Per metus į Europos Sąjungą patenka apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, todėl Europa pradeda keisti jų apmokestinimo taisykles. Nuo 2026 m. liepos 1 d. siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus taikomas 3 eurų fiksuoto dydžio muitas. 3 eurų muitas bus taikomas kiekvienam skirtingam produktų tipui siuntoje. Tai reiškia, kad jei vienoje siuntoje yra kelių skirtingų rūšių prekės, mokestis gali būti taikomas daugiau nei vieną kartą. Pavyzdžiui: jei siuntoje yra tik vienos rūšies prekė, pavyzdžiui, marškinėliai – mokestis sieks 3 eurus; jei siuntoje yra du skirtingi produktai, pavyzdžiui, marškinėliai ir aksesuaras – mokestis gali siekti 6 eurus; jei siuntoje yra kelių skirtingų tipų prekės…
LTOK kviečia į visiems atvirą Olimpinį forumą: vyksta nemokama registracija
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kviečia į Olimpinį forumą, kuris vyks gegužės 15 dieną Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže. Tai bus visiems atviras ir nemokamas renginys, kuriame sportas bus aptariamas ne tik kaip fizinė veikla ar varžybos, bet ir kaip svarbus visuomenės, ekonomikos bei valstybės raidos veiksnys. LTOK Olimpinis forumas – per daugiau nei dešimtmetį subrendusios iniciatyvos tęsinys, išaugęs iš Olimpinio švietimo forumo. Per pastaruosius metus renginys augo – nuo pedagogams skirtų diskusijų iki atviros platformos visiems, kuriems svarbi sporto įtaka visuomenei. Šiemet forumas kviečia susiburti ne tik ugdymo srities atstovus, sporto profesionalus, bet ir aktyvius gyventojus, savivaldybių lyderius, verslo bendruomenę, sveikatos specialistus bei sporto organizacijų narius. „Sportas…
„Skaitmeninės Europos programa“ – kur slypi neišnaudotos galimybės Lietuvai?
Skaitmeninės technologijos jau tapo ne tik esmine mūsų visų kasdienybės, bet ir ekonomikos dalimi. Pastarųjų metų patirtys, įskaitant pandemiją ir geopolitinius sukrėtimus, tik dar labiau išryškino, kaip svarbu Europai turėti savus skaitmeninius pajėgumus ir nebūti priklausomai nuo išorinių sprendimų. Tokiems iššūkiams spręsti sukurta „Skaitmeninės Europos programa“, orientuota į ilgalaikį Europos ekonomikos, viešojo sektoriaus ir visuomenės skaitmeninį stiprinimą. Lietuvoje šios programos koordinatorė ir nacionalinis kontaktinis taškas – Inovacijų agentūra. „Skaitmeninės Europos programa“ siekiama, kad Europa turėtų realius, patikimai veikiančius skaitmeninius pajėgumus. Ji investuoja į bendras infrastruktūras, technologinius gebėjimus ir ekosistemas, kuriančias ilgalaikę vertę visos Europos mastu“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas. 2021–2027 metų „Skaitmeninės Europos programos“ biudžetas…
Kovo mėnesį Lietuvoje tęsiamos Nacionalinio retų ligų plano rengimo diskusijos
Nacionalinis retų ligų planas – strateginis dokumentas, kuris taps pagrindu nuosekliai ir ilgalaikei retų ligų politikai šalyje. Plano rengimas suburs pagrindines sveikatos apsaugos, mokslo ir klinikinės praktikos institucijas, siekiant užtikrinti geresnę pagalbą pacientams, sergantiems retomis ligomis. Retos ligos kiekvieną pacientą paliečia skirtingai, tačiau kartu jos apima nemenką visuomenės dalį. Daugeliui pacientų ir jų šeimų tenka susidurti su ilgu keliu iki diagnozės, sudėtingu gydymu bei informacijos ir koordinuotos pagalbos stoka. Nacionalinis planas sieks spręsti šias problemas sistemiškai. Planą rengia SAM įsakymu patvirtinta Retų ligų sveikatos politikos grupė, bendradarbiaujant Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninei Kauno klinikoms, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir pacientų organizacijoms. Toks tarpsektorinis…
Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: Vilniuje lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai
Sostinėje praūžusi Kaziuko mugė kaip ir kasmet pritraukė minias lankytojų –tarp jų ne tik vilniečiai ar miesto svečiai iš visos Lietuvos, bet ir gausus būrys užsieniečių. „Tele2“ duomenys rodo, kad mugės savaitgalį Vilniaus senamiestyje buvo galima sutikti žmonių iš įvairių šalių – nuo kaimyninės Lenkijos ir Latvijos iki Vakarų Europos ar net tolimesnių pasaulio kampelių. Didžiausias šurmulys fiksuotas šeštadienį – tądien lankytojų srautas siekė 122 proc. daugiau nei įprastai. „Tele2“ duomenimis, pirmąją mugės dieną lankytojų buvo apie 38 proc. daugiau nei įprastą penktadienį, o sekmadienį srautas įprastą dienos vidurkį viršijo apie 52 proc. Pasak „Tele2“ Klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės, tokie skaičiai įrodo, kad Kaziuko mugė itin mėgstama ne tik tarp…
Religious Pedagogy Graduate Mykolas Kulikauskas: I Like the Person I Have Become
“My goal is to be a tree under whose shade young people can grow,” says Mykolas Kulikauskas, a graduate of Vytautas Magnus University (VMU), who now works at the Kaunas Archdiocese Youth Centre (KAJC), where his daily life revolves around supporting people, building community, and reflecting on questions of meaning. In our interview, Mykolas openly discusses his journey, which began with an unexpected choice of studies, but evolved into a deliberate decision to dedicate his life to others. He also reflects on studies as a personal transformation, on communities that not only bring people together, but also help them grow, on experiences that shape a sense of responsibility, and on…
Religijos pedagogikos studijas baigęs M. Kulikauskas: man patinka, kokiu žmogumi tapau
„Mano tikslas – būti medžiu, kurio pavėsyje galėtų augti jauni žmonės“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Mykolas Kulikauskas, šiandien dirbantis Kauno arkivyskupijos jaunimo centre (KAJC), kur jo kasdienybė sukasi apie žmonių palydėjimą, bendruomenės kūrimą ir prasmės klausimus. Pokalbyje M. Kulikauskas atvirai pasakoja apie kelią, kuris prasidėjo nuo netikėto studijų pasirinkimo, bet išaugo į sąmoningą apsisprendimą gyventi dėl kitų. Apie studijas kaip asmeninį virsmą, apie bendruomenes, kurios ne tik suburia, bet ir augina. Apie patirtis, formuojančias atsakomybę, ir apie džiaugsmą kaip krypties kompasą. Vertingos žinios ir tikrasis pašaukimas VDU Katalikų teologijos fakultete (KTF) M. Kulikauskas atsidūrė neplanuotai – svarstė apie psichologiją, bet asmeniniai ryšiai pastūmėjo į teologiją. „Tuo metu…
Įspėja apie naują sukčiavimo schemą: siunčiami netikri „Luminor“ kreditų dokumentai
Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai sukčiai apsimeta finansiniais tarpininkais ir klientams siunčia suklastotus dokumentus, tariamai susijusius su „Luminor“ banko vartojimo kreditais. Kaip atpažinti tokią apgaulę ir apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Pasak eksperto, sukčiai klientams siunčia dokumentus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti oficialūs – juose naudojami banko pavadinimai, logotipai, kartais pateikiamos net tariamos sutartys ar paraiškos formos. Tačiau nurodoma, kad visa komunikacija ir aptarnavimas vyksta per trečiąją šalį. „Vis dėlto, „Luminor“ nenaudoja jokių išorinių tarpininkų vartojimo kreditams suteikti. Visi kredito pasiūlymai bei paraiškos tvarkomi tik tiesiogiai ir oficialiai – per interneto banką arba banko skyriuose. Jei kas nors teigia galintis padėti gauti kreditą iš „Luminor“…
MO muziejus atsisveikina su paroda „Amžinai laikina“ ir kviečia pasikalbėti nepatogia tema
Kovo 15 d. MO muziejuje – paskutinė galimybė pamatyti parodą „Amžinai laikina“ (kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė), laikui nepavaldžius egzistencinius klausimus tyrinėjančią per senosios ir šiuolaikinės dailės susitikimą. Ilgąjį parodos uždarymo savaitgalį jau kovo 13 d., penktadienį, pradės dr. Mildos Pivoriūtės pranešimas tema, daugeliui esančia tabu: sociologė kvies su lengvumu ir humoru pasikalbėti apie amžiniausią ir bendražmogiškiausią reiškinį – mirtį. Parodoje – amžini ir universalūs klausimai Per 160 kūrinių, apimančių laikotarpį nuo Viduramžių iki šių dienų, MO muziejus lankytojus nuo praėjusių metų spalio kvietė apmąstyti tai, kaip skirtingos epochos siūlo vis kitokius – o kartais ir stebėtinai panašius, – atsakymus į amžinuosius klausimus. Santykis su savimi, kitais…
Kvapų manija gali būti žalinga: KTU mokslininkė papasakojo, kada kuriamas jaukumas gali kelti grėsmę
Pastaraisiais metais namų „parfumavimas“ tapo kone manija: naudojami namų kvapai, kvepinami audiniai, deginamos žvakės, nuolat keičiami difuzoriai. Kvapas tapo kone privalomu namų interjero akcentu. Tačiau ar tikrai dirbtiniai kvapai namuose yra būtinybė? Ar tik įtikėjome, kad be jo namai – nepakankamai tobuli? Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė įspėja: nors namų kvapai gali veikti mūsų emocijas ir net fiziologinius rodiklius, tokius kaip kraujospūdis, širdies ritmas ar kortizolio (streso hormono) kiekis, jų poveikis ne visada teigiamas. „Mūsų uoslė yra skirta veikti kaip išlikimo kompasas, saugantis nuo gaisro ar sugedusio maisto, tad turime suprasti, kad nuolatinis jos dirginimas nėra geras sprendimas. Net jei kvapas nėra siejamas…
