2025 m. spalio 24d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Spalio 27 d., pirmadienį, 10 val., Seime vyks konferencija „Okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas“. Jos tikslas – giliau pažvelgti į įvairius tarpukariu Lenkijos okupuoto Vilniaus ir aplinkinių žemių istorijos aspektus. „Vilniaus atgavimas iki šiol yra problemiška data, kurią vengiama minėti. Tai įvyko tragiškomis aplinkybėmis, netrukus atvedusiomis prie Lietuvos okupacijos. Tačiau vengdami jį minėti kartu pasmerktume užmarščiai kitą svarbią okupaciją ir tautos dalies patirtas represijas. Todėl šią konferenciją rengiame vieninteliu tikslu – gaivinti mūsų visų atmintį ir žinias apie mitais apipintą tarpukario Vilniaus krašto istoriją. Kartu nemanau, kad tai kliūtis geriems santykiams su strategine…
Tado Ignatavičiaus 15min laidoje – ypač atvira Inga Ruginienė: „Įtariai žiūriu į komplimentus“
Naujienų portale 15min startuoja nauja savaitinė laida „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“. Joje 15min politikos apžvalgininkas atviriems pokalbiams kviečia politikos ir visuomenės lyderius. Pirmoji viešnia premjerė Inga Ruginienė interviu netikėtai prabilo: „Aš įtariai žiūriu į tuos žmones, kurie bando man pridalinti komplimentų“. Inga Ruginienė valandos pokalbyje pasidalijo įspūdžiais apie pokyčius, kuriuos į jos gyvenimą įnešė Vyriausybės vadovės pareigos. Premjerė atskleidė, kaip reaguoja į asmeniškas pastabas dėl akcento kalboje, o kalbėdama apie politiką pripažino – eilinių žmonių vietoje irgi piktintųsi tuo, kas šiuo metu vyksta šalies politikoje. „Tikrai nesitikėjau, kad aš būsiu tokia įdomi kitiems“, – sako ji. Vyriausybės vadovė, kuri per trumpą laiką jau atsisveikino su dviem ministrais, sako, kad nebus…
Lietuva užveria vartus telefoniniams sukčiams: „Telia“ praneša apie stipriai išaugusius skambučių blokavimo mastus
Vieno apgaulingo skambučio kaina – viso gyvenimo santaupos. Jau dabar „Telia“ kartu su vienu iš operatorių sėkmingai blokuoja apgaulingus skambučius, o trečiasis operatorius prie sistemos dar ruošiasi prisijungti. Pasak „Telia“ Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovo Vytauto Bučinsko, įsigaliojus šiam pokyčiui, sustabdomų apgaulių skaičius išaugo – naujoji sistema leidžia operatoriams koordinuotai keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti skambučius iš suklastotų numerių. Vien spalio mėnesį „Telia“ tinkle fiksuota 1,1 mln. skambučių iš užsienio, iš kurių 282 tūkst. buvo užblokuoti – tai sudaro 26 proc. viso srauto. Toks rodiklis yra didelis šuolis, nes per visą trečiąjį 2025 m. ketvirtį vidutiniškai buvo blokuojama tik apie 5,6 proc. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais.…
Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
Ar kada nors teko išvysti didelį, tamsiai žvilgantį vabalą ant seno medžio kamieno ir susimąstyti – kas jis? Lietuvos miškuose gyvena ne tik grybai ar paukščiai. Po medžių žieve ir drevėse verda gyvenimas, kurio dažnas nė nepastebi. Būtent saproksilinės rūšys – organizmai, gyvenantys ir besimaitinantys negyva mediena – atlieka vieną svarbiausių miško funkcijų: skaido medieną, grąžina maistines medžiagas į dirvožemį, skatina augmenijos atsinaujinimą ir palaiko sveiką ekosistemos pusiausvyrą. Vienas iš šių tyliųjų „miško darbininkų“ – ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje saugomas niūriaspalvis auksavabalis. Apie šiuos išskirtinius vabalus ir giminingas jų rūšis pasakoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas, entomologinio rinkinio kuratorius dr. Romas Ferenca.Kuo ypatingas niūriaspalvis auksavabalis?Niūriaspalvis auksavabalis (lot.Osmoderma…
Minint klimato kaitos dieną – žvilgsnis į ambicingus Vilniaus planus
Kasdieniai energijos vartojimo ir judumo įpročiai tiesiogiai veikia klimato kaitą. Todėl miestams vis svarbiau priimti sprendimus, kurie būtų palankūs klimatui. Spalio 24-ąją minima Tarptautinė klimato kaitos diena primena, kad tvarūs pokyčiai prasideda vietos lygmeniu. Vilnius jau žengia šiuo keliu – per artimiausius penkerius metus miestas siekia tapti klimatui neutraliu miestu. Kaip rašoma Vilniaus miesto klimato susitarime, 2021 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis mieste siekė apie 2,493 mln. tonų. Didžiausi taršos šaltiniai buvo transportas (38 proc.), elektros vartojimas (25 proc.) ir šilumos gamyba (17 proc.). Todėl iki 2030-ųjų planuojama net penkis kartus sumažinti vienam gyventojui tenkantį anglies dvideginio kiekį. Pagrindinės kryptys, siekiant šio tikslo – elektros energijos vartojimo iš…
Vilniuje vieši vienas žymiausių dabarties kompozitorių Anders Hillborg – jo kūrinius gros garsūs pasaulio atlikėjai
Šiandien į Vilnių atvyksta ypatingas svečias – vienas garsiausių pasaulio kompozitorių Andersas Hillborgas. Švedų kūrėjas šį vakarą dalyvaus smuiko garsenybės Carolin Widmann ir LNSO koncerte, o rytoj – violončelės virtuozo Nicolas Altstaedt ir choro „Polifonija“ koncerte. Prieš rytojaus koncertą kompozitorius 18 val. susitiks su publika pokalbiui Filharmonijos svetainėje (įėjimas nemokamas), kurio metu daugiau papasakos apie savo ryškiausius kūrinius ir juos atliekančius įžymius pasaulio atlikėjus. Šiemet aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ nuskambės net septyni šio kompozitoriaus kūriniai, dalis iš jų – jau šį savaitgalį. Andersas Hillborgas – ypatingas menininkas, kurio muzika paliečia daugelio skirtingų šalių ir kultūrų klausytojus. Šio kompozitoriaus muziką atlieka patys žymiausi pasaulio solistai: sopranas Renée Fleming, mecosopranas Anne Sofie…
Živilės istorija: nuo vėžio diagnozės vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos, kuriame dalijamasi žmonių patirtimis po sunkių sveikatos išbandymų. Pasakojame ne tik apie pasveikimą – bet ir apie tai, kaip pacientai jaučiasi sugrįžę į kasdienį gyvenimą, su kokiais fiziniais, emociniais ar socialiniais iššūkiais jie susiduria. Šie pasakojimai padeda geriau suprasti, kad gyvenimas po ligos tęsiasi, tačiau dažnai reikalauja naujų žinių, paramos ir nuolatinio dėmesio sveikatai. Šiame straipsnyje dalijamės Živilės istorija – jautriu pasakojimu apie vaikystėje patirtą onkologinę ligą, ilgametę nežinomybę ir ilgai ieškotus atsakymus į klausimą, kodėl sveikata ėmė silpti praėjus dešimtmečiams po gydymo. Prie Živilės pasakojimo pateikiamas gydytojos komentaras, padedantis geriau suprasti, kodėl itin svarbu žinoti visą savo ligos…
„Via Lietuva“: nuo pirmadienio keičiasi eismo organizavimo tvarka ties Tarandės tuneliu
„Via Lietuva“ informuoja, kad pabaigus pirmo etapo Tarandės tunelio statybos darbus, pradedami antro etapo darbai, todėl nuo spalio 27 d. (pirmadienio) keičiasi eismo organizavimo tvarka – eismas abiem kryptimis vyks automagistralės Vilnius–Panevėžys (A2) dešine puse ir nebus nukreipiamas į lygiagrečiai esantį vietinį kelią. Prieš pradedant tunelio statybos darbus kairėje automagistralės pusėje, spalio 27 d. (pirmadienį) bus pradedamas eismo perorganizavimas. Eismas Panevėžio–Vilniaus kryptimi bus uždarytas ir kreipiamas į dešinę automagistralės pusę, kur vyks dviem susiaurintomis juostomis. Eismas Vilniaus–Panevėžio kryptimi vyks taip pat dešine automagistralės Vilnius–Panevėžys puse dviem susiaurintomis juostomis. Kad eismas būtų saugesnis, bus įrengti gulekšniai, skiriantys transporto kryptis. Atkreipiame dėmesį, kad eismas nebebus nukreipiamas į lygiagrečiai esantį vietinės reikšmės kelią.…
Kaip sumažinti valstybės biurų išlaidas: Suomijos sprendimai leidžia sutaupyti dešimtis milijonų eurų kasmet
Daugelis Europos šalių šiandien susiduria su ta pačia problema – nepakankamai efektyviai išnaudojamomis valstybės institucijų patalpomis. Perteklinis darbo plotas reiškia ne tik papildomas išlaidas už šildymą, priežiūrą ir energiją, bet ir prarastas galimybes investuoti į modernias, darbuotojų poreikius atitinkančias darbo vietas. Ši tendencija aiškiai matoma tiek vidurio Europoje, tiek Skandinavijos šalyse – net ten, kur viešasis sektorius laikomas itin pažangiu. Suomija – vienas geriausių to pavyzdžių. Nors šalis garsėja efektyviu viešųjų išteklių valdymu, ji jau kurį laiką susiduria su neoptimaliai išnaudojamų valstybės biurų problema. Skaičiuojama, kad tik apie 28 proc. valstybės įstaigų patalpų naudojamos intensyviai, o likusi dalis lieka pustuštė. Toks neefektyvumas Suomijai kasmet kainuoja milijonus eurų, todėl valstybė ėmėsi…
Aplinkos ministerija atšaukia stichinę nelaimę dėl žievėgraužio tipografo
Aplinkos ministerija, remdamasi Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymu, nuo 2025 m. lapkričio 1 d. atšaukia stichinę nelaimę dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų miškuose Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Sprendimas priimtas įvertinus naujausius duomenis ir metodikos pakeitimus, leidžiančius efektyviau stebėti kenkėjo plitimą bei valdyti situaciją. Anot VMT, šiuo metu žievėgraužio tipografo židinių apimtys ženkliai sumažėjusios ir nė vienoje savivaldybėje nepasiekia stichinės nelaimės ribos – 25 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių. Be to, šaltuoju metų laiku žievėgraužis tipografas yra neaktyvus, o pastaraisiais mėnesiais registruoti negausūs pažeidimai neturėjo įtakos bendram situacijos pablogėjimui. Tačiau stichinės nelaimės atšaukimas nereiškia atsipalaidavimo – priešingai, prevenciniai veiksmai stiprinami, siekiant užtikrinti šalies miškų apsaugą nuo būsimos kenkėjo bangos.…
