Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos dieną, Aplinkos ministerijoje tradiciškai įteikta Česlovo Kudabos premija. Šiemet ji skirta kraštovaizdžio geografei dr. Giedrei Godienei už ilgametį ir reikšmingą indėlį plėtojant kompleksinį kraštovaizdžio požiūrį bei pastangas įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją. „Džiugu, kad Lietuvoje turime reikšmingą visuomeninę veiklą aplinkosaugos srityje vykdančių mokslininkų, kurie puoselėja geografo signataro Česlovo Kudabos idėjas ir darbus. Šių metų laureatė kraštovaizdžio geografė dr. G. Godienė daug metų skyrė kraštovaizdžio, geoįvairovės, gamtinio karkaso, miestų ekologijos temoms ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimui. Sveikinimai!“, – kalbėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. „Man didelė garbė priimti apdovanojimą, siejamą su mokytojo ir man didelio autoriteto, geografo profesoriaus Česlovo Kudabos vardu. Užaugau geografų šeimoje, ne tik nuo mažumės klausydama rimtų…
Švietimo ir mokslo komitetas domėjosi priedangų situacija švietimo įstaigose: formaliai situacija nebloga, tačiau talpos užtenka ne visiems
2026 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje aptarta situacija dėl priedangų Lietuvos švietimo įstaigose atvėrė opias sistemines problemas. Nors statistiškai didžioji dalis mokyklų turi priedangas, realus jų plotas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms kelia klausimų dėl mokinių bei darbuotojų saugumo. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus pristatyta analizė rodo, kad 81 proc. šalies švietimo įstaigų turi greitai pasiekiamas priedangas: 48 proc. įstaigų priedangos yra įrengtos pačiame mokyklos pastate, 21 proc. – visai šalia (30–150 m atstumu), o 12 proc. – netoliese (150–300 m atstumu). Visgi lieka 19 proc. įstaigų, kurios 300 metrų spinduliu neturi absoliučiai…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: kitą savaitę – renginių maratonas „Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėja 2026“
2026 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Birželio 8 d. prasideda unikali renginių savaitė, subursianti mokslininkus, gydytojus, politikos formuotojus, verslą ir bendruomenes iš Lietuvos ir užsienio: įvairiose šalies vietose vyks tarptautinė „Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėja 2026“. Pasak asamblėjos iniciatoriaus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko prof. Sauliaus Čaplinsko, renginys taps tarptautine platforma, skirta diskusijoms apie sveiką amžėjimą, vyresnio amžiaus žmonių gyvenseną, ilgaamžiškumą, negalavimų prevenciją, inovacijas ir visuomenės gerovę. „Asamblėjos tikslas – skatinti mokslo, politikos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, švietimo ir verslo bendradarbiavimą ieškant sprendimų, kurie padėtų žmonėms ilgiau išlikti sveikiems, aktyviems ir savarankiškiems“, –…
Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: kokiais veiksmais „Lidl“ prisideda prie gamtos tausojimo?
Birželio 5-ąją minima Tarptautinė aplinkos apsaugos diena, kurios tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą aplinkosaugos klausimais ir skatinti konkrečius veiksmus gamtai išsaugoti. Siekdama mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, „Lidl Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tvaresnius sprendimus ir skatina atsakingesnius vartojimo įpročius. Tarp jų – biologinės įvairovės išsaugojimas, efektyvus energijos naudojimas, atsakingas atliekų tvarkymas bei didesnis augalinės kilmės produktų pasirinkimas. Nuosekli tvarumo strategija ir įmonės pastangos nelieka nepastebėtos – 2024 metais „Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose“ „Lidl Lietuva“ buvo pripažinta aplinkai draugiškiausia įmone didelių įmonių kategorijoje. „Aplinkosauga yra visų mūsų atsakomybė, o mes kaip organizacija turime galimybę ne tik mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bet įkvėpti pavyzdžiu ir kitus, kaip galima veikti tvariau, efektyviau ir…
Studentė tiria naujas medžiagas, galinčias pagerinti saulės elementų efektyvumą
Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė. Nors su moksline veikla Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Taikomosios chemijos studentė susidūrė dar bakalauro studijų pradžioje, aktyviau į mokslinius tyrimus ji įsitraukė trečiame kurse, grįžusi iš dalinių studijų Pietų Korėjoje. Tuomet atsirado galimybė atlikti praktiką laboratorijoje ir anksčiau pradėti dirbti su baigiamuoju projektu. Kuria junginius perovskitiniams saulės elementams Guostės kelias į mokslinius tyrimus prasidėjo organinės sintezės laboratorijoje, kur ji kūrė potencialiai elektronams…
Netyčia sugadintas turtas gali stipriai paploninti piniginę: kas atsako už žalą nuomojamame būste?
Ištepta sofa, nubraukta siena, netyčia įskelta kaitlentė ar ant parketo išsiliejęs vanduo – gyvenant nuomojamame būste net ir smulkios buitinės nelaimės dažnai sukelia nemažai streso. Vieniems tai baimė prarasti užstatą, kitiems – nerimas, kad teks padengti brangų remontą. Visgi įvykus rimtesnei nelaimei, gali paaiškėti ir tai, jog didžiausiu galvos skausmu tampa ne pati žala, o klausimas – kas turi už ją atsakyti. Draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovosteigimu, augant nuomos rinkai Lietuvoje, daugėja ne tik investicinių būstų, bet ir konfliktų dėl atsakomybės. Tokiu atveju viena nemaloni situacija gali rimtai paploninti tiek nuomininko, tiek savininko piniginę. „Nuomojamo būsto rinkoje viena dažniausių konfliktų priežasčių – skirtingas supratimas, kas yra…
Finansinio gyvenimo pradžia: ką apie pinigus turėtų žinoti kiekvienas jaunas žmogus?
Antroji gyvenimo metų dešimtis – vienas svarbiausių laikotarpių formuojant jauno žmogaus santykį su pinigais. Tuo metu priimti sprendimai ir susiformavę įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus finansinei ateičiai. Apie tai, ką apie pinigus verta išmokti kuo anksčiau, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Gyvenkite pagal savo galimybes Jaunystėje priimti finansiniai sprendimai gali virsti įpročiais visam gyvenimui. Todėl vienas svarbiausių principų – gebėti išleisti mažiau nei uždirbate. Vis dėlto, A. Mincienė atkreipia dėmesį, kad pradėjus augti atlyginimui dažnas pradeda didinti savo kasdienes išlaidas. „Jei išlaidos auga kartu su pajamomis, tikro gyvenimo lygio augimo greičiausiai nepasieksime. Vietoj to tik susikursime nuosavą vidinę infliaciją – kad ir kiek augs pajamos, išleisime…
Tinkamai įrengtas balkonas gali visiškai pakeisti būstą: dizainerė atskleidė, ko vengti
Vis dažniau pabrėžiama kasdienio kontakto su gamta nauda emocinei sveikatai atsispindi gyventojų įpročiuose – žmonės nuolat ieško būdų daugiau laiko praleisti gryname ore net ir gyvendami mieste. Dėl šios priežasties balkonai ir terasos pamažu praranda anksčiau turėtą pagalbinės erdvės vaidmenį ir tampa pilnaverte namų dalimi, skirta poilsiui, darbui ar kasdienėms akimirkoms lauke. Tačiau tam, kad ši erdvė iš tiesų kurtų komfortą ir padėtų atsitraukti nuo miesto ritmo, svarbu išvengti dažnų jos įrengimo klaidų. „Balkonų paskirtis per šimtmečius ne kartą keitėsi. Renesanso laikotarpiu jie buvo statuso simbolis, vėliau tapo erdve gauti daugiau šviesos ir oro, o XX amžiuje, ypač daugiabučiuose, dažnai virto daiktų sandėliavimo vieta. Šiandien stebime dar vieną pokytį –…
Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų sinoptikai prognozuoja liūtis su perkūnija ir stipriu vėju. Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Ekspertai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Andrius…
Nematoma technologijų evoliucija – KTU studentai inovacijas keičiančias medžiagas kuria jau nuo pat pirmų dienų
Pasaulyje sparčiai auga pažangiąsias medžiagas kuriančių specialistų paklausa – vien Europoje iki 2029 m. planuojama parengti apie 200 tūkst. darbuotojų. KTU mokslininkai sako, kad šį poreikį lemia dėl technologijų transformacijos besikeičianti pramonės struktūra. Dėl to šiandien nuo pažangiųjų medžiagų priklauso energetinė nepriklausomybė, žalioji ir skaitmeninė transformacija bei pramonės konkurencingumas globaliu mastu. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docentės Erikos Adomavičiūtės teigimu, pažangiosios medžiagos yra specialiai suprojektuotos taip, kad pasižymėtų pagerintomis savybėmis ir atliktų konkrečias, aiškiai apibrėžtas funkcijas. „Šios medžiagos būtinos, siekiant užtikrinti Europos ekonominį saugumą ir inovacijų lyderystę, o jų panaudojimas labai platus – pažangiosios medžiagos naudojamos lengvesnėms ir tvirtesnėms automobilių bei lėktuvų konstrukcijoms, infrastruktūros dangoms, kurios…
