Viena iš Panevėžio profesinio rengimo centro krypčių – statybininkų rengimas. Tam pritaikyta moderni praktinio mokymo bazė – įkurtas Statybos sektorinis praktinio mokymo centras. Jame sudarytos sąlygos rengti aukštos kvalifikacijos statybos specialistus. „Mes neatitrūkstame nuo rinkos – bendradarbiaujame su verslu, vykdome bendrus projektus su kitomis šalimis, dalijamės savo patirtimi ir domimės ateities technologijomis“, – sako Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula. Panevėžio profesinio rengimo centras į statybininkų rengimą žvelgia per laikmečio prizmę: teikia mokymą, kuris būtinas šiuolaikinei rinkai.  Teikia skaitmeninimo žinių ir formuoja įgūdžius Statybai žengiant į skaitmeninimo erą, būtina parengti specialistus, kurie ne tik žinotų, kas tai yra BIM, bet ir gebėtų skaitmeniniu modeliu naudotis statybvietėje. Todėl šiemet Statybos sektorinio praktinio mokymo…

Studijuoti skandinavų kalbas vis dar vilioja puikios galimybės rasti darbą. Pasak Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro absolventės Ievos Toleikytės, žmonių, mokančių skandinavų kalbas, paklausa yra didelė. „Mokant vieną iš skandinavų kalbų gana lengva rasti darbą ne bet kur, o dažnai tarptautinėse, aukštos kultūros organizacijose, kuriose atsiveria platesnės tarptautinės karjeros galimybės“, – sako ji. I. Toleikytei antrina ir „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna. Jis sako, kad dėl aukštos kvalifikacijos talentų pasiūlos ir artimos verslo kultūros į Lietuvą pavyksta pritraukti vis daugiau Skandinavijos kapitalo įmonių, todėl šias kalbas mokančių specialistų poreikis šalyje yra tikrai nemažas. Konkurencingi tiek specialistai, tiek jų algos „Atsižvelgiant į dabar Lietuvoje įsikūrusių Skandinavijos šalių įmonių vykdomus…

Abiturientų brandos egzaminų rezultatus nulemia ne tik mokykloje įgytos žinios – įtakos turi ir moksleivių pečius užgriuvusi didelė atsakomybė, jaudulys. Blogesni nei tikėtasi rezultatai ne visada atspindi tikruosius jų gebėjimus studijuoti universitete. Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia nenuleisti rankų ir rinktis norimą specialybę, nes tiems, kuriems nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, po pirmo semestro suteikiama galimybė pretenduoti į ją pereiti ir netgi susigrąžinti sumokėtą mokestį už studijas. Įdomios studijos įkvepia tobulėti Valstybinis matematikos brandos egzaminas yra svarbiausias ketinantiems studijuoti technologinės pakraipos programas. KTU Cheminės technologijos fakulteto studentė Justina Laurinavičiūtė prisimena, kad būtent dėl to nesurinko pakankamai balų įstoti į valstybės finansuojamą vietą. „Tačiau savo svajonės mokytis Maisto mokslo ir…

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas ir Tokijo technologijos instituto vizituojantis profesorius dr. Mangirdas Malinauskas daugiau negu dešimt metų dirba lazerinių ir optinių technologijų srityje. Lazerinių tyrimų centre M. Malinauskas kuria technologijas, populiariai vadinamas 4D spausdinimu. Šia technologija galima pagaminti vadinamuosius išmaniuosius objektus. Spausdinti objektai geba keisti formą ir kitas savybes, reaguodami į atitinkamas sąlygas: elektros energiją, šviesą, šilumą, drėgmę, rūgštingumą, tirpiklio sudėtį ir taip toliau. Medicinos mokslininkai tikisi, kad 4D spausdintuvu galės išspausdinti ne tik kaulus, sąnarius, bet ir ištisus sudėtingus organus. Kaip atsidūrėte Lazerinių tyrimų centre? Baigęs mokyklą pasirinkau bakalauro studijas VU Fizikos fakultete. Antrame kurse susidomėjau lazeriais ir optinėmis technologijomis – labai įsiminė lazerių pradininko…

Jaunieji sporto talentai dar besimokydami mokykloje garsina Lietuvą savo pasiekimais. Būtent jie ir jų įvertinimas tampa pagrindine motyvacija bendraamžiams, prasidėjus paskutinei „Lietuvos Maximalistų“ atrankos savaitei sako programos komisijos narys, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis. „Šiemet jau 17-tą kartą įvairiose srityse gabiausiems moksleiviams suteiksime stipendiją visiems mokslo metams. Bet matome, kad laimėtojams ne mažiau svarbus yra dėmesys. Mūsų tikslas – motyvuoti toliau žengti pasirinktu keliu. Pirmieji žingsniai dažnai būna sunkiausi, todėl finansinė parama ir indėlis į talentingų jaunuolių augimą yra vienas iš būdų, kuriuo prisidedame prie Lietuvos ateities kūrimo“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė. „Lietuvos Maximalistams“ visus ateinančius mokslo metus kiekvieną mėnesį bus skiriamos 150 arba…

Verslo atstovų, ypač smulkiųjų įmonių savininkų, nuomone, darbo rinkoje trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o reikalavimai jiems vis didėja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apklausą, kurios rezultatai parodė, jog nuolat auga darbuotojų asmeninių savybių ir bendrųjų kompetencijų svarba. Darbdaviai akcentuoja nepakankamą iniciatyvumą (43,9 proc.), atsakingumą (35,1 proc.), norą rimtai dirbti (35,1 proc.), kūrybiškumą ir savarankiškumą (po 15 proc.). Tyrime dalyvavę absolventai mano, jog jiems trūksta kūrybiškumo (37,9 proc.), savarankiškumo (30,5 proc.), atidumo (33,7 proc.), iniciatyvumo (25,5 proc.). Atlikti tyrimai rodo, kad įsidarbinimas labiausiai priklauso nuo darbo patirties ir turimų asmeninių savybių. Galima teigti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje didelę reikšmę įgauna ir bendrųjų…

Lotynišką posakį „Ex oriente lux“, arba „Iš rytų šviesa“, šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominiams, tiek diplomatiniams, tiek kultūriniams ryšiams su Azija stiprinti. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje. „Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien atrodo net nekeltinas. Ir vis dėlto, kalbantis su kolegomis kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, ir matant, kokį dėmesį ir investicijas jos skiria tiltams į Aziją tiesti, gali susidaryti įspūdis,…

Iki šiol, net ir dvidešimt pirmame amžiuje, paprastas skaičiuotuvas buvo nepamainomas įrankis tekstilės industrijoje, kuriuo sudėtingų užsakymų galutinė kaina kartais skaičiuojama nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tačiau Darius Baltunis, užuolaidų ir interjero salono „Admaja“ bendraįkūrėjas, analogų iki pat dabar šioje specifinėje nišoje neturėjusiam instrumentui sukūrė alternatyvą – užuolaidų skaičiuoklę „Curtains Calculator“. Ši programa sprendžia labai aiškią problemą – automatizuoja užuolaidų siuvimo skaičiavimus, iki šiol visame pasaulyje vis dar vykdomus ranka ir paprastu skaičiuotuvu, arba šiai užduočiai nepritaikytomis programomis kaip „Excel”, kuriomis galutinį teisingą atsakymą gauti itin sudėtinga. „Curtains Calculator” trijų valandų skaičiavimus atlieka per 5 minutes, tad įmonių akcininkams sutaupo dešimtis darbo valandų per savaitę. Skaičiuoklė taip pat eliminuoja klaidų tikimybę ir modernizuoja vieną…

Išmanios vairavimo sistemos, tokios kaip automatinis stabdymas, greičio reguliavimas ar eismo juostos laikymosi sistema – jau įprasti dalykai naujuose automobiliuose. Vis dar retenybė išvysti automobilį be vairuotojo. Žadama, kad tokie automobiliai rinkoje pasirodys iki 2030-ųjų. Keičiantis technologijoms, jaučiamas ir nuolatinis transporto inžinierių poreikis, tokių specialistų trūksta jau šiandien, o ateityje poreikis išaugs kone trigubai. Apie transporto sektoriaus tendencijas ir savivaldžius automobilius kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Vidu Žurauliu. Prieš dvejus metus sostinėje išbandytas pirmasis savivaldis automobilis. Kas šioje srityje pasiekta Lietuvoje ir ko galima tikėtis ateityje? Savivaldžiai automobiliai, kaip pažangi judėjimo forma, vilioja daugelį pasaulio, taip pat ir Lietuvos mokslininkų bei inžinierių. Tenka…