Vasario 15 dieną, ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai ir valstybingumo šimtmečiui. Iškilmėse taip pat buvo minimas ir 96-asis universiteto gimtadienis, o profesoriui Liudui Mažyliui buvo įteiktos Garbės profesoriaus regalijos. Iškilmingą VDU Senato posėdį pradėjo pirmininkas, prof. Zigmas Lydeka, kuris savo kalboje universitetą pavadino vienu prasmingiausių lietuvių laisvės simbolių. 1918 m. vasario 16-ąją paskelbus nepriklausomybę, vos po ketverių metų duris atvėrė ir Lietuvos universitetas, 1930-aisiais pervadintas kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardu. Atėjus II pasauliniam karui ir šalį užėmus okupantams, VDU buvo uždarytas, tačiau atsikūrė Sąjūdžio laikais, 1989-aisiais – bendromis išeivijos ir Lietuvos mokslininkų pastangomis. „Universitetas iškyla kaip vertybių ir idėjų vienovė, akademinės dvasios ir…
Šiandien Kaune – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir VDU gimtadienio iškilmės
Visa Kauno miesto bendruomenė, miesto svečiai ir visuomenė kviečiama šiandien, ketvirtadienį, 13 val. kartu paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir valstybingumo šimtmetį. Šventiniame renginyje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) bus minimas ir universiteto gimtadienis bei vyks iškilmingas VDU Senato posėdis. „Universitetas yra tobuliausias laisvės ir autonomijos įkūnijimas, kurį žmonija pasiekė veik prieš tūkstantį metų, įkūrusi pirmąjį universitetą, ir išmokusi gyventi kaip bendruomenė, besivadovaujanti šiuo idealu. Šiandien norisi padėkoti visiems idealistams, įkūrusiems universitetą, jį atkūrusiems, garbingai atliekantiems savo pareigas Vytauto Didžiojo universitete. Buvome, kada Lietuva atgimė XX amžiaus pradžioje. Dar kartą atgimėme kartu su savo šalimi ir tauta XX amžiaus pabaigoje. Šioje vienovėje būsime XXI amžiuje.…
Mentorystė – idėja Lietuvai, kuri galėtų stabdyti jaunų talentų emigraciją?
Tūkstančiai jaunuolių kasmet naudojasi galimybėmis ir išvyksta savo ateitį kurti svetur. Pasak verslo atstovų, pačios įmonės, investuodamos savo laiką į jaunuosius talentus, galėtų prisidėti prie to, kad savo ateitį jaunimas matytų Lietuvoje. Vienas iš būdų – tapti studentų mentoriumi, padedančiu jaunuoliui jo karjeros pradžioje. „Jei Lietuvos įmonės labiau įsitrauktų į šią iniciatyvą ir padėtų Lietuvos jaunimui tobulėti ir siekti tikslų, esu tikra, kad daugelis jų liktų Lietuvoje ir savo ateitį kurtų būtent čia“, – sako Neli Karapetjan-Baranauskienė, UAB „Ferry bookings“ komercijos direktorė, populiariausia KTU studentų karjeros mentorė. KTU studentai turi unikalią galimybę mokytis iš verslo įmonių atstovų – dalyvauti mentorystės programoje „Guided“, o tradicija tapęs renginys „Behind the scenes“ kasmet…
Mokslo proveržis Klaipėdoje: atidarytas modernus KU mokslinių laboratorijų kompleksas
Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo išvakarėse, vasario 14 dieną, Klaipėdos universitete (KU) atvertos naujo, šiuolaikiško Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslinių laboratorijų pastato durys. Čia veiks trys modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Šiandien tai yra vienintelės tokio lygio ir galimybių laboratorijos Lietuvoje. KU miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastato statyboms ir laboratorijų infrastruktūrai atnaujinti skirta 10,9 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Pastato statybos darbus vykdė statybų bendrovė UAB „Irdaiva“. Atidarymo renginyje – gausu garbių svečių JTI…
Vasario 16-osios fondui – milijonas eurų
Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui skirta po 100 tūkstančių eurų Šiandien sostinės Signatarų namuose įvyko pirmasis „MG Baltic“ įkurto Vasario 16-osios fondo tarybos posėdis, kuriame buvo nustatyti fondo veiklos prioritetai ir artimiausio laikotarpio tikslai. „MG Baltic“ fondui paskyrė milijoną eurų. Fondo steigėjas jau pasirašė ir pirmąsias paramos sutartis – po 100 tūkstančių eurų skirta Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui. Vasario 16-osios fondą koncernas „MG Baltic“ įkūrė besibaigiant pernai vasario 16 dieną paskelbtos inciatyvos „Sugrąžinkime Vasario 16-osios Aktą Lietuvai“ pirmajam etapui, kuriame už Nepriklausomybės Akto grąžinimą Lietuvai buvo paskirta premija. Nepasiekus pagrindinio tikslo – grąžinti Lietuvai Nepriklausomybės Aktą visam laikui – nutarta premijos lėšas paskirti specializuotam fondui,…
Anksčiau chirurgai operuodavo skalpeliu, dabar – lazeriu ir elektra
Lietuvos medicina žengia į priekį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, pradėjęs vykdyti kepenų transplantacijas, minimaliai invazines operacijas ir rekonstrukcines onkologijos procedūras, kai Lietuvoje jos dar buvo beveik nežinomos, apžvelgia medicinos pokyčius ir kas jos laukia ateityje. Medicina nuo seno buvo laikoma mokslu, tačiau chirurgija ilgai prilyginta amatams, o viduramžiais tokios procedūros netgi būdavo patikimos barzdaskučiams. Tik XIX amžiuje susivokta, kad chirurgija – itin aukšto lygio mokslais ir technologijomis pagrįsta veikla. Prof. K. Strupas pasakoja, kad dar 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai jis baigė Vilniaus universitetą, chirurgo įvaizdis buvo visai kitoks nei šiandien. „Chirurgiją pasirinkau, nes ir mano brolis, ir tėtis buvo chirurgai. Man tai…
Moderni nacionalinė Lietuvos muzika: ar tokia egzistuoja?
Kaip Lietuvoje formavosi moderniosios muzikos tapatybė ir kokia ji, į šiuos klausimus atsako muzikologė prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė naujausiame savo darbe – monografijoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“. Muzikologijos studijų vadovų parengusi ir daugiau kaip 40 metų šioje srityje dirbanti mokslininkė pasakoja, kad pradėjus gilintis į tokias sąvokas kaip „kompozitorių mokykla“ ir „modernėjimas“ jai kildavo daugybė klausimų. Nors šie terminai muzikologų bendruomenėje plačiai vartojami, daugelis juos supranta gana skirtingai. Kompozitorių mokyklas vieni skirsto pagal nacionalinius bruožus, kiti pagal tai, kur kompozitoriai studijavo, treti pagal juos labiausiai įkvėpusius ir didžiausią įtaką padariusius mokytojus. „Modernėjimas“ taip pat nėra visiškai aiški sąvoka. Jos esmę galima nusakyti Konfucijaus posakiu „padaryk tai naujai“, tačiau…
Klaipėdos universiteto idėja šimtmečio perspektyvoje
Simboliška, kad Klaipėdos universiteto idėjai yra beveik šimtas metų nuo pirmojo jos įvardijimo Jono Griniaus straipsnyje, pavadinimu „Klaipėdos universitetas“ (XX amžius, 1936, Nr. 25, liepos 22). Aukštojo mokslo Klaipėdoje svarbą palaikė to meto intelektualai ir politikai, tokie kaip: Jonas Grinius, Ernestas Galvanauskas, Mykolas Romeris ir kiti. Šimtmečio retrospektyvoje Lietuvos intelektualai įžvalgiai rašė apie Klaipėdos krašto reikšmę Lietuvai: kiekvienas Vilniaus akmuo kalba apie garbingą mūsų praeitį, o kiekviena jūros banga mums šneka apie didingą ateitį (Andrius Ašmontas, 1936). Ištisas šimtmetis pažymėtas prasminga kelione link savarankiško Universiteto Klaipėdoje sukūrimo. Aukštojo mokslo ištakos Klaipėdoje siekia 1902 m., Prūsijos valstybės sprendimu įsteigus Karališkąją mokytojų seminariją. Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje didelis dėmesys buvo skiriamas aukštojo mokslo…
Ištyrė Lietuvos dirvožemį ir pasiūlė, kaip gerinti jo būklę
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis ir dr. Alvyra Šlepetienė nustatė, kas didina dirvožemio derlingumą, o kas jį alina, bei pasiūlė, kaip gerinti jo būklę. „Lietuvos dirvožemio danga labai įvairi. Dėl žmonių veiklos ir klimatinių veiksnių įtakos vyksta įvairūs dirvodaros procesai, kurie ne visada palankūs ir lengvai prognozuojami, juos sunku valdyti“, – sako prof. G. Staugaitis. Klimato kaita, vis didesnis chemizavimas, aktyvus galingos technikos ir neracionalus agrarinių priemonių komplekso naudojimas, siaura auginamų augalų specializacija alina dirvožemį, lemia jo degradaciją. Tai reiškia, kad jame mažėja organinių medžiagų, prastėja jų kokybė, didėja tarša sunkiaisiais metalais ir kitais teršalais, išbalansuojamas cheminių elementų tarpusavio santykis. Kaip rodo Lietuvos…
Abitūros baigiamieji darbai – tarp norų ir galimybių
Šalies pedagogai, moksleiviai bei jų tėvai jau seniai kalbėjo apie tai, kad vien abitūros egzaminų rezultatai negali atspindėti per 12 metų žmogaus įgytų žinių bei įdėto įdirbio. Tad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) galiausiai atsižvelgė į tokius argumentus, ir šie metai yra pirmieji, kai abiturientai gali parengti bei vertinimo komisijai pateikti pasirinkto dalyko brandos darbą. Tačiau tam pasiryžo tik kiek daugiau nei 200, t.y. apie 1 proc. šalies abiturientų, nors devintuku ar dešimtuku įvertinti darbai stojant į aukštąsias mokyklas papildomai suteiktų 0,25 balo. Ir tai nestebina, nes norint parašyti gero pažymio vertą tokių dalykų kaip fizika, chemija ar biologija darbą vien kompiuterio ar bibliotekos moksleiviui nepakanka – tam reikia šiuolaikiškos…