Dešimtmetį Naujoje Vilnioje veikianti lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ dviejų X parduotuvė žvarbų antradienio rytą pirkėjus pasitiko džiugindama pokyčiais. Per tris atnaujinimo darbų savaites šioje „Maximoje“ keitėsi interjero sprendimai, buvo atnaujinta šaldymo ir bandelių kepimo įranga bei prasiplėtė kruopščiai atrinktų kokybiškų maisto prekių asortimentas. Kartu su parduotuvės atnaujinimu, įrengus rūkymo krosnį, dabar pirkėjai šioje „Maximoje“ galės įsigyti vietoje šviežiai rūkytų žuvies gaminių. „Pergalingu adresu veikianti ši dviejų X „Maxima“ Naujoje Vilnioje išsiskiria savo lojalių pirkėjų gausa. Jie mielai dalijasi grįžtamuoju ryšiu su gausiu šios parduotuvės personalu, kurio didelė dalis darbuotojų – ilgamečiai „Maximos“ komandos nariai, taip pat proaktyviai teikia pasiūlymus ar negaili pasidalinti gražiu žodžiu. Neabejojame, kad šis jų kasdienės apsipirkimo…
„Via Lietuva“: automagistralėje A1 ties Sitkūnais bus rekonstruojamas viadukas
Tiltų ir viadukų tvarkymas – vienas svarbiausių „Via Lietuva“ veiklos prioritetų. Šiemet šiems infrastruktūros statiniams bus skiriamas ypatingas dėmesys. Siekiant užtikrinti saugesnį ir patogesnį eismą, artimiausiu metu bus pradėti automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ties Sitkūnais (113,6 km) esančio dviejų lygių sankryžos viaduko rekonstravimo darbai. „Nuosekliai tęsiame prastos būklės kelių infrastruktūros statinių atnaujinimą. Šis daugiau nei penkis dešimtmečius skaičiuojantis viadukas – vienas svarbiausių pagrindinėje magistralėje, nes kasdien tūkstančiai vairuotojų juo keliauja pajūrio link. Tiltų ir viadukų atnaujinimo darbai vyksta visoje Lietuvoje, tad pavojingos būklės statinių sparčiai mažėja. Mūsų tikslas aiškus – kiekviena kelionė turi būti ne tik patogi, bet ir saugi kiekvienam eismo dalyviui“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. Anot…
Menininkė N. Naujokaitė: „Video ir fotografija geriausiai atitinka dokumentinį mano darbų turinį“
Šiuo metu Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) veikia Vokietijoje gyvenančios lietuvių menininkės Neringos Naujokaitės fotografijų paroda „Juoda, balta, pilka“. Nuo rudens atidaryta paroda veiks iki balandžio. Parodoje pristatomi trys skirtingi tematiniai ir skirtinga technika atlikti fotografijų ciklai, atskleidžiantys autorės santykį su jai svarbiais miestais Diuseldorfu ir Kaunu. Serijoje „Last Day“ (Paskutinė diena) fotografijos fiksuoja paskutinę Kauno zoologijos sodo dieną prieš uždarant jį rekonstrukcijai. Siekdama vizualizuoti su vaikyste susijusią nostalgiją, menininkė pasirinko analoginės fotografijos techniką. Cikle „Schwarz Weiß Grau“ (Juoda, balta, pilka) dėmesys skiriamas modernistinio Kauno interjero detalėms – architektūros formų ir linijų sąveikai su šviesa ir iš jos kylančiai dinamikai juodai baltoje spalvų paletėje. Abi nuotraukų serijos…
Andriaus Lamausko fotografijų paroda „URBO GRAFIJA“ – ne tik miesto žemėlapis
2026 m. sausio 24 d. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje įvyko fotografo Andriaus Lamausko parodos „URBO GRAFIJA“ atidarymas. Parodą pristatė kuratorius Kornelijus Užuotas. Renginys pritraukė gausų žiūrovų būrį – fotografijos entuziastus, miesto bendruomenės atstovus. Paroda sukurta specialiai Kuršėnų kultūros centro erdvei ir čia pristatyta pirmą kartą. Andrius Lamauskas gimė 1967 m. Šiauliuose. Studijavo Šiaulių universitete, kur įgijo dailės pedagogo specialybę. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose, yra laisvai samdomas fotografas, dažnas tarptautinių fotografijos konkursų dalyvis ir laureatas. 2016 m. kartu su bendraminčiais įkūrė asociaciją „Fotografijos namai“, subūrusią aktyvią kūrybinę bendruomenę. Andriaus Lamausko kūryba pasižymi subtiliu šviesos, šešėlių ir kompozicijos jausmu, o jo gatvės fotografija išsiskiria išlauktu momentu bei gebėjimu…
Sprendimai be emocijų: grėsmė ar galimybė?
Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio moksliniame straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale Sustainable Futures, akcentuojama nepatogi mintis: vertinant sprendimų kokybę, dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien dažnai nenusileidžia žmogui, o kai kuriais atvejais jį pranoksta. Ne todėl, kad būtų „protingesnis“, bet todėl, kad sprendimus priima be emocijų, nuovargio ir išankstinių nuostatų. „DI sprendžia taip pat kaip žmogus, tik geriau…
Mokslas keičia požiūrį į atliekas: antrinių žaliavų panaudojimas – raktas į sveikesnį ir saugesnį maistą
Jaunoji mokslininkė Laura Rakauskaitė doktorantūros tyrime ieško inovatyvių sprendimų, kaip iš augalų šalutinių produktų išgauti vertingas medžiagas, galinčias pakeisti sintetinius maisto konservantus. Pasitelkdama modernias technologijas ir tvarius metodus, ji ne tik prisideda prie maisto saugos gerinimo, bet ir šviečia visuomenę – dažnai tai, ką laikome atliekomis, gali tapti raktu į sveikesnį ir tvaresnį rytojų. Natūralūs maisto konservantai = saugesnis ir sveikesnis maistas Lauros doktorantūros tyrimų laukas susijęs su skirtingų morkų veislių lapų analize. „Naudodama inovatyvius metodus bei laboratorinę įrangą, iš morkų lapų gaminu ekstraktus ir vertinu, kokia yra jų sudėtis – kokios medžiagos juos daro naudingais. Geriausius ekstraktus testuosiu su įvairiomis bakterijomis ir analizuosiu, ar šie ekstraktai gali slopinti bakterijų…
Reti Vatikano rankraščiai Vilniuje. Vyskupo Motiejaus Valančiaus metams skirta paroda
Sausio 28 d., trečiadienį, Bažnytinio paveldo muziejuje atidaromoje parodoje „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“ lankytojai turės išskirtinę galimybę apžiūrėti Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomus lietuvišką ir lenkišką XIX a. rankraščius. Prasidėjus Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus atminimo metams, Bažnytinio paveldo muziejus pristato parodą, kurios centre – Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomi popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ (liet. Neapsakomas Dievas) rankraštiniai iliustruoti albumai lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuviškąjį bulės vertimą iš lotynų kalbos atliko Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. „Bulės vertimų rankraščiai atkeliauja į Bažnytinio paveldo muziejų iš Rokiškio krašto muziejaus, kur, atvykę iš Vatikano, šie albumai buvo pristatyti tarptautinėje parodoje „Vytis ir lelija“. Bažnytinio paveldo muziejaus parodoje didesnis dėmesys skiriamas…
Aukojimas per „Iki“ taromatus tampa įpročiu – per metus paaukota rekordinė suma
Taromatai pamažu peržengia vien tik užstato grąžinimo ribas – vis daugiau gyventojų juos naudoja ir kaip galimybę prisidėti prie visuomenei svarbių iniciatyvų. Prekybos tinklo „Iki“ duomenys rodo, kad 2025 metais pirkėjai, grąžindami tuščias gėrimų pakuotes prie parduotuvių įrengtuose taromatuose, labdarai skyrė daugiau nei 61 tūkst. eurų – tai didžiausia iki šiol per metus paaukota suma. Didžioji dalis paramos, kaip ir pernai, atiteko organizacijai „Blue/Yellow“, nuosekliai remiančiai Ukrainą. Taros surinkimo vietose prie „Iki“ parduotuvių gyventojų paaukota suma per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei 66 procentais, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Pasak jos, prekybos tinklas ne tik pats nuosekliai prisideda prie įvairių iniciatyvų, bet ir stengiasi, kad aukojimas pirkėjams būtų…
2026-ieji darbo rinkoje: emocinė gerovė tampa svarbesnė už algą
2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. Tyrimas „What Workers Want 2026“[1] parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje. Darbuotojų emocinė gerovė 2026 metais tampa nebe papildoma nauda, o esminiu darbdavio atsakomybės elementu. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien susiduria su dideliu emociniu krūviu. Bendrovės „Circle K“ užsakymu 2025 m. atliktas tyrimas[2] atskleidė, kad Lietuvoje…
Ekspertai apie švietimą ir mokslą: kas tampa konkurencingumo iššūkiu?
Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklios jungties tarp švietimo sistemos ir mokslo bei inovacijų ekosistemos. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriama gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o švietimo sistema vis dar susiduria su struktūrinėmis spragomis – nuo lėto reagavimo į technologinius pokyčius iki to, kad ne visada parengiami inovacijomis grįstai ekonomikai reikalingi specialistai. Ekspertų vertinimu, būtent tai, kaip tarpusavyje veikia švietimas, mokslas ir inovacijų politika, lems, ar šalis pajėgs kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Švietimas nespėja paskui technologijas Politologė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad švietimas ir mokslas Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomi antraeilėmis sritimis, kurios didesnio…
