Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų pagaliau pereiname prie modernesnės kelių apmokestinimo sistemos, kuri jau veikia daugelyje Europos valstybių. Ateina sąžiningesnis mokestis – bus mokama už tai, kiek keliais realiai naudojamasi ir kokį poveikį transportas daro aplinkai bei infrastruktūrai. Mažesnė rinkliava numatyta žemės ūkio transportui ir netaršiems vilkikams, todėl skatiname verslą atnaujinti automobilių parką. Džiaugiuosi, kad „Via Toll“ taip pat prisidės…
„Dabar jau tikrai atsilošiu…“
Rodos, viskas paprasta: pralaimėjai – liaukis. Vis dėlto lošiant dažniausiai veikia atvirkštinė taisyklė: pralaimėjimas žmogaus nesustabdo, priešingai – skatina lošti toliau. Kuo didesnę sumą lošėjas pralošia, tuo atkakliau ją vejasi, nors tikimybė atgauti pinigus menka. Neuromokslininkai tokį elgesį aiškina taip: lošdamas žmogus reaguoja ne į tai, kiek prarado, o į tai, kaip arti laimėjimo, jo manymu, buvo. Reiškinį, vadinamą „beveik laimėjimo“ (angl. near-miss) efektu, pirmasis aprašė Kembridžo universiteto neuromokslininkas Luke’as Clarkas. Tirdamas lošiančiųjų smegenis, jis pastebėjo, kad lošimo automato būgnams sustojus per žingsnį nuo laimingo derinio, suaktyvėja tos pačios atlygio sritys, kurios reaguoja į tikrą laimėjimą. Užuot nuvylus, tokia patirtis kursto lošti toliau. Vėlesni tyrimai atskleidė dar vieną dėsningumą: probleminiams…
Masturbacija: tai daro net kūdikiai
„Gėda, kurią dėl masturbacijos jaučiame šiandien, nėra atsitiktinė ar įgimta – tai šimtmečius trukusio sistemingo gėdinimo pasekmė.“ Kodėl kovai su masturbacija žmonija griebėsi visko – nuo skalpelio iki žymiųjų „Kellogg’s“ kukurūzų dribsnių – ir kaip šis elgesys pasireiškia visais gyvenimo etapais, pasakoja psichologė seksologė Nikol Švaistienė. Gąsdino aklumu ir mirtimi Istoriškai religija įtvirtino nuostatą, kad vienintelis teisėtas seksualumo tikslas yra dauginimasis. Kadangi masturbacija neveda į apvaisinimą, ji buvo traktuojama kaip moraliai nepriimtina, o tai visuomenėje pasėjo gilią baimę. XVIII amžiuje medicina šį moralinį požiūrį ėmė grįsti pseudomoksliniais aiškinimais. Europos gydytojas Samuelis Tissotas išpopuliarino teoriją, esą sperma gaminama iš kraujo, todėl kiekvienas jos „praradimas“ sekina kūną ir protą. Ši idėja virto…
Seimo nario L. Kazlavicko pranešimas: Vyriausybės žinia mokykloms – jei kartelės nepasiekiame, ją panaikinkime
2026 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta valdančiųjų iniciatyvai atsisakyti PUPP slenkstinio lygio reikalavimo keliant į aukštesnę ugdymo pakopą. Siūlymą nepritarti Seimo narių pataisoms buvo išsakiusios Lietuvos gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų bei mokyklų vadovus vienijančios asociacijos. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininko Liutauro Kazlavicko, išvadą rengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ne pirmą kartą neįsiklauso nei į opozicijos, nei į švietimo bendruomenės argumentus. Šiuo sprendimu siunčiamas pavojingas signalas: jei kartelės nepasiekiame, ją galime panaikinti. Tačiau, jei į mokymosi spragas atsakome nuleisdami švietimo kokybės kartelę, problemos neišnyksta – mes jas tik paslepiame. „PUPP kartelės…
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar praėjusioje kadencijoje teikiau įstatymo pataisas, kurios numatė, kad statant naujus namus būtų privaloma įrengti saulės šviesos energijos elektrinę. Tuometinis Seimas tam nepritarė. O dabar visa Europos Sąjunga kartu su Lietuva įsipareigoja pereiti prie netaršių, atsinaujinančią energiją naudojančių pastatų statybos. Šios priimtos įstatymo nuostatos ne tik prisidės prie modernesnių namų statybos, padės gyventojams sumažinti didėjančias elektros…
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas pagal aplinkos ministro tvirtinamuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus rodiklius. Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo…
Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas. …
Vilniaus oro uoste – daugiau skrydžių į Tel Avivą
Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uoste dar šią vasarą bus vykdoma daugiau skrydžių į Tel Avivą (Izraelis). Oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” liepą-rugpjūtį skrydžių skaičių padidins kone dukart, o „Wizz Air“ skrydžius atnaujinti planuoja mėnesiu anksčiau – rugpjūtį. Gegužę veiklą Vilniaus oro uoste pradėjusi Izraelio oro linijų bendrovė „Arkia Israeli Airlines” sezono piko metu – liepą ir rugpjūtį – tarp Vilniaus ir Tel Avivo vykdys net penkis tiesioginius skrydžius per savaitę. Šiuo metu oro bendrovė tarp miestų skraido triskart per savaitę. Oro bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo planuoja atnaujinti rugpjūčio 6 d., arba mėnesiu anksčiau nei skelbta iki šiol. Anot vežėjo,…
Pigu, greita ir labai skanu: šis vasaros desertas visada sulaukia komplimentų
Pigu nereiškia nuobodu – ypač kalbant apie desertus. Prekybos tinklas „Rimi“ siūlo pasinaudoti šią savaitę galiojančia maskarponės akcija ir vos iš kelių nebrangių ingredientų pasigaminti vieną gražiausių vasaros desertų – Pavlovą su braškėmis. Nors jos savikaina nedidelė, ant stalo ji atrodo lyg atkeliavusi iš konditerijos vitrinos, o svečiai dažnai prašo ne tik papildomos porcijos, bet ir recepto. „Dažnai manoma, kad įspūdingiems desertams reikia daugybės ingredientų ir nemažų išlaidų, tačiau taip nėra. Šią savaitę dvi pakuotes maskarponės galima įsigyti vos už 3,79 Eur, todėl dabar puikus metas išbandyti desertus, kurie atrodo šventiškai, tačiau yra draugiški piniginei. Pavlova – vienas geriausių pavyzdžių, kaip iš kelių paprastų produktų galima sukurti desertą, kuris palieka…
Muziejaus „Dingęs štetlas“ architektas R. Mahlamäki atskleidė projekto užkulisius: nuo pirmųjų įspūdžių Šeduvoje iki subtilių detalių
Birželio 12-ąją 70-metį švenčia architektūros maestro Raineris Mahlamäki – vienas ryškiausių šiuolaikinės Suomijos architektų, Lietuvoje palikęs itin jautrų savo kūrybos ženklą. Šeduvoje įkurtas muziejus „Dingęs štetlas“ išsiskiria net jo gausioje, tarptautiniu mastu pripažintoje kūrybinėje biografijoje – būtent jį architektas įvardija kaip ypatingą projektą dėl kelių priežasčių. Prieš daugiau nei pusmetį atidarytas muziejus „Dingęs štetlas“ netruko pranokti lūkesčius – ši vieta jau pritraukė apie 50 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir svetur, pelnė prestižinį dizaino apdovanojimą „iF Design Award“, buvo įvardinta kaip vienas iš 7 gražiausių pasaulio muziejų tarptautiniuose apdovanojimuose „Prix Versailles“. Bet svarbiausia, pasak komplekso architekto, – tai, ką kiekvienas asmeniškai išsineša po apsilankymo muziejuje. „Architektūra visų pirma yra emocinė patirtis…
