Norint atsakyti į klausimą, ar Lietuva, siekdama tobulinti vartotojų teisių apsaugą skolų išieškojimo ne teismo tvarka procese, turėtų pasirinkti specialiojo teisinio reguliavimo būdą, mokslininkai rekomenduoja pirmiausia atlikti realios Lietuvos vartotojų socialinės, ekonominės ir teisinės padėties analizę. Tokia išvada paskelbta Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkių Salvijos Kavalnės ir Kristinos Bernotaitės mokslo studijoje „Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis“, kurią LTI mokslininkės atliko įgyvendindamos Teisingumo ministerijos programą. Jei Lietuvoje būtų nutarta kurti specialųjį teisinį reguliavimą, LTI mokslininkės rekomenduoja įstatyme aiškiai reglamentuoti tokius aspektus kaip reikalavimai skolos išieškojimo iš vartotojų ne teismo tvarka paslaugas teikiantiems subjektams, jų veiklos ir priežiūros principai, atsakomybė už netinkamą teisės akto nuostatų vykdymą,…

Kokios naudos ir žalos atneša kūrybingumas? Kaip galima jį skatinti? Kaip dirbti su kūrybininkais? Šiuos ir kitus klausimus kelia Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr. Tomas Kačerauskas, susisteminęs 2004–2016 m. Lietuvoje atliktus kūrybingumo ir kultūros tyrinėjimus. Anot jo, analizuojant šią sritį pirmiausia reikia atskirti kultūrinę industriją ir kūrybines industrijas. Kultūrinė industrija siejama su naujosiomis medijomis, pavyzdžiui, televizija, kuri, deja, dažnai prisideda prie mūsų mąstymo suvienodinimo. „Žinoma, visiškai suabsoliutinti negalima, tačiau laida, nesurenkanti pageidaujamos auditorijos, paprastai išnyksta, – pateikia pavyzdį prof. T. Kačerauskas. – Kultūrinė industrija sulaukia kritikos, nes su tam tikrų technologijų pažanga atrofuojasi ir kai kurie mūsų mąstymo elementai. Apie tai jau kalbėjo kultūrinės industrijos diskurso pradininkai vadinamosios Frankfurto…

Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumno Broniaus Balčyčio (1926-02-14 – 2018-02-06), matematikos patriarcho, profesoriaus, habilituoto socialinio mokslų daktaro ir pedagogo Lietuvos matematikų draugijos nario. Profesoriaus sudarytais vadovėliais naudojamasi visose Lietuvos mokyklose. Šiuo metu Martyno Mažvydo bibliotekos elektroniniame kataloge yra per 330 jo parengtų vadovėlių, knygų mokytojams ir pratybų sąsiuvinių, taip pat kitų metodinių priemonių lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.                             Bronius Balčytis gimė 1926 m. vasario 14 d. dab. Šilutės r., Pauparių k.,1934-1938 m. mokėsi dab. Šilutės rajono Grigališkės pradžios mokykloje, 1938-1940 m. – Žemaičių Naumiesčio šešių skyrių pradžios mokyklos V-VI skyriuose, 1940-1944 m. – Žemaičių Naumiesčio progimnazijoje, 1944-1946 m. – Švėkšnos gimnazijoje.     …

Lietuvoje žymiai lengviau sukurti  verslą, kurio dar niekas nedarė, taip pat tapti savo srities lyderiais bei išgarsėti. Konkurencijos turime žymiai mažiau nei didelėse valstybėse gyvenantys žmonės, todėl pasiekti savo tikslų gali kiekvienas. Apie tai, vienoje iš svarbiausių temų  tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje STUDIJOS 2018, kalbės kviestiniai svečiai. Jiems svarbu bus parodyti jauniems žmonėms, kad Lietuva yra didelių galimybių šalis. Pavyzdžiui, ar patikėtumėte, kad kokiame Londone, Paryžiuje ar Berlyne patirties neturintis šešiolikmetis moksleivis galėtų įkurti ir valdyti drabužių prekinį ženklą? Ir dar taptų asmeniniu vieno garsiausių šalies dainininkų grafikos dizaineriu?  O Lietuvoje gali. Tokia yra Gusto Klėjaus iš Lazdijų istorija. „Kai mokiausi dešimtoje klasėje, kompiuteriu nupiešiau briedį. Visiems,…

Klaipėdos universitete Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vyks šventiniai renginiai, kviečiantys susimąstyti apie praeities reikšmę dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius tikslus keliame artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui. Lietuvos šimtmečiui – Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato atidarymas Klaipėdos universitetas vasario 14 d., 14 val., atveria Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus. Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos…

Šiandien, vasario 2 dieną, Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) oficialiai atidarytas tarptautinis vaikų universitetas „Alfa“. Tai edukacinė platforma, vykdoma remiantis sėkmingu Lenkijos partnerių Kujavijos – Pamario Aukštosios mokyklos, Vaikų universiteto pavyzdžiu. „Kūrybiškumas ir žinių troškulys – tai yra svarbiausias mūsų laikų „variklis“, be kurio sunkiai įsivaizduojama jaunimo ateitis inovacijų laikais. Kūrybiškai pažinti, savarankiškai mąstyti, išreikšti savo asmenybę ir santykį su pasauliu – tai šiuolaikinio ugdymo idealas, kuriuo siekiama kartu su mokyklinėmis didaktikomis Kazimiero Simonavičiaus universitete atveriamame Vaikų universitete. Tai – ne „žaislinis“ universitetas, nors žaidybiškumo jame tikrai netruks – Universitetas paremtas realaus universiteto modeliu, jis toks pats mokslingas, atviras, ugdantis mokslo ir tyrimo įgūdžius kaip ir „tikras“ universitetas – su paskaitomis,…

Vasario 1 dieną Vilniaus rotušėje įvyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) diplomų įteikimo šventė. Buvo įteikti diplomai bakalauro ir ištęstines studijas baigusiems universiteto studentams, tarp ir jų pirmiesiems Aviacijos vadybos kurso absolventams. Iš viso šiemet baigė 83 studentai, įteikti 77 bakalauro diplomai ir 6 magistro. Gausiausiai absolventų iš Mados industrijos bei Pramogų ir turizmo industrijos studijų programų, viso jas baigė 38 absolventai. „Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto programos yra labai svarbios šiandieniai inovacijų ir kūrybos ekonomikos plėtrai. KSU vykdomos pramogų ir turizmo industrijų bei mados industrijų studijos – tai būdas įgyti sintetines kompetencijas, kur humanitarinis mąstymas, kultūra ir meninis žinojimas jungiasi su versliniu mąstymų ir technologiniais metodas. Beje tik toks išslavinimas…

VDA Senato Etikos komiteto posėdyje įvertintas buvusio dėstytojo J. Gasiūno elgesys ir rekomendacijos Senatui, kaip pagerinti esamą situaciją ir užkirsti kelią neetiško elgesio apraiškoms ateityje. Vasario 2 d. įvyko Vilniaus dailės akademijos Senato etikos komiteto posėdis. Jame, remiantis gautais liudijimais, svarstytas buvusio Akademijos profesoriaus J. Gasiūno elgesys, galimai nesuderinamas su akademinės etikos normomis. Vienbalsiai nutarta, kad J.Gasiūnas savo elgesiu su studentais ir kitais akademinės bendruomenės nariais grubiai pažeidė Vilniaus dailės akademijos Etikos kodekso 7., 7.1, 7.2, 7.8, 8.1 punktų, VDA Vidaus darbo tvarkos taisyklių 43, 45,46,47 punktų ir VDA Statuto 99 punkto reikalavimus. Toks žmogaus orumą žeminantis elgesys yra netoleruotinas akademinėje aplinkoje. Komisija taip pat nusprendė rekomenduoti Senatui įpareigoti VDA…

Kaimuose ir miesteliuose stūksantys dar visai neseniai renovuotų mokyklų pastatai, tapę vaiduokliais – gana dažnas reiškinys Lietuvos rajonuose. Architektūros istorikas ir edukacijai skirtos architektūros Nyderlanduose ekspertas Dolfas Broekhuizenas pastebi, kad mokyklų mažėjimas nėra vien Lietuvai būdinga problema, Nyderlanduose vyksta lygiai tas pats – užmiesčių mokyklose nėra pakankamai vaikų, kad mokymo įstaiga tinkamai funkcionuotų, o pastatų išlaikymas brangus, tad daugelis jų laikui bėgant lieka tušti ir apleisti. Ką daryti? Pasak D. Broekhuizeno, jei mokykla gali turėti tam tikrų ryšių su bendruomene, tuomet atsiranda galimybė abipusei pagalbai. „Jei mokykla ir bendruomenė gali bendrai naudotis erdvėmis ar įranga, jie gali kartu ir finansuoti jų išlaikymą. Šis bendras turto panaudojimas bendruomenei suteikia specifinių galimybių,…

Generuojamos informacijos kiekis XXI amžiuje auga milžinišku greičiu, tačiau mūsų galimybės ją priimti ir įvertinti taip sparčiai neevoliucionuoja, teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius dr. Rimvydas Skyrius. Mokslininkas pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi ribotą dėmesio lauką, todėl šiuolaikiniame verslo pasaulyje aršiausia kova vyksta dėl vartotojų dėmesio. „Informacija visais laikais buvo vienas svarbiausių išteklių. Ji buvo esminė visuomenės vystymosi  sąlyga. Tikrai nesutinku su teigiančiais, kad dabar ji svarbesnė nei anksčiu. Skiriasi nebent naujovių atsiradimo tempai. Pirmą kartą su jomis susidūrę mažai apie jas žinome, todėl galime investuoti aklai ir patirti nuostolių. Neinvestavus taip pat rizikuojame pralaimėti, nes galiausiai paaiškėja, kad tomis galimybėmis pasinaudojo kiti. Kaip neprašauti pro šalį ir priimti teisingą…