Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos taisyklės, suteikiančios mokslininkams galimybę pirmą kartą gauti prieigą prie labai didelių interneto platformų – tokių kaip „Facebook“, „TikTok“, „Instagram“, „YouTube“ ar „Google“ – vidaus duomenų. Tai numato Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), kuriuo siekiama didesnio skaidrumo ir atsakomybės internete. Iki šiol tokie duomenys, kaip pavyzdžiui, kokį turinį socialiniai tinklai rekomenduoja vaikams, kaip plinta dezinformacija ar kaip platformos reaguoja į neapykantos kalbą, buvo prieinami tik pačioms bendrovėms. Dabar patikrinti moksliniai tyrėjai galės šiuos procesus analizuoti nepriklausomai. „Tai esminis žingsnis link didesnio skaidrumo internete – suteikiame galimybę tyrėjams realiai patikrinti, kaip veikia algoritmai ir kokią įtaką jie daro visuomenei“, – sako Justina Paulauskaitė, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė.…
Vilniaus universitete prasidėjo tarptautinių studentų priėmimas
Vilniaus universitete (VU) prasidėjo tarptautinių studentų priėmimas 2026 mokslo metams. VU, viena seniausių ir prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Europoje, studentams siūlodaugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, taip pat dvi prestižines „Arqus“ jungtines magistrantūros programas, suteikiančias galimybę įgyti išsilavinimą net keliose Europos šalyse. „Kasmet vis labiau augančioje bendruomenėje tarptautiniai studentai atranda Vilniaus universitetą, siūlantį ne tik akademinę kokybę, aktyvų kultūrinį gyvenimą, bendruomeniškumą, bet ir pagrindą profesiniam augimui. Vilniaus universitetas išsiskiria aukštu absolventų įsidarbinamumo rodikliu, čia ugdome būsimus lyderius, suteikiame jiems tvirtą akademinį pagrindą ir paruošiame karjerai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Šiais metais prie VU prisijungė per 750 tarptautinių studentų, o…
Kardiologas R. Šerpytis įvardijo priežastis, kodėl lietuviai gyvena trumpiau nei pietų europiečiai: net 50 proc. lemia gyvenimo būdas
„Kiekvieną dieną mes susiduriame su žmonių nesėkme ta prasme, kad žmonės negyvena, tiek kiek mes norėtumėme“, – sako VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Lietuvoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė – apie 77 metus ir tai, anot jo, yra reikšmingai mažiau nei pietų Europos valstybėse. Vyrai Lietuvoje gyvena dar 10 metų trumpiau nei moterys. Tad kodėl mes gyvename trumpiau ir kaip prailginti gyvenimo trukmę? Gydytojas kardiologas atsako į šiuos kiekvienam svarbius klausimus. Net 50 proc. žmonių Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų Ateities biomedicinos fondo (ABF) iniciuotoje, MO muziejuje vykusioje viešoje paskaitoje, R. Šerpytis teigė, 2024 m. mūsų šalyje mirė 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023-aisiais. Didžiausią dalį…
Ateities ofisas – kurortas? Birštonas kuria naują darbo ir poilsio patirtį
Ofisas su vaizdu į mišką, pietų pertrauka SPA procedūroje, o vakare degustacija ar koncertas kamerinėje aplinkoje – tai ne ateities vizija, o reali darbo ir poilsio tendencija Birštone. Lietuvos kurortas, žinomas kaip populiari sveikatinimo kryptis, plečia galimybes hibridinio turizmo – darbostogų – segmente, siūlydamas produktyvumo ir atokvėpio sinergiją ne tik verslo komandoms, bet ir pavieniams nuotoliu dirbantiems specialistams. Sukauptu įdirbiu ir tarptautine patirtimi Birštonas dalinasi su Lietuvos turizmo sektoriaus bendruomene. Strateginė vizija suformuota dar 2018 metais, pandemija atvėrė naujas galimybes Birštonas, įsitvirtinęs kaip vienas pagrindinių Lietuvos sveikatingumo centrų, kviečia kurorte kurti naujas darbo ir poilsio patirtis. Rami aplinka, graži gamta, sveikatinimo paslaugos, greitas interneto ryšys, įvairios laisvalaikio ir pramogų galimybės,…
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone dvigubai. Vilniuje – paklausa stabiliai aukšta, dominuoja ekonominis segmentas Sostinėje būsto paklausa išlieka itin aktyvi: spalį susitarta dėl 570 naujų butų ir kotedžų pardavimo (rugsėjį – 614 sandorių; 2024.10 – 386) ir tapo trečiu geriausiu mėnesiu per visus šiuos metus. „Vilniaus pirminėje rinkoje pardavimų lygis visus metus svyruoja nedaug – nepaisant sezono, pirkėjų aktyvumas išlieka…
Ekspertai perspėja keliaujančius su šeima: tai būtina žinoti, jei vykstate už Europos ribų
Artėjant rudens atostogoms, vis daugiau šeimų planuoja keliones į užsienį. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis keliautojų neįvertina galimų rizikų ir pamiršta pasirūpinti, viena smulkmena, kuri aktuali, jei vykstate už Europos Sąjungos ribų. Daugelis vis dar mano, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia apsaugą visose šalyse. Iš tiesų ši kortelė galioja tik ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijoje, o jos teikiamos paslaugos yra ribotos – ji dengia tik būtinąją medicinos pagalbą, o ne gydymą privačiose klinikose ar kitas išlaidas, kurios gali siekti tūkstančius eurų. „Artėja mokinių atostogos, o populiariausios kelionių kryptys, tokios kaip Turkija ir Egiptas, nėra Europos Sąjungoje, todėl ESDK ten negalioja. „Tele2“ siūlomas kelionių draudimo paketas…
Nacionalinių genetinių išteklių statusas siūlomas keturiems ąžuolynams ir trims miežių mutantams
Valstybinėje miškų tarnyboje surengtame Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos posėdyje nutarta siūlyti suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą naujiems kandidatams. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai, šiemet atlikę inventorizaciją Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio genetinių miško medžių išteklių objektuose, nusprendė keturis šio padalinio paprastojo ąžuolo (Quercus robur) genetinius draustinius pristatyti kaip kandidatus, kuriems siūloma suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą. Šie ąžuolynai pasižymi aukštos genetinės vertės medynais, svarbiais šalies miškų išsaugojimui ir atkūrimui. Be miško genetinių išteklių, komisija svarstė ir žemės ūkio augalų genetinės įvairovės išsaugojimo klausimus. Šį statusą pasiūlyta suteikti ir trims miežių mutantams, pasižymintiems unikaliomis genetinėmis savybėmis – nuo neįprastos varpų formos iki padidinto baltymų…
Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo
Moliūgas – tikra rudens sezono ir Helovino vakarėlių ikona. Juo gardinami gėrimai, puošiami namai, o virtuvėje jis tampa pagrindiniu šaltojo sezono ingredientu. Nuo kvapnaus „pumpkin spice latte“ iki šiltos sriubos ar kepinio – ši daržovė yra itin universali. Artėjant Helovinui, moliūgas atsiduria dėmesio centre ne tik kaip dekoracija, bet ir kaip įkvėpimas rudeniškiems receptams. Ilgai išliekantis šviežias, maistingas ir švelnaus skonio, jis tinka tiek pikantiškiems, tiek saldiems patiekalams,todėl eksperimentuoti virtuvėje galima paprastai, kūrybiškai ir daugneišleidžiant. Pasak Lukos Lesauskaitės-Remeikės, prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės, rudenį moliūgai tampa ne tik šio sezono virtuvės pažiba, bet ir viena populiariausių daržovių pirkėjų krepšeliuose. „Spalio pabaiga – puikus metas tiek kūrybiškai…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: „Vėlines minėkime tvariau“
2025 m. spalio 31 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas ragina per Vėlines mirusiųjų atminimą pagerbti kuo kukliau, tausojant gamtą. Pasak L. Jonausko, per Vėlines sukuriame apie 80 traukinio vagonų su žvakių atliekomis. „Nors žvakių jūra naktį kapinėse atrodo gražiai, deja po Vėlinių ta romantika tampa atliekų kalnais. Kasmet po Vėlinių komunalininkai iš kapinių surenka keletą tūkstančių tonų plastiko ir stiklo žvakių atliekų. Tai galėtų prilygti 80-čiai traukinio vagonų. Ar tikrai verta leisti pinigus netvarioms kapinių puošmenoms ar dideliam kiekiui žvakių, kurios netrukus virs atliekomis?“, – sakė Seimo narys. L. Jonauskas…
Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš
Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam? Taupymas – finansinio saugumo pamatas Be santaupų nė vienas nesame atsparus gyvenimo netikėtumams. Todėl rekomenduojama turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansų rezervą, kuris suteiktų laiko ir galimybių priimti racionalius sprendimus krizinėmis situacijomis. Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ Finansinės sveikatos indekso duomenys, tokį rezervą turi vos trečdalis šalies namų ūkių ir net 12 proc. prisipažįsta gyvenantys be santaupų. Norint kaupti…
