Šiandien verslumas yra svarbus ir būtinas mūsų visuomenėje, o šiuolaikinis verslininkas turi būti kūrybingas, mokėti generuoti idėjas bei dirbti komandoje, ryžtingas, darbštus ir mokantis priimti savarankiškus sprendimus. Todėl labai svarbu, kad dar studijų metais jaunam žmogui būtų sudaryta galimybė pasirinkti tokias studijų programas ar projektus, kurie padėtų ugdyti verslumo kompetencijas, įgyti įvairių praktinių žinių, kurios vėliau padėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką. Siekiant verslo konkurencingumo Europos ir pasaulinėse rinkose, dėmesys turėtų būti nukreiptas į būtiniausią sąlygą – mokslo ir verslumo suartėjimą ir konstruktyvų bei glaudų tarpusavio bendradarbiavimą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), kartu su didžiaisiais Lietuvos universitetais – Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Vilniaus universitetu (VU), Kauno…

Dešimtys tūkstančių taromatuose priduotų pakuočių bei keliolika filmukų apie atliekų rūšiavimą – tai nepelno siekiančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) paskelbto konkurso rezultatai. Į klasių varžytines įsitraukė ne vienas šimtas mokinių, o nugalėtojais tapo moksleiviai iš Salantų, Joniškio bei Klaipėdos. Dalyvavo mokiniai iš visos Lietuvos „Konkurse dalyvavusių moksleivių užsidegimas rodo, kad jauni žmonės gerai suvokia rūšiavimo svarbą bei būtinybę. Ypač džiugina vaikų iš regionų entuziazmas. Kalbėdami apie pakuočių rūšiavimą kartais pamirštame, kad tai tik priemonė, kuria siekiama esminio tikslo – švarios ir saugios mūsų aplinkos. Tačiau konkurso dalyviams to priminti jau nebereikia“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas. Dalyvauti konkurse pasiryžo ne viena dešimtis klasių iš visos Lietuvos. Aktyviausi buvo…

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė, šį kultūrinį ir religinį ansamblį nuosekliai tyrinėjanti nuo 1986 m. Trys dešimtmečiai intensyvaus darbo nenuėjo veltui – mokslininkei pavyko atskleisti, kaip Pažaislis atrodė prieš kelis šimtmečius, ir iššifruoti jo architektūros bei dailės prasmes. Pažaislio kamaldulių vienuolynas iš kitų panašaus tipo ansamblių išsiskiria tuo, kad jo paveiksluose ir freskose galima rasti visus Senojo ir Naujojo testamentų siužetus. Tokių paslaptingų ir išsamių pasakojimų neaptinkama niekur kitur. Pasak profesorės, religinių epizodų apstu visur – nuo granito akmenų iki varpinės. „Šiuose paveiksluose ir freskose slypi amžių išmintis. Kiekvienas jų turi savą žinią, o visi kartu jie…

Per metus Žemę iš Saulės pasiekia 6 x 10²⁴ džaulių energijos. Nuo saulės energijos priklauso svarbiausia mūsų planetos cheminė reakcija – fotosintezė. Milijardus metų augalai, dumbliai ir bakterijos buvo vieninteliai organizmai, sugebėję panaudoti šį išteklių, tačiau ir jie tai daro vos 0,1 proc. efektyvumu. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Leonas Valkūnas įsitikinęs, kad didesnis saulės energijos išgavimas ir panaudojimas – vienas reikšmingiausių žmonijos iššūkių. Anot jo, Žemę pasiekiančią saulės energiją surenkant 100 proc. efektyvumu, per valandą būtų gauta tiek energijos, kad būtų patenkinti visos žmonijos metiniai poreikiai. Natūrali fotosintezė tiesiogiai arba netiesiogiai mums pagamina visą maistą…

Spėliojate, kuri garsi Lietuvos asmenybė kokį mūsų šalies universitetą baigė? Galite šį užsiėmimą mesti, nes laukia netikėtumai – dauguma įžymių žmonių, nuo „Radisto“ Jono Nainio iki TV ir radijo laidų vedėjo Mindaugo Stasiulio ar humoristo Vitalijaus Cololo, rinkdamiesi profesiją toli gražu nebuvo nuoseklūs. Visus atsakymus apie garsiausius Lietuvos universitetų alumnus sužinosite vasario 8-10 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje  STUDIJOS 2018. Tie, kurie žinojo kuo bus užaugę Ar pasirinktos studijos būtinai reiškia, kad vėliau pagal specialybę ir dirbsi? Atsakymas yra „taip“, jei studijas pasirinkusi asmenybė žino ar bent labai smarkiai nujaučia, kad tai – gyvenimo kelias. Pavyzdžiui, nieko neturėtų stebinti faktas, kad gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras,…

Vasario 9 d. Gruzijoje Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui suteiktas Ivane Javakhishvili valstybinio universiteto Tbilisyje (TSU) garbės daktaro vardas. „Priimdamas šį garbės daktaro laipsnį jaučiuosi išties labai pagerbtas. Vilniaus universitetas, jau 13 metų būdamas Tbilisio valstybinio universiteto partneriu, galėjo iš arti stebėti kolegų augimą ir nesustabdomą progresą. Prasminga šio universiteto auklėtinių veikla svariai prisidėjo prie šalies ir regiono raidos. Prieš 100 metų Gruzija, kaip ir Lietuva, sėmėsi jėgų iš tikėjimo, kad laisvas ir išsilavinęs žmogus visada yra stipresnis nei priešiškos aplinkybės, kurios tuo metu jį dažnai apsupdavo. Tikiuosi, kad ši per šimtmetį surinkta patirtis bus panaudota kuriant kažką išskirtinio, naudingo ir prasmingo“, – sakė A. Žukauskas, priimdamas garbės…

Savaitės pabaigoje gabiausi mokiniai iš visos Lietuvos rinkosi Vilniaus licėjuje, kur vyko pirmasis techninės kūrybos hakatonas gimnazijoms „TechHero 2018“. Renginio dalyvių laukęs iššūkis – per 1 dieną sukurti veikiančius prototipus išmaniems namams. Renginio metu mokiniams talkino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai ir patyrę inžinieriai iš VGTU „LinkMenų fabriko“. „TechHero 2018“ idėjos autorius ir vienas iš pagrindinių organizatorių Vilniaus licėjaus abiturientas Elvis Lepardinas paklaustas, kaip kilo renginio idėja, pasakojo, kad pernai jo komanda dalyvavo „MakerFest“ hakatone VGTU „LinkMenų fabrike“, kur laimėjo vieną pagrindinių prizų. „Norėjome sukurti kažką panašaus, tik šįkart išskirtinai orientuoto į mokinius. Organizatoriams atrodo svarbu populiarinti praktinį mokymąsi tarp Lietuvos mokinių, kurie mokyklose apie STEM mokosi dažniausiai tik…

Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė savo naujausiuose darbuose pristato ryškiausius dabartinės aplinkos užtaršos bruožus ir technologijas jos poveikiui aplinkai bei žmonių sveikatai mažinti. „Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni,…

Kalbėdamas apie ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio esančią visuomenę, finansų analitikas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog ateityje labiausiai atsipirks investicijos į savo kūrybiškumą ir noras žinias taikyti lanksčiai. „Šiandien gali daug pasiekti turėdamas puikią idėją, bet nebūtinai turėdamas daug pinigų. Kai kurios idėjos yra įgyvendinamos be didesnių kapitalo išteklių, tačiau būtina sąlyga jų įgyvendinimui – spartumas, lankstumas ir kūrybiškumas“, – teigia G. Nausėda. Sveikindamas Kauno technologijos universitetą (KTU) baigusius absolventus G. Nausėda linkėjo universitete įgytas žinias būsimoje karjeroje panaudoti kūrybiškai. „Daugiau laimės tie, kurie suvoks, kad šiandien turimos žinios galbūt vertos 100 proc., rytoj – 50 proc., o poryt jos galbūt bus nieko vertos, jei nebus atnaujinamos,…

Jei reikėtų įvardyti, kokiais mokslo pasiekimais mūsų šalis garsėja pasaulyje, turbūt daugeliui pirmoji į galvą šovusi mintis būtų – lazeriais. Lazerių fizikos inovacijos juda tarsi nesibaigianti spiralė: mokslininkai tobulina lazerius universitete, pažangiausios Lietuvos įmonės juos gamina, o vėliau jie naudojami universitete atliekant tyrimus, kurie padeda kurti naujos kartos produktus, kurie leidžia atlikti naujus tyrimus ir t. t. Anot Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro profesoriaus dr. Miko Vengrio, šiuo metu Lietuvoje sukasi antras ar net trečias tokios spiralės ratas. „VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre nuolat gimsta naujos technologijos, kurios vėliau komercializuojamos jau gerai žinomose arba visiškai naujose įmonėse. Tie patys studentai, kurie universitete užsiėmė tyrimais ir kaupė žinias, įmonėse praktiškai…