Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina  aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija. Išmokos yra tik simbolinė šeimos politikos priemonė Pasak centro vadovės prof. Vlados Stankūnienės, Lietuvoje vis dar nėra sutarimo, kaip spręsti gimstamumo problemas. „Viešosios politikos rengėjams ir vykdytojams iki šiol nelabai aišku, kas…

Kuo skiriasi aukštaičių ir žemaičių dainavimas? Kas sieja Vienos valsą ir lietuvių liaudies muziką? Kaip sukurti klausytojus pavergiančią melodiją? Kiek akustikos yra muzikoje ir mūsų kalboje? Atsakymus į šiuos klausimus pateikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Rytis Ambrazevičius. Baigęs fizikos studijas Vilniaus universitete, jis susidomėjo muzikologija ir apgynė daktaro disertaciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mokslininko teigimu, akustikoje fizikos net daugiau nei muzikos. Plačiąja prasme akustika yra mokslas apie garsus, tačiau jame persipina ir daug kitų mokslų. Bendroji akustika yra fizikos dalis. Kai garsas pasiekia ausis, susiduriame su anatomija ir fiziologija. Toliau keliaujantys nerviniai impulsai – jau psichologijos objektas: jei būtume robotai, kam nors…

Vasario 8 d. Vilniaus centriniame pašte apdovanoti Lietuvos pašto organizuoto moksleivių atvirlaiškių konkurso „Susieti žmones, suburti šalį“ nugalėtojai. Nugalėtojais paskelbtiems piešinių autoriams įteikti atvirlaiškių rinkiniai, iliustruoti jų pačių piešiniais. „Pernai Lietuvos paštas pakvietė šalies moksleivius jungtis prie Lietuvos atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo, sukuriant proginius atvirlaiškius tema „Susieti žmones, suburti šalį“. Džiaugiamės sulaukę beveik 1000 mokinių darbų. Piešiniuose rekomendavome naudoti objektus, susijusius su Lietuva ir šalies valstybingumo simbolika, tautiniais atributais, paštu ir pašto paslaugomis. Pastebėjome, kad dažniausiai vaikų piešiniuose pasikartojantys elementai – šarvuotas raitelis Vytis, Gedimino pilis bei Lietuvos trispalvė. Jie yra neabejotinai vieni iš svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių“, – pažymėjo Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė. Atvirlaiškių konkurse dalyvavo skirtingo…

Baleto ir šiuolaikinės muzikos pasirodymu šįryt parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidėjo tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2018“. Šių metų parodos akcentas – BŪSIU LIETUVAI. Parodos organizatoriai pirmą kartą lankytojus kviečia ir į naujai rekonstruotus pirmuosius rūmus. „Gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos etape, kuriam būdingi itin greiti pokyčiai visose srityse – sparčiai besivystančios technologijos keičia pasaulį ir mus. Netolimoje ateityje dirbsime darbus, kurie šiandien dar neegzistuoja, studijuosime specialybes, kurios šiandien dar nesukurtos, todėl parodoje „Studijos 2018“ kalbame ne apie tai, ką studijuoti. Pagrindinė žinia, kurią norime perduoti lankytojams – ta, kad svarbiausia yra gebėjimas nuolat mokytis ir įgyti naujas kompetencijas, kurių nepakeis šiuolaikinės technologijos. Visi parodos pašnekovai šias…

Baigėte universitetą Lietuvoje, dirbote pagal specialybę ir štai gyvenimas susiklostė taip, kad naujais namais jums tapo Anglija. Kiek kartų girdėjote panašias kalbas, kad lietuviški diplomai ar darbo Lietuvoje patirtis čia niekam neįdomūs? Tad daugelis pamiršta aukštojo mokslo pažymėjimus, ambicijas ir griebiasi bet kokios mokamos veiklos – laksto su padėklais baruose ir restoranuose, plauna indus virtuvėse, tvarko namus, pakuoja dėžes fabrikuose. Darbas yra darbas, darbštūs žmonės vertinami visuomet, net ir juodžiausias darbas – privalumas, o ne trūkumas. Tačiau ar neskaudu matyti stalčiuje dūlantį diplomą? Pageidaujamo darbo paieškos kartais gali užtrukti metų metus, o bėgant laikui blėsta tiek žinios, tiek pasitikėjimas. Geresnes darbo vietas, pagal specialybę, patirtį ir sugebėjimus imigrantams padedančios susirasti…

Į šių metų parodą „Studijos 2018“ įsitrauks lietuvių jaunimas iš viso pasaulio – JAV, Urugvajaus, Portugalijos, Prancūzijos, kitų šalių. Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra parodos lankytojus kviečia į tiesioginius pokalbius su šiuo metu užsienyje studijuojančiais, savanoriaujančiais, praktiką atliekančiais lietuviais. „Siunčiu parodos lankytojams vasariškus linkėjimus iš Brazilijos. Pasikalbėkime“, – kviečia saulėtame San Paule šiuo metu esanti ir lituanistėje mokykloje „Vilnis“ praktiką atliekanti Vilniaus universiteto studentė Miglė Stasiulionytė. Parodos lankytojai galės užduoti klausimus apie tarptautinę patirtį, apie tai, kodėl svarbu atrasti save multikultūrinėje visuomenėje, apie lietuvių kalbos sklaidą pasaulyje. Bendravimas tarp parodos lankytojo ir užsienyje esančio lietuvio vyks akis į akį, tad pokalbiai turėtų būti jaukūs, šilti. Jaunimo…

Didelio susidomėjimo sulaukusi, šiemet ir vėl prasidėjo tarptautinė jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Joje dalyvauja apie 150 jaunuolių, iš kurių – beveik pusė merginos. Tris mėnesius truksiančios programos metu jie plėtos savo idėjas, mokysis, kaip kurti tvarų ir pokyčius skatinantį verslą bei varžysis dėl piniginių bei kitų prizų. Programoje, kurią įgyvendina „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“, gali dalyvauti jauni žmonės iki 29-erių metų. Iš visų išreiškusių norą dalyvauti, į programą buvo pakviesti apie 150 labiausiai motyvuotų jaunuolių. Daugiausiai tai yra universitetų ir kolegijų studentai, siekiantys jau turimas teorines žinias apie verslą papildyti praktine patirtimi. Šiemet, lyginant su 2017 metais, matomas didesnis merginų aktyvumas – jos sudaro beveik pusę visų…

Neapykantos ir blogio netoleravusio šviesaus atminimo filosofo prof. Leonido Donskio idėjos – nemarios. Visą savo gyvenimą jis buvo nenuilstantis didžiojo Europos paveikslo mąstytojas ir gynėjas, nuolat kritikavęs bet kokias antisemitizmo, šovinizmo, rasizmo, fašizmo formas, analizavęs jų istoriją Vakarų kultūroje ir Rusijoje. Pasak vieno artimiausių filosofo bendražygių prof. dr. Gintauto Mažeikio, Vytauto Didžiojo universitete kartu dirbusio nuo 1991 m., prof. L. Donskis niekada nebuvo vienišas filosofas. Jis atkakliai tęsė kitų autorių pradėtą mąstymo tradiciją: rėmėsi sociologo Vytauto Kavolio moralinės vaizduotės samprata ir politinio mąstytojo Aleksandro Štromo viešojo intelektualo idėja. „L. Donskis save apibūdindavo kaip idėjų istoriką ir moralinės vaizduotės tyrinėtoją. Nors pastaroji sąvoka pirmiausia aptinkama V. Kavolio darbuose, ją išplėtojo būtent…

„Jeigu man reikėtų dar kartą rinktis profesiją, jos tikrai nekeisčiau, manau, jog pasirinkau labai sėkmingai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kuriam praėjusiais metais buvo įteikta Kauno miesto mokslo premija. Pasak jo, mokslininko kelyje nuolat lydi smalsumas, domėjimasis naujovėmis ir kūrybiškumas. Vis dėlto, kad ir koks mokslininko darbas atrodytų patrauklus, stojančiųjų į doktorantūros studijas mažėja. „Norėdami užsitikrinti finansinį saugumą, jaunieji mokslininkai dažnai renkasi darbą versle, o ne siekia mokslininko karjeros. Tai yra didžiulė problema. Jeigu niekas nepasikeis, po 5 metų laukia „sprogimas“ – tokiose technologijos mokslų kryptyse, kaip elektros ir elektronikos inžinerija, energetika ir kitose, pritrūksime dėstytojų ir mokslininkų“, – sako KTU l.e.p. rektorė Jurgita Šiugždinienė. Ar…

Pirmieji profesionalūs dronų specialistai, galintys konstruoti ir prižiūrėti šiuos įrenginius, juos valdyti ir pritaikyti naujoms sritims nuo 2018 m. rugsėjo bus rengiami Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Nauja Avionikos bakalauro studijų specializacija – Bepiločiai orlaiviai – yra universiteto atsakas į sparčiai populiarėjančią technologiją ir augantį šių specialistų poreikį. Pasak dr. Justo Nugaro, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekano ir naujos studijų specializacijos kūrėjo, bepiločiai orlaiviai yra vienas ryškiausių ketvirtosios pramonės revoliucijos pavyzdžių. „Dronai jau dabar intensyviai naudojami logistikos, žemės ūkio, statybų, filmavimo technologijų sektoriuose, nuolat ieškoma naujų jų pritaikymo sričių. Investicijos į šių technologijų plėtrą kasmet auga, visame pasaulyje steigiami tyrimų centrai, bandymų poligonai, kuriamos naujos studijų programos. Savo mokslinį…