredito unijos 2025 metais uždirbo 5,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Kredito unijų grupės „Kreda“ pajamos praėjusiais metais sudarė 43,3 mln. eurų. Grupės turtas praėjusių metų pabaigoje pasiekė 691,4 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau nei 2024 metais. Paskolų portfelis per metus augo 24 proc., indėlių – 26 proc. „Kreda“ grupės kapitalas 2025 m. pabaigoje sudarė 63,6 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei prieš metus. 2025 metus „Kreda“ kredito unijų grupė užbaigė pasiekusi istorinę ribą – grupės paskolų portfelis, neaudituotais finansiniais duomenimis, viršijo 0,5 mlrd. eurų. Grupė fiksavo stabilų turto, kapitalo bei indėlių augimą. „Kreda“ grupės augimo tempas buvo spartesnis nei visos kredito unijų rinkos vidurkis. Lietuvos…
Kaip LEDVANCE LED sistema pakeitė Vilniaus stadiono apšvietimą: šviesa, kuri pagaliau yra ten, kur jos reikia
Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė: stadionas apšviestas ryškiau, tolygiau ir ekonomiškiau, tačiau kaimyninių namų langai liko tamsoje. Tą pokytį pirmiausia pajuto tie, kurie gyvena priešais stadioną. „Anksčiau vaiko kambaryje vėlyvo vakaro metu nereikėdavo net šviestuvo – stadiono šviesa užliedavo visą erdvę, trukdydama ilsėtis. Pirkome vienas užuolaidas, bet šviesa vis tiek prasiskverbdavo, po to – dar storesnes, – pasakoja daugiabučio, kuris yra šalia stadiono, gyventojas. – Dabar stadione šviesos įjungtos, bet kambaryje…
K. Šiaučiulė: „Žmonės nori rūšiuoti, jiems tik reikia aiškių ir vienodų taisyklių“
Lietuvoje atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja – surenkamų pakuočių atliekų kiekiai kasmet auga, o perdirbimo rodikliai artėja prie Europos Sąjungos tikslų. Tačiau pats rūšiavimo procesas daugeliui vis dar primena rebusą. Vos 30 kilometrų atstumu vienas nuo kito gyvenantys žmonės gali susidurti su visiškai skirtingomis taisyklėmis: vienoje savivaldybėje plastiko ir metalo pakuotės metamos į vieną bendrą konteinerį, kitoje – visoms pakuočių atliekoms naudojami atskiri konteineriai, dar kitur skiriasi konteinerių spalvos ar ženklinimas. Toks vieningos sistemos nebuvimas ne tik klaidina gyventojus, bet ir demotyvuoja tuos, kurie nori rūšiuoti atsakingai. „Šiuo metu savivaldybės turi galimybę savarankiškai nusistatyti pakuočių rūšiavimo taisykles, todėl Lietuvoje galioja skirtingi sprendimai – turime vieną šalį, bet 60 savivaldybių ir tam…
Ar žiemos šalčiai išspręs kenkėjų problemą?
Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė“ kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Vis dėlto, pasak bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, viskas nėra taip paprasta. Vienus kenkėjus žiema galėjo paveikti, kitų – beveik ne, o kai kurių aktyvumas patalpose netgi padidėjo. Lauko ir patalpų kenkėjai gyvena skirtingomis sąlygomis „Pirmiausia svarbu atskirti kelias kenkėjų grupes – gyvenančius lauke, į žmogaus patalpas patenkančius sezoniškai bei nuolatos žmogaus patalpose gyvenančius. Tiems, kurie gyvena patalpose, žiema iš esmės neturi jokios reikšmės. Tarakonai, patalinės…
Optimisto diena nenuteikia optimistiškai: daugėja kenčiančių nuo depresijos ir nerimo
Vasario 27 d. minima Tarptautinė optimisto visų pirma siejama su pozityvumu ir viltimi. Tačiau psichikos sveikatos specialistai primena, kad ši diena gali būti proga pažvelgti į realybę – vis daugiau žmonių susiduria su nerimo ir depresijos simptomais, o emocinis išsekimas tampa kasdienybe. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra viena iš reikšmingiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, o nerimo sutrikimai paliečia šimtus milijonų žmonių. Remiantis naujais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 1 milijardas žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų, ir tokios būklės kaip nerimas ir depresija sukelia milžiniškus žmogiškuosius ir ekonominius nuostolius. Visgi specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog žmonės staiga tapo silpnesni – greičiau tai signalas, kad vis…
Kaip kurti šiuolaikinę organizaciją, kurioje norisi ne tik dirbti, bet ir augti?
Per pastaruosius dešimtmečius darbo rinka patyrė esminių struktūrinių pokyčių: spartėjanti skaitmenizacija, dirbtinio intelekto integracija, nuotolinio ir hibridinio darbo modelių plėtra bei demografiniai pokyčiai iš esmės perbraižė organizacijų ir darbuotojų santykį. Organizacijos šiandien veikia nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis, kai vienu metu tenka spręsti talentų trūkumo, darbuotojų lūkesčių augimo ir skirtingų kartų bendradarbiavimo klausimus. Šiame kontekste žmogiškųjų išteklių valdymas iš administracinės funkcijos vis labiau transformuojasi į strateginę organizacijos veiklos sritį, lemiančią jos gebėjimą kurti vertę, prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti tvarius santykius su žmonėmis. Būtent šių pokyčių fone aktuali diskusija apie žmogiškųjų išteklių šiuolaikinio valdymo kryptis, principus ir praktikas. Išleidus naują knygą „Žmogiškųjų išteklių valdymas organizacijoje“ (leidėjas – KTU leidykla „Technologija“), parengtą Kauno…
Naujausias tyrimas: geriausiai darbo ir asmeninio gyvenimo balansą stiprina lankstumą suteikiančios priemonės
Ar turite laiko ir energijos visoms profesinio ir asmeninio gyvenimo veikloms ir esate tuo patenkinti? Trejus metus trukęs Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidžia, kad du trečdaliai darbuotojų mano pasiekiantys darbo ir gyvenimo balansą. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro tyrėjai, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą ir ištyrę 2214 Lietuvos darbuotojų, nustatė, kad geresnį darbo ir gyvenimo balansą patiria vyresni ir dirbantys pilnu etatu darbuotojai. Didžioji dalis darbuotojų naudojasi organizacijų teikiamomis darbo ir gyvenimo balansui palaikyti skiriamomis priemonėmis, kurių labiausiai pageidaujamos ir geriausiai balansą užtikrinančios – lankstus darbo vietos pasirinkimas ir trumpesnis darbo laikas. Kodėl svarbu palaikyti darbo ir gyvenimo balansą Darbo ir gyvenimo balansą pasiekia tie, kurie…
Kaune didžiausi objektai statomi išskirtinai už gyventojų pinigus
Kasmet didėjantis biudžetas ir finansinis stabilumas leidžia Kaunui savarankiškai tęsti miesto plėtrą: statomi tiltai ir viadukai, sveikatos, kultūros, sporto ir kiti svarbūs objektai. Visa tai kuria darbo vietas, teikia paslaugas arčiau namų, gerina gyvenimo kokybę. Nuo praėjusių metų prie didžiausių statybviečių kauniečiai mato ne tik darbų progresą, bet ir išskirtinę padėką. Padėka kauniečiams „Tikriausiai ne vienas atkreipėte dėmesį į naujus ženklus šalia statomų miesto objektų. Tai – galimybė sekti darbų progresą ir, svarbiausia, padėka kauniečiams. Miestas įrodė, kad vienu metu galima tvarkytis nesibaiminant laikino chaoso. Vos atėję dirbti, pradėjome taisyti gėdingą palikimą. Tai, kas buvo ilgai atidėliojama. Rezultatai išryškėjo jau po kelių metų – atnaujintos pagrindinės gatvės, sutvarkyti parkai, atgaivintos…
Kol jaučiatės gerai, liga gali stiprėti: gydytojas įspėja nedelsti
Apie sveikatą dažnai susimąstome tik tuomet, kai kūnas pradeda siųsti aiškius pavojaus signalus arba pajuntame nepakeliamą skausmą. Deja, toks delsimas dažnai reiškia, kad problemos jau pažengusios, o jų gydymas tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir brangesnis. Medikai pabrėžia, kad vienas veiksmingiausių įrankių medicinoje yra ne vaistai, o prevencija – ji leidžia suvaldyti rizikas dar prieš joms tampant rimtomis problemomis. Evaldas Šivickas, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas, pastebi, kad daugelis lėtinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių, onkologinių ar metabolinių, ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Dėl šios priežasties tiek moterims, tiek vyrams itin svarbi sveikatos profilaktika. „Ji padeda išsaugoti darbingumą, gyvenimo kokybę ir sumažinti priešlaikinio mirtingumo riziką. Reguliarus rūpinimasis savo sveikata…
