Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas (34 proc.) teigia pastebėjęs smurto artimoje aplinkoje požymius tarp savo draugų, šeimos narių, kaimynų ar kolegų. Dar kas penktam (21 proc.) gyventojui dėl to yra kilę įtarimų. Beveik kas trečias apklaustasis (32 proc.), kuris dėl pastebėto smurto nesiėmė jokių veiksmų, nurodo, kad vėliau dėl to gailėjosi, atskleidžia nauja IKEA apklausa. Tarp tų, kurie sako pastebėję smurto požymius, beveik 40 proc. ėmėsi tam tikrų veiksmų ir dėl to nesigaili. Pasak IKEA mažmeninės prekybos vadovės Baltijos šalims Ingos Filipovos, šie rezultatai patvirtina, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka opi problema, tačiau jie taip pat rodo, kad žmonėms rūpi. „Gyventojai pastebi, nerimauja ir išlieka budrūs. Mūsų realybė…
„Citus“ ekspertai: Vilniaus NT rinka pasiekė lūžio tašką – kvadrato kaina pasiekė 4000 Eur
Vilniaus pirminė būsto rinka vasarį ir vėl demonstravo aktyvumą – fiksuoti 659 sandoriai. Tačiau džiaugsmą dėl aukštos paklausos temdo tirpstanti pasiūla: ieškantieji būsto sostinėje šiuo metu turi mažiausią pasirinkimą per dvejus metus, o vidutinė kaina jau perkopė rekordinę 4 000 Eur ribą. Vilnius: maža pasiūla diktuoja naujas žaidimo taisykles Vasarį Vilniaus pirminėje rinkoje fiksuoti 659 naujų būstų (butų, loftų, kotedžų)* sandoriai – tai 9,6 proc. mažiau nei sausį, bet 20,3 proc. daugiau nei 2025 m. vidurkis (548). Tačiau pasiūlos papildymas buvo vienas skurdžiausių: rinką papildė vos 250 naujų būstų. Tai mažiausias rodiklis nuo 2025 m. gegužės, o bendras „sandėlis“ susitraukė iki 4695 vienetų – žemiausio taško per dvejus metus. „Šiuo…
GEM tyrimas: Lietuva išlaiko subalansuoto verslumo lyderės poziciją pasaulyje
Naujausia pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) ataskaita rodo paradoksalią pasaulio ekonomikų situaciją: verslų kuriama daugiau nei bet kada, tačiau jų gebėjimas tapti ilgalaikiais ir tvariais silpnėja. 2025–2026 m. ataskaitos duomenimis, Lietuva šiame globaliame kontekste išsiskiria kaip viena iš nedaugelio šalių, turinčių visapusiškai subalansuotą verslumo sistemą ir yra pirmaujanti Europoje. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos tyrėjų teigimu, ilgalaikė lyderystė priklausys nuo gebėjimo sistemingai stiprinti finansavimo prieinamumą augančioms įmonėms, plėtoti verslumo kompetencijas švietimo sistemoje ir spartinti technologinę transformaciją. „Globalūs geopolitiniai, klimato ir technologiniai pokyčiai iš esmės perbraižo verslumo aplinką. Didelis steigimo aktyvumas dar nereiškia ekonominės transformacijos. Verslumo sistemos kokybė tampa svarbesnė už kiekybę. Šiandien svarbiausias klausimas –…
Jau 168-sis Pirmadienio mitingas vyks kovo 2 d. 18:30 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui!
alaikykime Ukrainos parolimpiečius – sąžiningas sportas yra stipresnis už agresiją! Šįkart susirenkame protestuoti prieš prieštaringą Tarptautinio parolimpinio komiteto sprendimoą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams 2026 m. žiemos parolimpinėse žaidynėse varžytis su savo nacionaliniais simboliais. Ukrainos parolimpiečiai, kaip ir visa šalis, gina garbę ir orumą – ir jiems reikia mūsų paramos. Tai ne tik sportas – tai vertybės, teisingumas ir dvasios stiprybė. Leidimas agresyviam valstybei varžytis su savo vėliava sumenkina principus, už kuriuos kovoja Ukraina. Susiburkime ir parodykime, kad mūsų solidarumo šiluma yra stipresnė už bet kokią agresiją!Slava Ukraini! Tiesioginė transliacija FB paskyroje Arkadijus Vinokuras. Kiekvieną mitingą žiūri nuo 1 000 iki 4 000 žmonių. Dar apie 15 000 mato informaciją kas…
Vėžys, kurio galima išvengti skiepijantis. Kovo 4-oji – tarptautinė ŽPV žinomumo diena
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: trečiadienis, 2026 kovo 4 Renginio pradžia: 10:00 Renginio vieta: BNS konferencijų salė, Kęstučio g. 25, Vilnius Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti PSO ir EK rekomenduojamų tikslų be politinio dėmesio ir medicinos įrodymais grįstų darbų. Kviečiame jus į konferenciją žiniasklaidai, kurioje bus pristatytas 2026-ųjų vasario mėn. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas dėl vėžio prevencijos ir ŽPV, šios srities gydytojai apžvelgs, ko trūksta Lietuvai, kad įgyvendintumėm Pasaulio Sveikatos Organizacijos ir Europos Komisijos nustatytą tikslą – iki 2030ųjų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį. Renginio dalyviai: Žinoma nuomonės formuotoja…
Mokykla vienai nakčiai virto galerija: ekspnuota daugiau nei 1000 darbų
Ar mokykla gali vienai nakčiai tapti galerija? Vilniaus humanistinė mokykla įrodė, kad gali. Vasario 26 d. nuo 18 valandos iki pat vidurnakčio čia eksponuota daugiau nei 1000 mokinių darbų. Taip mokykla paminėjo savo dešimtmetį surengdama „Meno naktis 2026“ – projektą, kurio idėja brendo ištisus metus. Viena iš renginio iniciatorių Karolina Petraitytė sako, kad viskas prasidėjo nuo suvokimo, jog mokykloje kasdien gimsta daug kūrinių, tačiau bėgant laikui jie pasimeta. „Supratome, kad per metus sukuriame milžinišką kiekį darbų, bet niekada nematome jų visumos. Kai kūriniai iškeliauja į moksleivių namus, prarandame bendrą vaizdą. Norėjosi sustoti ir pamatyti, kiek iš tiesų sukuriame“, – pasakoja ji. Todėl nuspręsta metus kaupti mokinių darbus – nuo pačių…
Žiemos pabaigos spąstai kelyje: kodėl šis laikotarpis reikalauja didžiausio budrumo
Kalendorinė žiemos pabaiga vairuotojams dažnai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Atrodo, kad didžiausi šalčiai ir pūgos jau praeityje, tačiau eismo specialistai pabrėžia – būtent dabar susidaro vienos pavojingiausių sąlygų kelyje. Temperatūrų svyravimai, dieną tirpstantis sniegas ir naktį formuojantis ledas lemia situacijas, kurios dažnai tampa netikėtomis net patyrusiems vairuotojams. Automobilių mokyklų atstovai ir automobilių dalijimosi paslaugų ekspertai sutaria: žiemos pabaigoje svarbiausia ne tik techninės žinios, bet ir gebėjimas peržiūrėti savo vairavimo įpročius bei atsisakyti elgesio kelyje „iš inercijos“. Nematomas pavojus: kai kelias atrodo šlapias, bet iš tiesų yra slidus Vairavimo instruktoriai atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių žiemos pabaigos avarijų priežasčių – vadinamasis „nematomas ledas“. Tai situacija, kai kelio danga vizualiai atrodo tiesiog drėgna, tačiau…
Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?
Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka – tai realūs pokyčiai ir kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – mažos taršos zonos. Nors jų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę. „Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams. Tai reikalauja pastangų ir atsakomybės, tačiau ilgainiui tokie sprendimai kuria realią pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. „Mažos taršos zonos yra vienas efektyviausių ir išbandytų įrankių…
Prof. Ramunė Grikšienė: apie hormonų dinamiką ir smegenų funkcijų ribas
Vasario 11-ąją minėjome Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną. Remiantis lyčių lygybės stebėsenos priemonės „She Figures 2024“ ataskaita, Lietuva užima 2-ąją vietą tarp Europos Sąjungos valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose. Kaip pabrėžia Europos Komisija, lyčių lygybė šioje srityje vis dažniau vertinama ne tik kaip socialinis, bet ir kaip strateginis Europos konkurencingumo klausimas. Vis dėlto net ir pirmaujančių šalių kontekste moterų dalyvavimas mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukščiausių akademinių pozicijų srityse vis dar susiduria su struktūrinėmis kliūtimis – nuo finansavimo ir vertinimo praktikų iki tyrimų prioritetų formavimo. Lietuvos mokslo taryba (LMT), formuodama mokslo politiką ir finansavimo kryptis, šiuos klausimus vertina kaip svarbią kokybiško ir konkurencingo mokslo sąlygą. Apie biologinių lyčių…
Lietuva stiprina savo atsparumą: kviečia į „Kibernetinio saugumo dieną“
Lietuva nuosekliai investuoja į kibernetinį atsparumą ir stiprina nacionalinę gynybą skaitmeninėje erdvėje. Svarbiausius pastarųjų metų pasiekimus galima pamatyti kovo 5 dieną Vilniuje vyksiančioje „Kibernetinio saugumo dienoje“: ji suburs institucijų, technologijų ir saugumo ekspertus. Renginį organizuoja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Jis vyks 2026 m. kovo 5 d. 9.00–17.00 val. „Radisson BLU Hotel Lietuva“, Konstitucijos pr. 20, Vilniuje. Dalyviai galės vienoje vietoje susipažinti su sprendimais, kurie jau dabar stiprina valstybės kibernetinį saugumą, gerina institucijų bendradarbiavimą ir padeda greičiau reaguoti į skaitmenines grėsmes. Pristatys naujienas Renginyje pirmą kartą vienoje vietoje bus pristatyti dviejų strategiškai svarbių iniciatyvų – Nacionalinės SOC/CSIRT modulinės sistemos sukūrimo ir Kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenės stiprinimo…
