Vilnius garsėja kaip viena žaliausių sostinių Europoje – net 43 proc. Vilniaus teritorijos sudaro miškai ir kitos žaliosios erdvės, tarp jų ir parkai. Teigiamas parkų poveikis gyventojų sveikatai neabejotinas. „Parkai teikia laisvalaikiui bei socializacijai tinkamą aplinką, siūlo erdvę sveikatingumo procesams. Tačiau taip yra tol, kol jie yra tinkamai prižiūrimi. Miestų parkai, esantys šalia požeminių pėsčiųjų perėjų, viešojo transporto stotelių, industrinių erdvių ir tuščių komercinės paskirties pastatų, yra priskiriami prie tų vietų, kuriose įvyksta daugiausiai nusikalstamų veiklų“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektorė dr. Ingrida Mažonavičiūtė. I. Mažonavičiūtė bei dar du VGTU mokslininkai – prof. habil. dr. Romualdas Baušys ir prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas – inovatyviai…

Marius Jakulis Jason bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovai žengė svarbų žingsnį pirmosios Lietuvoje  universitetinės svetingumo vadybos (angl. University of Hospitality) studijų programos  kūrimo link bei pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą. Veikiant kartu su projekto partneriu „Orion Securities“ bus siekiama užpildyti unikalią nišą rinkoje bei sukurti paslaugą, kuri skatins tolimesnę Lietuvos viešbučių ir restoranų verslo plėtrą bei tobulėjimą. Lietuvoje sparčiai augant turistų bei poilsio paslaugas teikiančių institucijų skaičiui, jaučiamas šios srities profesionalų trūkumas. Idėja gimė ir buvo išpuoselėta, sujungus ilgametę p. Jakulio viešbučių vystymo patirtį, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei „Orion” komandų kompetencijas. Tikslingai į svetingumo industriją orientuotų universitetinių studijų programų trūkumas Lietuvoje neretai tampa viena iš talentingų būsimų…

Telšių regioninis profesinio mokymo centras, kalbant apie statybos sektoriaus specialybes, teikia mokymą, kuris baigusiesiems sudaro galimybes itin lengvai rasti darbą, išvykus padirbėti į užsienį – tapti vadovais tų, kurie neturi profesinio pasirengimo, studijuoti aukštosiose mokyklose pagal analogišką sritį, pagaliau – namų ūkyje gali profesionaliai atlikti remontą. Kaip sako Centro direktorė Nijolė Jastrumskienė, baigusieji yra patenkinti visapusiškai. Jau kelerius metus iš eilės Telšių regioniniame profesinio mokymo centre mokosi daugiau negu 500 moksleivių. Centre pačiomis populiariausiomis specialybėmis yra automobilių mechanikai ir apdailininkai (statybininkai). Pastarosios specialybės gali mokytis ir baigusieji 10 ar 12 klasių, ir specialiųjų poreikių mokiniai ar tęstinio mokymosi dalyviai – jiems parengta modulinė profesinio mokymo programa.  Itin noriai apdailininko amatą renkasi 9…

„Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Turiningas laisvalaikis, net ir siekiant mokslo aukštumų, yra tiesiog privalomas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centro direktorius Alfredas Lukaševičius. Pašnekovas neslepia, jog labiau už viską laukia proveržio neformaliajame švietime, kuris daliai jaunimo yra bene svarbiausia veiklos sritis. Su A. Lukaševičiumi kalbamės apie sporto ir meno derinimą, didelius užmojus ir savirealizacijos svarbą. Vadovaujate VGTU Sporto ir meno centrui. Gal trumpai pristatytumėte jo veiklą? Plačiąja prasme VGTU Sporto ir meno centro veikla yra neformalusis švietimas – prieš trejus metus ir sportas, ir menas buvo sujungti į vieną darinį. Turime tiek stiprių meno kolektyvų,…

Prie sėkmingos Lietuvos kūrimo per pastarąjį šimtmetį smarkiai prisidėjo verslininkai – jiems atiduodama svarbi duoklė naujoje knygoje „Verslo amžius 1918-2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai“, kurią sudarė istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egidijus Aleksandravičius. Tai – bene pirmasis bandymas ne tik apibendrinti modernios Lietuvos verslo istoriją, bet ir atskleisti lietuvių kapitalizmo ir verslumo savybes. Pasak mokslininko, prisimindami žmones, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos verslo istorijoje, esame linkę užglaistyti jų verslumo savybes – kadangi iki šiol šios profesijos atstovus vertiname kritiškai. „Lietuvoje galioja verslininkų vertinimas: jei visai smulkus – tai turginis arba garažinis, jei labai stambus – tai dar ir oligarchas. Lyg nerašytos konstitucijos būtų įdiegta, kad verslininkams galioja kaltumo…

Inovacijos – pagrindinis ekonomikos ir pažangos variklis. Dėl to Lietuvai neabejotinai reikia kuo daugiau tokių drąsių ir talentingų inovacijų kūrėjų, kaip dvidešimtmetė palangiškė Gabrielė Kalantaitė. Mančesterio universitete medžiagų mokslą ir inžineriją studijuojanti mergina jau dabar gali pasigirti savo pasiekimais: dar mokykloje kartu su komanda sukurta Lietuvos konstitucijai mokytis skirta programėle, atliktais tiriamaisiais mokslo darbais, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ suteiktu „Lietuvos Maximalistės“ titulu. Pastarasis padėjo Gabrielei pradėti svajonių studijas Didžiojoje Britanijoje, kur mergina šiandien kuria greitosios pagalbos lėktuvo prototipą. „Gabrielės pavyzdys puikiai iliustruoja jau septynioliktus metus įgyvendinamos „Lietuvos Maximalistų“ programos tikslus – paskatinti ir padėti gabiausiems šalies moksleiviams ugdyti savo talentus, imtis naujų iniciatyvų. Tokių būsimų mokslininkų, inovacijų kūrėjų ir novatorių…

Olandija jau ne vienerius metus yra didelis lietuvių traukos centras. Kasmet į Olandiją (dar vadinamą Nyderlandais) atvyksta daugybė mūsų tautiečių, kurie yra pasiruošę daug ir atsakingai dirbti. Kadangi Europos Sąjungos piliečiams (kokiais ir esame) Olandijoje galima dirbti neribotą valandų skaičių ištisus metus ir nereikia jokių papildomų registracijų (apart „IND“ užsiregistravimo, jei planuojama šalyje būti ilgiau nei 3 mėn., ir ESDK išsiėmimo dėl sveikatos draudimo) ar specifinių dokumentų – darbas Olandijoje daugeliui lietuvių, kurie galvoja apie emigraciją, atrodo labai patraukliu pasirinkimu. Taip pat Olandijoje yra didžiulis darbo jėgos trūkumas – tiek įvairiuose šios šalies regionuose, tiek ir skirtinguose pramonės sektoriuose. Šioje šalyje minimalus atlyginimas yra 1335 EUR/mėn., o būsto nuomos kainos…

Statybininkas turi būti ne tik geras savo amato žinovas, bet ir atsakingas darbuotojas, savo darbe matantis daugiau ir giliau negu tik darbo įrankius. Už tokį statybininką verslas yra pasirengęs mokėti gerą atlyginimą, tokio statybininko nori savivaldybės, tokių laukia Lietuva. Šiandien – statybininkas, rytoj – brigadininkas „Mums svarbu, kad statybininkas būtų ne tik geras savo srities meistras, mums svarbu išugdyti sąmoningą darbuotoją, kuris gerai dirba, tvarkosi, kai aplink regi netvarką, kuris laiku ateina į darbą ir laiku išeina, kuris rodo iniciatyvą, nesibaimina išsakyti savo nuomonę. Ir visai nesvarbu, kad šiandien jis yra darbininkas. Rytoj jis gali tapti brigadininku, o baigęs mokslus – inžinieriumi. Tai mūsų komandos orientyrai“, – sako dr. Dalia…

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pirmą kartą pasitelkė virtualią realybę bei kompiuterines programas – ir pasiekė žymaus pacientų savarankiškumo bei pažinimo funkcijų pagerėjimo. Galvos smegenų insultas – viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Per minutę Europoje įvyksta daugiau nei vienas mirtį arba sunkią negalią sukeliantis insulto atvejis, išgyvenusieji patiria pažinimo funkcijų sutrikimų, susiduria su žymiais savarankiškumo apribojimais. Patyrus ūminį galvos smegenų insultą, svarbi laiku suteikta reabilitacija, padedanti kiek įmanoma atkurti sutrikusias paciento funkcijas, lavinti išlikusius gebėjimus, padedanti mokytis naujų negalią lengvinančių ir savipriežiūros įgūdžių. Su pacientais, patyrusiais ūminį galvos smegenų insultą, reabilitacijos laikotarpiu dirbantys ergoterapeutai sutrikusioms funkcijoms lavinti šiandien…

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią planuojama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Palyginkime Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius. Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patryko Tomaszewskio teigimu, visas sprendimų priėmimo procesas buvo gana atviras, įsitraukti galėjo visi norintys. Kita vertus, bendras finansavimas mokslui ir studijoms nepakilo ir kyla grėsmė, kad didesnės lėšos bus skiriamos tiems universitetams, kurie turės stipresnes lobistines grupes, sumažės regiono tyrimų, o mokslininkai nebevykdys mokslo populiarinimo veiklos. „Kur…