Staiga netekome chemijos mokslų dakataro, ilgamečio Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) buvusio Gamtos mokslų fakulteto dekano, Lietuvos radijo ir televizijos buvusio ilgamečio komisijos nario ir pirmininko pavaduotojo, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ nario Bronislo Šalkaus (1944-10-20-2018-02-06).                                          Doc. dr. Brionislovas Šalkus 1951–1962 m. mokėsi Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. 1962–1963 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultete, kol buvo mobilizuotas į privalomąją tarnybą sovietinėje kariuomenėje, 1963–1966 m. tarnavo ryšių daliniuose Elektrostalyje ir Maskvoje (Rusija). Demobilizuotas 1966–1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete, įgijo chemijos pramonės mašinų ir aparatų inžinieriaus išsilavinimą. Studijuodamas jis sportavo…

Renginio tipas: Renginys Renginio data: Ketvirtadienis, 2018 m. vasario 8 d. Renginio pradžia: 14:00 Renginio pabaiga: Ketvirtadienis, 2018 m. vasario 8 d. Renginio vieta: 403 aud. Vasario 8 d. 14 val. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) 403 auditorijoje įvyks susitikimas-diskusija „Ką galime išmokti iš kitų šalių?“. Renginyje dalyviai bus supažindinami su tarptautinėmis švietimo aktualijomis. LEU jaunieji mokslininkai dalinsis savo tarptautine patirtimi, idėjomis ir žiniomis. Dr. Rasa Nedzinskaitė supažindins su Taivano švietimo sistema, patirtimi, įgyta stažuojantis National Pingtung University (Taivanas). Diskusijos dalyje savo patirtimi dalinsis:   Socialinių mokslų (edukologija) doktorantė Daiva Karužaitė, kuri stažavosi London Global University, (Jungtinė Karalystė); Humanitarinių mokslų (filologija) doktorantė Rima Kasperionytė, kuri stažavosi The Hebrew University of Jerusalem (Izraelis); Socialinių…

Staiga netekome chemijos mokslų daktaro, ilgamečio Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) buvusio Gamtos mokslų fakulteto dekano, Lietuvos radijo ir televizijos buvusio ilgamečio komisijos nario ir pirmininko pavaduotojo, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ nario Bronislovo Šalkaus (1944-10-20-2018-02-06).                                          Doc. dr. Brionislovas Šalkus 1951–1962 m. mokėsi Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. 1962–1963 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultete, kol buvo mobilizuotas į privalomąją tarnybą sovietinėje kariuomenėje, 1963–1966 m. tarnavo ryšių daliniuose Elektrostalyje ir Maskvoje (Rusija). Demobilizuotas 1966–1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete, įgijo chemijos pramonės mašinų ir aparatų inžinieriaus išsilavinimą. Studijuodamas jis sportavo…

Vienatvė – garbaus amžiaus žmonių problema, aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip rodo tyrimai, devyni iš dešimties vienišų senjorų namus įvardina kaip senėjimo vietą ir neketina jų palikti, net jei prireikia pagalbos. Neretai pagelbėti negali ir artimieji, ypač gyvenantys užsienyje. Šią problemą, kartu su daugybe kitų socialinių iniciatyvų, spręs programuoti siekiantys išmokti „NFQ Technologies“ organizuojamos „NFQ Akademijos“ studentai. Taip jie ne tik įgis programavimo žinių, bet ir dirbs prie prasmingų, visuomenės problemas sprendžiančių projektų. Atrankos metu į „NFQ Akademiją“ patekę studentai galės rinktis projektus, kuriuos dviese su kolega norėtų įgyvendinti visų mokymų metu. Vienas iš pasiūlytų socialinių projektų yra platforma „Visi senstam“, kurios pagalba bus suteikiama galimybė…

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Klaipėdos universitetas vasario 14 d. atvers Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio progai. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus.  Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą. Mokslinių laboratorijų pastato atidarymas vainikuoja Jūrinio slėnio programos įgyvendinimo procesą. Jame įsikursiantis Jūros tyrimų institutas yra Jūrinio slėnio branduolys, telkiantis nacionalinį jūros mokslą ir vertinamas Baltijos jūros regiono bei europinio mokslo erdvėje. Pasak KU rektoriaus prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno, modernių…

Gyvybės mokslų sektoriaus augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių, o svarstantiems į jį įsilieti šiandien yra pats palankiausias metas. Įstaigos „Versli Lietuva“ duomenimis, jau dabar šiame sektoriuje Lietuvoje veikia apie 400 kompanijų, o mokslo projektus vykdo net 15 tūkst. mokslininkų. Svari gyvybės mokslų sektoriaus tyrimų dalis atliekama Kaune. Bendruose aukštųjų mokyklų mokslo projektuose dirba daug mokslininkų, bendrus projektus nori vykdyti ir kitos mokslo įstaigos. „Šiuo metu mokslininkų vykdomi tyrimai yra išties prasmingi – dauguma jų turi taikomąjį pobūdį. Tyrimų spektras netrukus prasiplės – prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto finansuojamų bendrų mokslo projektų fondų prisijungs ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Tai bus pagrindas plėstis tarpdisciplininiams tyrimams, kai…

Nors kvantinė fizika yra viena paslaptingiausių ir sunkiausiai suvokiamų fizikos sričių, paradoksais stebinusi net fizikos genijų Albertą Einšteiną, šiandien be jos neįsivaizduojama ateities energetika, komunikacija, informacinės technologijos. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto teoretikas dr. Arnoldas Deltuva ruošiasi spręsti uždavinius, kurie žmonijos neišvengiamai lauks artimoje ateityje. Kvantinės fizikos tyrimus mokslininkas pradėjo vykdyti dar 2000 m., mokydamasis Vokietijoje, Hanoverio universitete. Po ketverių metų jis išvyko į Lisabonos universitetą Portugalijoje, o dar po dešimties grįžo į Vilniaus universitetą. Neseniai fizikas gavo prestižinę Humboldto fondo stipendiją ir dabar stažuojasi Vokietijoje, Bochumo universitete. Didžiąją fiziko darbo dalį sudaro įvairūs teoriniai ir kompiuteriniai skaičiavimai, skirti analizuoti branduolinės sąveikos modelius ir kitų mokslininkų vykdomų eksperimentų…

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau trečią jubiliejinį atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinantį pašto ženklų bloką. Du nauji pašto ženklai apyvartoje pasirodys penktadienį, vasario 9 dieną. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu. Tęstinė pašto ženklų blokų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ buvo leidžiama kasmet nuo…

Dėl mažėjančių iškastinio kuro atsargų bei didėjančios taršos vis sparčiau auga alternatyvių, efektyvių ir gamtą tausojančių elektros energijos šaltinių svarba. Koja kojon žengdami su šiuolaikinėmis tendencijomis Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria bei tobulina vieną švariausių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – mikrobinius kuro elementus (MKE), kurie pasižymi itin plačiomis panaudojimo galimybės. „MKE turbūt vienintelė technologija, kuri gamina elektros energiją, vykstant organinių junginių oksidacijai kambario temperatūroje. Kitaip tariant, nereikia nieko deginti, o ir procesas vyksta ne tik saulėtomis dienomis“, – pasakoja doc. Kristina Kantminienė ir doc. Egidijus Griškonis, KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkai. Jie su kolegomis iš kitų KTU padalinių vykdo tarpsritinį projektą „Inovatyvūs mikrobiniai kuro elementai tvariai bioelektros gamybai (MicrobElas)“.…

Daugiau nei pusšimtis 10-12 klasių moksleivių iš visos Lietuvos vasario 3 d. susirinko į tradicinę prof. A. Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiadą. Dalyviai, gavę užduotį, popieriaus lape ją turėjo įgyvendinti per 3 valandas, pasitelkdami tik pieštuką, savo įgūdžius ir fantaziją. Tiesa, pasak darbus vertinusio dėstytojo Tado Žebrausko, daugelis dalyvių susikoncentravo į kūrybinę piešimo dalį ir pamiršo, kad užduotį sudaro ir aiškiai nurodytos detalės. Į Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) organizuojamą renginį sugūžėjo ne tik kauniečiai, bet ir moksleiviai iš Klaipėdos, Vilniaus, Vilkaviškio, Panevėžio, Kėdainių, Visagino ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Daugumos tikslas buvo ne laimėti, o pasižiūrėti, kaip jiems sektųsi stojamuosiuose egzaminuose ir sulaukti komentarų iš architektūros…